Šventės

Kūčių tradicijos

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuviams Kūčios – viena iš svarbiausių švenčių. Senovėje lietuviai per Kūčias atsisveikindavo su senaisiais metais, o per Kalėdas švęsdavo Naujųjų metų sutikimą. Dabar Kūčios tapatinamos su krikščioniškąja švente – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių pavadinimas kilęs iš pagrindinio šios šventės patiekalo pavadinimo kūčios. Tai svarbiausias apeiginės Kūčių vakarienės valgis, kuris skirtas šeimos nariams, namiškiams ir protėvių vėlėms. Per apeiginę vakarienę pirmus kąsnius ir gurkšnius aukodavo vėlėms ir derlių lemiančioms dievybėms, po to indą su kūčia siųsdavo aplinkui stalą. Jos visi turėjo paragauti. Kūčią gamindavo iš daigintų kviečių, žirnių, pupų, aguonų, riešutų, kanapių. Viską sumaišydavo su medumi pasaldintu vandeniu. Apeiginis kūčios valgymas turėjo lemti derlingus, vaisingus ateinančius metus. Kūčios – šeimos šventė. Per jas susirenka visi šeimos nariai į namus, net ir iš tolimesnių vietovių. Tai – šventa šeimos apeiga, sustiprinanti šiltus šeimyninius ryšius. Jeigu tais metais kuris šeimos narys yra miręs arba negali dėl rimtų priežasčių vakarienėje dalyvauti, paliekama tuščia vieta prie stalo. Ant mirusiojo šeimos nario lėkštės statoma maža žvakelė, kuri uždegama per vakarienę. Tikima, kad mirusiojo vėlė dalyvauja Kūčiose kartu su visais. Nuo seno Lietuvoje buvo įprasta tokį vakarą į svečius pasikviesti ir netoliese gyvenantį vienišą kaimyną. Jei dėl ligos ar kitų priežasčių jis pats ateiti negalėdavo, tai jam pavalgyti nuo Kūčių stalo nunešdavo.

Tradicinė lietuviška „Kūčia“

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo senų senovės ant kūčių stalo pagrindinis valgis buvo kūčia (kutia, kutinys, kūtelė), gaminamas iš kviečių grūdų, kai kuriose Lietuvos vietose iš grucės (perlinių kruopų), dar anksčiau iš kviečių, pupų, žirnių ar miežių, aguonų, pasaldintų medumi ir skirtas pavaišinti į puotą pakviestoms protėvių vėlėms. Tai aukos patiekalas, dažniausiai valgomas pačių aukotojų. Ankstyviausias šaltinis, kuriame buvo paminėtos lietuvių švenčiamos Kūčios, tai Volfenbiutelio Postilė – prie 1573 m. sudarytas lietuviškų pamokslų rinkinys, XIX a. pabaigoje surastas Vokietijoje, Volfenbiutelio miesto bibliotekoje. Šaltinyje kalbama apie tai, kad lietuviai buria "su kūčiomis, su žirniais, kviečiais, maišytais su medumi, norėdami apsiginti nuo velnių ir perkūno". Tai paliudija ir M. Pretorijus, sakydamas: "Kūčių vakarą lietuviai visų gyvulių tvartuose barsto žirnių ir kviečių, kad gerai sektųsi gyvuliai. Kalėdų dieną, eidami į bažnyčią, pasiima žirnių ir kviečių, o, grįžę namo, atiduoda žąsims ir vištoms". Kviečiai ir žirniai – labai svarbi Kūčios sudėtinė dalis. Kalėdos – tai bažnytinė šventė, o Kūčios – namų šventė, tiksliau net ne šventė, o pasiruošimas šventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas yra "kūčia".

Apie kūčią, Kūčias ir kūčiukus

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Simboliai – tai praėjusių amžių palikimas, siūlas vedantis gilyn. Neprisimenu, kas taip vaizdingai pasakė, bet tai tiesa. Artėja vakaras, kai visuotinai, labai panašiu metu ant stalo bus pagarbiai dedami mažučiukai, iš kitų miltinių kepinių skoniu neišsiskiriantys, kukuliukai – vienas iš Kūčių vakarienės simbolių, o jų „palikimo siūlas" veda tikrai labai giliai. Kūčia – patiekalas, kadaise gamintas iš įvairių grūdų su medumi ir aguonomis, kurio vardu vadinama ir pati trumpiausia metų diena ir ilgiausia naktis. Šis pavadinimas yra labai senos kilmės ir bendras daugeliui Europos tautų, kilęs iš viduramžių graikų žodžio kukkia-pupos, plg. senovės graikų kokkos-kauliukas, grūdas, sėkla. Į Lietuvą šis žodis atkeliavo iš slavų, nors nei rusai, nei baltarusiai šio patiekalo vardu Kalėdų išvakarių nevadino. Kad jis sietinas su vėlėmis, rodo rusų tradicija patiekalą kūtja, pagamintą iš miežinių kruopų arba ryžių su medumi ir razinomis, mirusiųjų paminėjimo dieną nešti į bažnyčią šventinti. Šį patiekalą slavai valgo taip pat Kalėdų, Naujųjų metų išvakarėse.

