Žvejojame dugnine: Antra dalis – žvejyba stovinčiame vandenyje
Pirmoje žvejybos dugnine meškere dalyje apžvelgėme šio žvejojimo būdo pagrindus ir pristatėme meškerės galūnėlę, kuri informuoja apie žuvies kibimą. Šioje dalyje aptarsime, kaip pasidaryti paprastą, jautrios galūnėlės sistemą gaudyti smulkesnę žuvį stovinčiame vandenyje – raudes, plakius ir pan.
II dalis – žvejyba stovinčiame vandenyje
Šioje dalyje aptarsime, kaip pasidaryti paprastą, jautrios galūnėlės sistemą gaudyti smulkesnę žuvį stovinčiame vandenyje – raudes, plakius ir pan.
Įrankiai
Stovinčiame vandenyje norint žvejoti mažas ar vidutinio dydžio žuvis, renkantis įrangą reikės didelį dėmesį kreipti į jautrumą.
Meškerė turėtų būti lanksti, su jautria galūnėle, apie 3.2m ilgio, tikrai netrumpesnė. Lankstus meškerės kotas apsaugos nuo pakertant žuvį mažų kabliukų išplėšimo iš žuvies burnos. Per kietas kotas neturi lankstumo, kai tuo tarpu lankstus kotas susilenkia kertant vos pajaučia pakankamai didelį žuvies pasipriešinimą, tuo labiau, lankstesnis kotas yra daug jautresnis ir suteikia daug daugiau emocijų traukiant žuvis. Kotas turi turėti stiklo pluošto galūnėlę, ne didesnio kaip 1oz tvirtumo, netgi ¾oz, jei tik sugebate tokią gauti. Stovinčiame vandenyje jūsų įranga nepatirs papildomos apkrovos (pvz. upės tėkmė reikalauja tvirtesnės sistemos), todėl pasipriešimas slegiantis galūnėlę galimas tik traukiant žuvį arba masalą. Dėl to mes galime naudoti ypatingai jautrią galūnėlę, kuria galėsime stebėti net ir atsargiausią žuvies kibimą.
Ritė turėtų būti 2000 ar 3000 dydžio, joje susuktas ~ 1-2kg apkrovą atlaikantis skęstantis valas. Svarbu, kad valas būtų skęstantis, nes kitaip įtempti valą tarp galūnėlės ir ant dugno gulinčio masalo gali ilgai užtrukti, ypač vėjuotu oru. Ritė turi būti su valo kilpute-laikikliu, kuris yra ant būgno, ji pagelbės tikslai užmetant, vėliau paaiškinsiu kaip.
Kai jau būsite pakankamai susipažinęs su dugnine žvejyba, jūs galbūt norėsite išbandyti pintą valą, ypač gaudant didelius karšius ar žvejojant toli nuo kranto. Kadangi toks valas nesitempia, netgi atsargiausią kibimą parodys galūnėlė. Tačiau pakertant žuvį žiūrėkit, kad neišplėštumėt žiaunų :).
Sistemėlę galite pasidaryti ir patys!
Dugninės meškerės valo gale – žvejo surišta sistemėlė, kurioje vien svarbiausių dalių svarelis arba lengva šėryklėlė. Pagrindinio valo gale padarykite kilputę, prie kurios rišite pavadėlį „kilpa į kilpą“ būdu.
Tada „vandens mazgu“ („water knot“, galite naudoti kitus mazgus), ~10cm aukščiau kilpos prijungiame trumpą tokio pačio stiprumo ar šiek tiek silpnesnio valo galą prie pagrindinio valo.
water knot mazgas
Šis valo galas turėtų būti 10-15cm ilgio (jau pririšus) ir turėtų būti su jungtimi (jungtis su suktuku) gale. Prie tos jungties mes kabiname suktuką arba šėryklėlę. Pavadėlio, prie kurio rišamas kabliukas, ilgis įvairus, skiriasi atsižvelgiant į naudojamą masalą , tačiau pradedantiesiems siūlau daryti 15-50cm ilgio. Kabliukas ir pačio pavadėlio su kabliuku ilgis turi atitikti masalą, todėl naudojant masalui musės lervas, imame 25-60cm ilgio pavadėlį su 1-1,5kg žuviai skirtais kabliukais.
