Atrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija. Pavasarinė depresija dažniau sukelia nerimą, sujaudinimą, padidėjusį aktyvumą. Statistika rodo, kad pavasarį padidėja savižudybių skaičius, kuris siejamas su pavasarinės depresijos ypatumais (autoagresija). Sergančiajam depresija gyventi darosi sunku, nes ši liga paveikia nuotaiką, protą, kūną, elgesį, bendravimo sugebėjimus. Svarbu suprasti, kad depresija nėra vienalytė liga. Skirtingiems asmenims ji pasireiškia skirtingai. Net depresiją sukeliančios priežastys gali būti skirtingos – vieniems ji išsivysto dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros, kitiems dėl sunkių išgyvenimų, tretiems po persirgtos kitos ligos, o kai kuriems ji pasireiškia tam tikrais metų laikotarpiais (sezoninė depresija). Depresijos simptomai taip pat gali išsivystyti sergant kitomis psichikos ligomis (pvz., sergant adaptacijos sutrikimu, nerimo sutrikimu, įvairiomis priklausomybėmis, demencija, šizofrenija ir kt.). Kiti depresijos simptomai: susilpnėjusi dėmesio koncentracija (skundžiamasi „pablogėjusia atmintimi“); sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi; kaltės ir savęs nuvertinimo idėjos, nepasitikėjimas savimi, dėl daugelio gyvenimo įvykių sergantysis linkęs prisiimti kaltę; ateitis kelia baimę, nerimą; kyla mintys apie mirtį ar savižudybę; sutrikęs miegas (nemiga ar mieguistumas).