Kalėdų išvakarės - Kūčios

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmųjų amžių krikščionys turėjo paprotį kiekvieną didesnę religinę šventę pasitikti dieną ar visą parą prieš tai trunkančiu budėjimu su šv. Mišiomis - vigilija. Kalėdų išvakarių vigilija Lietuvoje vadinama Kūčiomis. Lietuviai, kaip jokia kita krikščioniška tauta, turi sukūrę ir išsaugoję daugelį Kūčių papročių. Pavyzdžiui, iškilmingą Kūčių vakarienę, kurios kilmė aiškinama įvairiai. Gal tai sukrikščionintos senovės pagonių tradicijos, gal pirmų amžių krikščionių bendros vakarienės (agapės) tęsinys. Kūčių diena yra pasninko diena. Vakarieniauti pradedama "užtekėjus Vakarinei žvaigždei". Paprastai per Kūčias pateikiama ne mažiau kaip 12 pasninko valgių. Stalas padengiamas šienu (tai simbolizuoja Jėzaus gimimą ėdžiose) ir užtiesiamas balta staltiese. Vakarienė prasideda bendra šeimos malda, paskui laužomi kalėdaičiai (plotkelės), kuriais dalijamasi su visais šeimos nariais. Mirusiam šeimos nariui paliekama vieta prie stalo ir padedama lėkštelė, kurioje uždegama žvakutė. Įprasta ragauti visus ant stalo esančius valgius, kurių receptai taip pat paveldėti iš senovės ir turi savą simbolinę prasmę. Patiekalas, pagamintas iš įvairių javų grūdų (lenkiškai vadinamas kucja, kutja; baltarusiškai - kucija) davė visai šventei pavadinimą.

Šventieji Kūčių valgiai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kūčios - išskirtinai šeimos santarvės šventė. Be to, tai Kalėdų išvakarės - Krikščioniškojo ganytojo, kūdikėlio Jėzaus, užgimimo metas. Kalėdos sutampa su šviesos pergale, žiemos saulėgrįža. Dienos pradeda ilgėti. Veriasi naujų metų perspektyva. Lyg iš naujo įsibėgėja gyvenimo ratas. Kūčioms iš anksto ruošiamasi. Iš pagrindų sutvarkomi namai. Apgalvojama, kokius patiekalus reikėtų pateikti ant šios ilgai lauktos šventės stalo. O jų, remiantis tradicija, turėtų būti, jei ne 9 (analogija su Mėnulio kalendoriaus devynių dienų savaite), tai 12 (analogija su Saulės kalendoriaus 12 mėnesių arba 12 Kristaus apaštalų). Tikėta, tokia patiekalų gausa ant stalo pamalonina dievus, kurie prisidėjo prie gamtos gėrybių užsiauginimo ir surinkimo. Be to, manyta, tiek patiekalų skaičius yra ateinančių metų gero derliaus ir visokeriopos sėkmės garantas. Kūčių stalui patiekalai buvo ruošiami išskirtinai iš gamtos gėrybių. Jau pats Kūčių pavadinimas yra kilęs nuo pagrindinio šios šventės patiekalo - kūčia. Šiam svarbiausiam Kūčių patiekalui pagaminti buvo daiginami ir šutinami kviečiai, miežiai, rugiai, grikiai, žirniai, pupos, riešutai, aguonos, kanapės. Juos užpila medumi pasaldintu vandeniu, tai vadinta miešimu (aguonų pienas). Tik vėliau tarp Kūčių vegetariškų patiekalų atsirado žuvis. Jos atsiradimas siejasi su krikščioniškosios pasaulėžiūros įsigalėjimu. Žuvis lyg ir nelaikoma mėsa. Ją galima valgyti Katalikų bažnyčios įtvirtintų pasninkų metu.

