Dianetikos tikslai

Dianetikos tikslas – pasaulis be beprotybės, be nusikaltėlių ir karų.

Tūkstančius metų žiauriose kovose žmogus stengėsi užkariauti materialiąją visatą, praktiškai nieko nežinodamas apie savo svarbiausią ginklą, apie patį vertingiausią turtą – savo protą. Jis pasiekė laimėjimų, nepaisant šios kliūties.

Tačiau savo tamsumo ir nemokšiškumo dėka, be laimėjimų, jo pasiekimu tapo ir beprotybė bei ligos, kariniai resursai, galintys sunaikinti visus pasiekimus.

Nė viena civilizacija negali pasiekti ko nors kelyje į stabilų išgyvenimą, nesivadovaudama žiniomis, kurios sudaro Dianetikos mokslą. Sumaniai taikant Dianetiką, įmanoma pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Kalbant apie atskirą žmogų, Dianetika gali užkirsti kelią arba sušvelninti psichinių sukrėtimų, neurozių, kompulsijų ir kompleksų pasekmes, sugrąžinti jam fizinę sveikatą, pašalindama maždaug 70% visų ligų, nuo kurių kenčia žmonija, pagrindinę priežastį.

Šeimoje Dianetika padeda pasiekti didesnį tarpusavio sutarimą ir harmoniją. Tautoms ir mažesnėms grupėms – pvz., gamyboje užimtiems žmonėms Dianetika padeda pakelti gamybos lygį iki tokio lygio, kad visas apgailėtinas ideologijas, už kurias daugelis su gąsdinančiu entuziazmu yra pasirengę kovoti ir mirti, galima atidėti į šalį, pagrindinį dėmesį skiriant efektyviai Dianetikos technologijai.

Tačiau daugeliui Dianetika – keistas ir gąsdinantis dalykas. Ji įsiveržia į tokią daugybę būties sričių ir veiklos sferų, nušviesdama jas tokia ryškia šviesa, kad į viešumą iškyla nemažai tų, kurie daro nešvarų biznį iš artimųjų nemokšiškumo ir tamsumo. Tokių žmonių reikšmingumas priklauso nuo jų sugebėjimo manipuliuoti kitais.

Kaip atrodytų vadas – revoliucionierius, besistengiantis nuversti vyriausybę, skleidžiantis neapykantą ir prietarus, kai jo šalininkai suprastų, kad jo ideologija yra pasenusi ir netinkama šiandienai?

Kaip tada atrodytų mokytų žmonių grupė, įkurta nepagydomai ligai nugalėti (bet neišgydžiusi nė vieno paciento), kai pasirodytų, kad Dianetika su ja lengvai susidoroja? Kur tada tokia grupė surastų tolesnio finansavimo šaltinius savo tolesnei veiklai?

Kaip atrodytų praktikuojantis gydytojas, metų metus pašventęs teorijoms ir metodams, kurie, staiga, pasirodo esą ne tik pasenę, bet ir žalingi?

Netikėtas Dianetikos įsįskverbimas į tamsuolių ginčus apie nepakaltinamumą, ligas, neapykantą ir karus iš tikrųjų sukėlė paniką žmonėms, gaunantiems naudą iš konfliktinių situacijų. Bet kurio karo pabaigoje atsitranda pilna bedarbių generolų.

Galima tvirtinti, kad Dianetika – tai karo prieš tamsą ir nemokšiškumą, pabaigos pradžia, ir daugelis “generolų” pastebi, kad jų žvaigždės pradeda leistis.

O ką veikti mokslui, kurio turinį sudaro vien tik atsitiktiniai stebėjimai, kai į jo dalyką įsiskverbia tikslūs ir universalūs gamtos įstatymai. Su gamtos įstatymais nepasiginčysi. Tuo tarpu tiksliųjų mokslų mokslininkai, skirtingai nuo ju kolegų – “humanitaru” – pripratę per pastaruosius keletą šimtmečių pasitikėti savo jutimo organais, ir nesistengia to daryti.

Bet, nelaimei, “mokslininkas” – humanitaras niekada nesimokė nei logikos, nei matematikos, ir netgi mokslinės metodologijos. Jis – paprasčiausias šarlatanas, besitrainiojantis tiksliųjų mokslų užkampiuose, besitikintis pasiglemžti nors šiek tiek šlovės, panašios į tą, kurią savo laiku pelnė Niutonas.

Daugybe tokiu nežinomų šarlatanų, barbendami savo buteliukais su “elnio rago milteliais”, bando kišti pagalius Dianetikai į ratus. Prekyba šiais buteliukais buvo pelningas verslas. Dėl to, jų tiekėjai ir nesiruošia be kovos užleisti savo pozicijų.

Gali būti, kad mūsų karta nėra pakankamai išsilavinusi, kad galėtu priimti naują mokslą. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai yra liūdna, kadangi atominės bombos puikiai naikina žmones ir miestus, ir gali nušluoti nuo žemės paviršiaus ištisas kultūras.

