Lietuvoje beveik visi moterims skirti žurnalai imasi temų apie greito ir nesveiko maisto žalą grožiui bei sveikatai. Ir kone kiekvienas vaikas gali pasakyti, kad įvairūs traškučiai ir mineralizuoti gėrimai yra nesveika. O štai švieži vaisiai ir daržovės tiesiog būtini. Tačiau nepaisant nieko, vis didėjantys įvairių pusgaminių pardavimai didžiuosiuose prekybos centruose perša mintį, kad šis išmanymas yra paviršutiniškas ir jo nepakanka pasipriešinti nesveiko maisto manijai.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė pastebi, kad sąvoka „greitas maistas“ nėra tapati „nesveikam maistui“. Pavyzdžiui, įvairios greitai paruošiamos košės – visiškai sveika.

Greitas maistas

Prie nesveiko maisto priskirtini įvairūs pusgaminiai su įvairiais maisto priedais, pagerinančiais spalvą, kvapą, skonį, aromatą, tirštumą, juose nemažai druskos ir sočiųjų riebalų. Pavojingos sveikatai yra kancerogeninės medžiagos – jos atsiranda šildant tokį maistą nesočiuosiuose riebaluose (skrudinamos bulvės – jau chrestomatinis pavyzdys). Tiesa, gydytoja perspėja, kad ant produktų etikečių esantys E raidės indeksai su skaičiumi ne visada reiškia pasibaisėjimą sukeliančius konservantus – savo E indeksą turi ir vitaminas C, ir krakmolas, karotinas, kiti nekenksmingi priedai.

Virginija Girulska, UAB „McDonald’s Restaurants“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims, sako, kad sąvoka „sveikas maistas“ yra labai nekonkreti. Anot jos, visi maisto produktai, leidžiami prekybai, turi atitikti saugos ir kokybės reikalavimus, nurodytus atitinkamose normose – taigi nekenkti sveikatai. Pašnekovė teigia, kad prasmingiau kalbėti apie sveiką mitybą. Ji sutinka su specialistų rekomendacijomis, kad maistas turi būti įvairus, subalansuotas, kaloringumas ir maistinės medžiagos suderinti. Todėl, pašnekovės teigimu, McDonald’s gali būti sveikos dietos elementas.

Žalingas šildymas

Tačiau su tokiais teiginiais nesutinka gydytoja E. Gavelienė. Anot jos, nesveikas maistas yra ir tas, kuris kartą termiškai apdorotas yra vėl šildomas, mat taip praranda daugelį vitaminų bei mineralinių medžiagų. Tai gali būti ir įvairūs mėsos gaminiai, lietiniai ir net skrudinta duona. Juo tiesiog užkemšamas skrandis, ir trumpai numarinamas alkis, tačiau organizmas negauna pakankamai medžiagų, todėl gana greitai vėl pajuntamas alkis, vėl užkandžiaujama, o tai – tiesiausias kelias į nutukimą.

Taigi kuo trumpiau maistas veikiamas šiluma, tuo daugiau maistinių medžiagų jame išlieka. Šildyti mikrobangų krosnelėje (tik vieną, ne daug kartų) – vienas sveikesnių šildymo būdų, nes šiluma veikia trumpą laiką. Tačiau sveikiausias – šviežias, ką tik pagamintas maistas.

Sveikata ir nutukimas

Gydytoja E. Gavelienė sako, kad nėra tiesioginių įrodymų, kad nesveikas maistas sukelia vėžį, diabetą, kraujotakos sistemos ir kitas ligas. Kadangi toks maistas nėra visavertis, įvairiomis ligomis susergama ir dėl įvairių maisto medžiagų stygiaus. Pavyzdžiui, įvairūs maiste naudojami konservantai, laboratorijose šeriami gyvūnams didelėmis dozėmis, sukelia minėtas ligas.