Ši sistemėlė labai jautri ir turi tiesioginį ryšį tarp kabliuko ir koto galūnėlės. Kai žuvis griebia masalą ir kartu su juo plaukia šalin, ji nejaučia svarelio ar šeryklėlės, pririštų prie valo. Tik galūnėlės pasipriešinimas jaučiamas, todėl suprantate, kodėl imame pačią minkščiausią ir jautriausią galūnėlę. Kietesnės galūnėlės yra tvirtesnės, stangresnės, todėl atsargi žuvis gali atsisakyti masalo.
Svareliai ar Šeryklėlės?
Kadangi naudojame pavadėlyje jungtį su suktuku, pastaroji yra universali. Galime naudoti svarelius, musės lervų šeryklėles, sunkiąsias šeryklėles, dėl universalumo nereikia perrišinėti pavadėlių.
Ką reiktų pasirinkti, priklauso, kokią žuvį gaudome, vandens telkinio tipo ir oro sąlygų. Gaudant karšius, jūs galite pasirinkti masalui sliekus/musės lervas/augalinės kilmės masalą, žinoma, kartu su masalu naudojame svarelį ir, galbūt kiek vėliau, atvirą šėryklėlę su prigrūstu jauku. Žinoma, su patirtimi, jūs patys atsirinksite, koks svarelis/šeryklėlė jums patikimesni, tačiau masalui jūs naudosite tą patį. Galite pradžiai pasirinkti ir atvirą šėryklėlę su prigrūstu jauku, nėra ypatingo skirtumo – svarelį/šėryklėlę jūs galite keisti kada panorėję, tam puikiai pasitarnauja jungtis su suktuku.
{pagebreak}
Teisinga meškerės padėtis
Stovinčiame vandenyje žvejojant dugnine ir naudojant kibimo indikaciją rodančia galūnėlę, gana svarbu laikyti meškerę tinkamoje padėtyje. Reikia stengtis, kad kampas tarp galūnėlės ir masalo būtų apie 90 laipsnių, taip maksimaliai išnaudosite meškerės lankstumo ir reagavimo į kibimą savybes žuviai sugriebus masalą. Taigi, jei jūs žvejojate nuo kranto, meškerė turėtų būti laikoma lygiagrečiai kranto linijai. Jei jūs laikote meškerę dešine ranka, meškerė turi būti taip pat dešinėje, tokioje padėtyje, kad pakertant žuvį rankos mostas nukreiptas nuo jūsų , jūs nesukryžiuojat rankos. Pakirtimas susideda iš plataus mosto į šoną, taip pat reikia šiek tiek pakelti meškerę į viršų. Jei jūs neteisingai pastatysite meškerę, atliekant pakirtimą rankos kryžiavimas prie kūno ribos pakirtimo mostą.
Stenkitės laikyti meškerę tokioje padėtyje, kad galūnėlė būtų kuo arčiau vandens paviršiaus. Tai sumažins vėjo poveikį, dėl kurio sunku būna pastebėti atsargų žuvies kibimą. Galite naudoti vieną meškerės laikiklį, tada vieną meškerės galą atremiate į laikiklį, o kitą – galite pasidėti kad ir ant kelio. Dažniausiai naudojame du laikiklius, ant kurių pasveriame meškerę. Jums rinktis… Svarbu, kad jūsų meškerė būtų arti jūsų rankos, kai kimbant žuviai reikalingas staigus pakirtimas.
Tikslus užmetimas
Kaip ir bekuriam kitam žvejybos būdui, yra svarbu tiksliai užmesti masalą. Ypač žvejojant su šeryklėle – jaukas su šeryklėle turi laikytis nedideliame vandens plote, kuriame stengiatės suvilioti žuvį, kiekvieną kartą užmetant masalą. Kitaip nei žvejojant plūdine meškere, jūs negalite užmesti toliau už jaukinimo vietos ir vėliau prisitraukti masalą į reikiamą jums vietą.
Tai kaip įsitikinti, ar jūsų šėryklėlė su masalu kiekvieną kartą užmetant nusileido reikiamoje vietoje? Tai daroma taip: nustatoma užmetimo kryptis pasirenkant kokį nors stovintį objektą – krūmą, medį kito kranto pusėje. Tada pasirinkite tikslią užmetimo vietą pasirinkta kryptimi ir užmeskite pirmąjį savo metimą. Jei atstumas tinkamas, užkabinkite valą ant kilputės ritės būgne. Valo kilputė būgne kontroliuos maksimalų užmetimo atstumą. Taigi sekantį kartą tinkama jėga užmetant, užkabinto už kilputės valo dėka masalas bus užmestas tiksliai į reikiamą, pastovią žvejybos vietą.