Tikriausiai ideologijų apologetai yra pakankamai turtingi, galingi ir egoistiški, kad galėtų neleisti vilties spinduliui prasiskverbti pro debesis, užtemdančius dangaus skliautą. Galbūt spindulys sužibs rytoj – jeigu tik rytdienai bus leista ateiti. Dianetika bus plačiai žinoma ir bus daug kur taikoma.

1950 m. Dianetikai teko ginti savo teisę į išgyvenimą, ir ji sėkmingai išlaikė šį išbandymą. Buvo kantriai reaguojama į išpuolius, nors nė vienam iš šiuo metu egzistuojančių mokslų nebuvo pasiūlyta įrodyti savo pagrįstumą.

Jų tradicinės terapinės metodikos, tiesa sakant, neveikia. Rezultatai, gauti juos taikant, mažai skiriasi nuo tų, kurie būtų gauti, jeigu žmogus visiškai nesigydytų.

Geroje gi visuomenėje mes gyvemane, jei joje pretenzijos traktuojamos kaip pajėgumas, neatsižvelgiant į faktus, kurie rodo esant nepajėgumą!

Dianetika veikia. Niekas iš susipažinusių su Dianetikos organizacijų veikla, kad ir kokia ta pažintis būtų trumpa, neabejoja, kad tai – faktas. Dianetika veikia ir ne ypatingai patyrusių žmonių rankose. Ji kasdien kuria savus stebuklus, kadangi Dianetika – tai fundamentalios žinios apie žmogų.

Dianetika nėra psichoterapija ar medicina. Tie, kuriems reikia šio mokslo paslaugų, supranta, kad Dianetika pakankamai efektyvi jiems, ir tikrąja psichoterapija laiko būtent ją. Tie gi, kurie mano, kad Dianetika įsiveržė į jų “teritoriją”, būtų labai laimingi, jeigu jiems pavyktų paskelbti ją už įstatymo ribų, kol visuomenės pasitikėjimas “puikiais“ elnio ragų milteliais visiškai neišnyko.

Dianetika – fundamentalus mokslas apie protą. Ji aprėpia visą žmogaus veiklą ir į tikslią schemą susieja visas anksčiau išbarstytas žinias.

Dianetika turi pagrindinį tikslą, vertą tikslą, kurio negalima apjuodinti arba atmesti vien dėl to, jog šarlatanai liks be pajamų šaltinio, o revoliucionierius neturės preteksto puolimui.

Dianetikos tikslas – sveikas protas, ir jai trukdyti gali tik beprotis.

Susidomėjusieji kviečiami užeiti į Vilniaus Dianetikos Centrą, Antakalnio g. 83/1-1A, Vilniuje, arba paskambinti telefonu 215 15 00. Žodžiu:

NEBŪK TOKS, KOKS BUVAI ANKSČIAU!

Kursas ”Dianetikos auditorius“

Po Dianetikos seminaro, kuriame žmonės susipažįsta su Dianetikos pagrindais ir tuo, kaip ji veikia, daugelis nori pratęsti savo mokymąsi ir tobulinti savo sugebėjimus atlikti terapiją. Šis kursas – tokiems žmonėms. Tai – pati technologija, raktas, kaip praktiškai taikyti žinias, įgytas iš L. Rono Habardo knygos “Dianetika: mokslas apie psichine sveikata”.

Kiekvienas, užsiimantis Dianetika, gali tapti tikru meistru. Lankydamas šį kursą, žmogus išmoksta tiksliai atlikti auditingo procedūrą, išmoksta nuosekliai taikyti jos žingsnius, ir, baigęs kursą, sugeba išspręsti visas problemas, iškylančias vedant dianetinę terapiją.

Šis kursas skirtas tiems, kurie nusprendė tapti klirais (iš anglų k. žodžio “clear” – švarus, šviesus. Tai – neaberuotas asmuo (aberacija – tai nukrypimas nuo racionalaus mąstymo ar elgesio).

Kliras, remdamasis savo sukaupta informacija ir požiūriu, savo gyvenime racionaliai priima optimaliausius sprendimus. Kliras neturi ingramų (ingrama – atminties atspaudas, įrašas to, ką kažkada kažkur patyrėte fizinio skausmo, skausmingų emocijų metu, būdamas be sąmonės, ar esant realiai arba įsivaizduojamai grėsmei. Ingramos neleidžia normaliai suprasti tiesos.), kurios galėtų būti restimuliuotos (antrą kartą aktyvuotos) ir iškreiptų jo veiksmų ir mąstymo teisingumą.

Kliras yra Dianetikos terapijos tikslas, pasiekiamas mokslo ir nedidelės kantrybes pagalba.

Tai kursas žmonėms, kurie nori atskleisti ne tik savo, bet ir kitų savo aplinkos žmonių sugebėjimus, suteikdamas jiems profesionalų ir kvalifikuotą auditingą (dianetinė terapija).

“Mūsų pasiektas tikslas – tai mokslas, veikiantis praktiškai, ir kurį gali sėkmingai taikyti žmogus, išmokęs glaustą mokymosi kursą.” L.Ronas Habardas.

NORINT PASIEKTI TAI, KUO NESATE IR KO NETURITE, REIKIA DARYTI TAI, KO IKI ŠIOL NEDARĖTE.

Views All Time
Views All Time
4346
Views Today
Views Today
1
0 0