„Greitėjantis gyvenimo tempas, nykstantys šeimyniško valgymo papročiai ar emocinio bendravimo stoka kartais kompensuojami maistu. Bet žmonės kenčia ne tik nuo nutukimo ir neekologiško maisto, bet ir nuo nervinės anoreksijos. Nors dažnai šių sutrikimų priežastis – genetinis polinkis, bet reklama bei socialiniai faktoriai veikia ir kaip katalizatorius“, – sako Valgymo sutrikimų centro psichiatrė-psichoterapeutė Ilona Kajokienė.

Gyvenimo realijos

Lietuva pamažu artėja prie vakarietiškos gerovės modelio su visomis jo teikiamomis gėrybėmis, socialiniais reiškiniais, problemomis. Gaminti maistą namuose dirbančioms moterims tampa pernelyg daug laiko užimančiu užsiėmimu.

„McDonald’s“ atstovė V. Girulska sako, kad pastaraisiais metais pastebima, kad lankytojų šiuose restoranuose gausėja – tai ir skubantys verslininkai, vairuotojai, paaugliai, įvairias šventes švenčiantys vaikai su tėvais. Tai žmonės, gaunantys nevienodas pajamas ir turintys skirtingą išsilavinimą, tiesa, dauguma jų miestiečiai ir gerokai rečiau – vyresni nei 40 metų amžiaus.

Tačiau, anot I. Kajokienės, Lietuvoje normalios ir sveikos mitybos tradicijos nenyksta, gal tik šiek tiek keičiasi. Ir nors jau reta šeima susėda kasdien prie bendro stalo, tačiau tikrai nemaža dalis visuomenės laikosi esminių sveikos mitybos principų: valgo pusryčius, stengiasi racioną paįvairinti daržovėmis, pirkdami produktus vis labiau paiso kokybės.

„Lietuvoje didžioji dalis visuomenės suvokia, kas yra sveika mityba, ir vartotojišką kultūrą atspindi apsipirkimai, bet ne maitinimasis. Bent jau kol kas mums amerikietiškumas negresia: neturtingesnieji stengiasi gaminti maistą namuose, neperka ar neįperka įvairių pusgaminių. O turtingesniesiems jau ir maitintis tampa stiliaus dalimi – jie turi savo pamėgtų restoranų, rūpinasi sveikata bei grožiu“, – mano I. Kajokienė.

Maisto kultūra

Anot gydytojos E. Gavelienės, mūsų šalyje svarbiausia mitybos problema yra ne prastesnės kokybės produktų vartojimas, bet tai, kad neskiriama laiko pavalgyti, pavyzdžiui, kai vakare atsigriebiama už visą dieną, taip pat kai kurių šeimininkių pomėgis gaminti maistą dviem dienoms, nors kitą dieną jo vertė gerokai sumažėja.

Sveika mityba – ne tik sveikų produktų naudojimas, bet ir nuo vaikystės susiformavęs įprotis: blogiausia yra užkandžiauti šiaip sau – iš malonumo, su kompanija ar iš vienatvės. Dietologė rekomenduoja valgyti 3–4 kartus per dieną, bet po truputį.

Vyno klubo projektų vadovė Jurga Karinauskaitė sako, kad Lietuvoje dar tik formuojasi restoraninė valgymo kultūra, tačiau vis gausėja žmonių, suvokiančių valgymo ritualą ne kaip energijos atsargų papildymą, bet kaip gyvenimo dalį.

Blogiau nei viduramžiai

Tačiau tokius optimistinius pastebėjimus niekais paverčia Vilniuje jau kurį laiką nerimstančios aistros dėl siekio reformuoti mitybą vaikų darželiuose. Valdininkai bando įteigti pusgaminių – pagaminto, užšaldyto ir vėl atšildyto maisto naudą augančiam organizmui. Taip demonstruojami ne tik ekonominiai interesai ar taupymo programos, bet ir žemas išprusimas – dar viduramžiais Prancūzijoje kulinaras, pardavęs vakarykštį paštetą, galėjo prarasti teisę verstis šiuo verslu, mat tokie buvo laikomi nesąžiningais ir piktnaudžiaujančiais pirkėjų sveikata.

Views All Time
Views All Time
14115
Views Today
Views Today
1
0 0