Užmetimas turi būti švelnus ir visada kontroliuojamas. Užmetant masalą, patraukite-pakelkite meškerę į vertikalią poziciją, tada, kai užmetamo masalo traukiamas valas pasiekia valo vietą užkabintą už kilputės ritėje, meškerė absorbuoja užmetamo masalo jėgą ir masalas nusileidžia švelniai į vandenį. Su laiku įgausite patirties, kaip atlikti tobulą užmetimą.
Kai masalas su svareliu/šėryklėle užmestas, reikia meškerė padėti ant meškerės laikiklių (-io) ir įtempti valą. Įtempus valą, galūnėlė turi tik truputėlį susilenkti. Stenkitės, kad meškerės galūnėlė būtų kuo arčiau vandens paviršiaus.
Kibimo pažinimas
Kibimą gali rodyti ir vos pastebimi galūnėlės linkčiojimai, ir aršus galūnėlės sulenkimas per pusę. Būkite budrūs, ypač, kai vandens telkinyje karpis yra dažnas laimikis, nenueikite per toli nuo meškerės. Jei valas įtemptas, nelaukta didelė žuvis gali lengvai įtraukti jūsų meškerę į vandenį, jei tam nebūsite pasiruošę.
Aš laikausi paprastos pakirtimo taisyklės – jei galūnėlė susilenkia ir, nepriklausomai, kiek daug susilenkusi, ji išlieka tokioje pozicijoje kuriam laikui – reikia pakirsti! Net ir didelė žuvis kartais sulenkia galūnę ir sustoja, – tai reiškia, kad žuvis laiko masalą burnoje, reikia pakirsti.
Kai galūnėlė „spyruokliuoja“, t.y. galūnėlė staigiai patraukiama ir vėl atstatoma į pradinę padėtį, būkite pasiruošę. Kai kurios žuvys, ypač raudės ir plakiai, čiumpa masalą ir vėl išspjauna. Palaukite, kol galūnėlė susilenks ir trumpam laikui tokia išliks, arba galūnėlė pradės neskubėdama linkti.
Būna, kad palinkusi galūnėlė išsitiesia. Tai reiškia, kad masalą pagriebusi žuvis plaukia link jūsų, todėl atsipalaidavo valas ir galūnėlė išsitiesino – reikia pakirsti.
Patarimai
Šiuolaikinės galūnėlės pagamintos iš tvirtos medžiagos. Tačiau ir jos lūžta bei viena dažniausių priežasčių, kodėl jos sugadinamos – atsitiktinai apsivyniojęs valas apie galūnėlę. Tai dažniausiai įvyksta tada, kai į šėryklėlę dedame jauko – tada atsipalaidavęs valas apsivynioja meškerės galūnėlę. Jei šito nepastebėsite, užmetant masalą galite lengvai sulaužyti galūnėlę. Norint apsisaugoti nuo šito, valą laikykite visada įtemptą.
Kad atsargesni kibimai būtų labiau matomi, naudokite pagalbinę lentelę, kuri statoma priešais galūnėlę. Tokia lentelė – nejudantis fonas, kuriame atsargūs galūnėlės judesiai lengviau matomi, mažiau pavargsta akys.
Jei kibimas atsargus, arba atrodo, kad kibimo net nebuvo, o jūsų jaukas šeryklėlėje dingęs , pabandykite pakeisti pavadėlio (su kabliuku) ilgį.
Užmeskite šėryklėlę pastoviai, daugiausiai laukite 5 minutes tarp užmetimų (priklausomai, kokią žuvį gaudote), net ir kai iš vis nekimba. Žuvis galiausiai vis tiek pradės maitintis. Šaltesniais mėnesiais naudojant musės lervas jaukui musės lervų šeryklėlėse, dėkite tik pusę jų standartinės normos, tačiau nepamirškite, kad užmetinėti reikia dažnai ir nuolatos.
Keletas kitų dugninės meškerės sistemėlių pradedantiesiems:
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.