Šv. Kūčios

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalėdų išvakarės – Kūčios – šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Nemažiau svarbus būdavo ir ritualinės ugnies deginimas, kaimynų lankymas su susitaikymo viltimi, linkint jiems gero ateinančiais metais. Kalėdų papročiuose vienodai reikšmingos ir šventės išvakarės, vadinamoji Kūčių naktis, ir dvi dienas trunkanti pati Kalėdų šventė, ir visi šventvakariai (jaunimo vakarėliai) iki pat Trijų karalių. Kalbininkas K. Būga, remdamasis lyginamosios kalbotyros duomenimis, yra įrodęs, kad lietuvių protėviai žodį „kūčia" per slavus iš senovės graikų yra pasiskolinę XII amžiuje. Tą pačią prasmę, kaip mūsų „kūčia", turi graikų k. žodis „kukkia". Tai patiekalas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi, ir, svarbiausia, skirtas į puotą pakviestoms protėvių vėlėms vaišinti. Tai aukos patiekalas, kuris paprastai suvalgomas pačių aukotojų. Kviečiai ir žirniai – svarbiausia kūčios sudedamoji dalis. Ilgainiui šio ritualinio patiekalo vardu imta vadinti ir toji diena, gruodžio 24-oji, kada kūčia valgoma. Kūčios – pasirengimas Kalėdoms ir išvakarių vakarienei, šventajam vakarui, kada valgomas ritualinis valgis „kūčia". Sunkių darbų tą dieną nedirbama. Moterys tvarkydavosi namuose, ruošdavo valgius šventėms.

Kalėdų papročiai: krikščionybė ar pagonybė?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip ir prieš kiek­vie­nas Ka­lė­das ži­niask­lai­do­je vėl lyg iš gau­sy­bės ra­go pa­si­pils ka­lė­di­nių pa­pro­čių ap­ra­šy­mai. Daž­niau­siai vi­so­kiau­sio plau­ko „eks­per­tai", pra­de­dant ko­kio nors ra­ga­nų klu­bo pre­zi­den­te ir bai­giant pra­ži­lu­siais et­no­lo­gais, rim­tu vei­du po­strin­gaus apie šių pa­pro­čių ma­gi­nę ga­lią, iš se­no­vės mus pa­sie­ku­sias tau­ti­nes ir net krikš­čio­niš­kas jų šak­nis. Ta­čiau ne­re­tai nė ne­su­si­mąs­to­me, kad ne­kri­tiš­kai link­čio­da­mi gal­vo­mis to­kiems iš­ve­džio­ji­mams tik ska­ti­na­me ta­ria­mą­jį dva­sin­gu­mą. Ko­kia pras­mė sly­pi daž­nai me­cha­niš­kai ir ne­są­mo­nin­gai prak­ti­kuo­ja­muo­se mū­sų Ka­lė­dų pa­pro­čiuo­se? Ku­riuos iš jų de­rė­tų sau­go­ti ir puo­se­lė­ti kaip sa­vi­tą tra­di­ci­ją, ga­lin­čią at­si­spir­ti Christ­mas ne­onui, o ku­riuos ver­tė­tų lai­ky­ti at­gy­ve­no­mis bei prie­ta­rais? Pir­miau­sia vi­sa­da gir­di­me, kad šie pa­pro­čiai, kaip ir pa­ti Ka­lė­dų šven­tė, ta­ria­mai at­spin­di lie­tu­viš­ką pa­sau­lė­jau­tą. Jos es­mė esan­ti žmo­gaus san­ty­kis su gam­ta ir jos ga­lio­mis, cik­li­nis vi­sa­tos su­pra­ti­mas. Ka­lė­dos (sau­lė­grąža) yra švie­sos per­ga­lės prieš tam­są sim­bo­lis, o ši ko­va ta­ry­tum pa­sie­kia sa­vo vir­šū­nę Ka­lė­dų nak­tį, to­dėl šio­ji va­di­na­ma „ste­buk­lin­ga", „šven­ta", „pa­slap­tin­ga".

Gimtadienis

pagal
Gimtadienis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gimimo diena - metų diena, kurią gimė koks nors asmuo. Asmeninė šventė (Gimtadienis). Švenčiama su artimaisiais, draugais, giminėmis, bendradarbiais, kolegomis. Įprasta ką nors dovanoti.
Viena iš gimtadienio tradicijų - gimtadienio tortas, paprastai papuošiamas žvakutėmis (skaičius priklauso nuo suėjusių metų skaičiaus; esant dideliam skaičiui, gali būti uždegamos atitinkamus metų skaičius simbolizuojančios žvakutės). Žymiausia gimtadienio daina - „Su gimimo diena!" (angl. Happy Birthday - 'Laimingo gimtadienio!').

Kad gimtadienis būtų smagus

pagal
Gimtadienis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vaiko gimimo diena – viena svarbiausių šeimos švenčių. Kaip ją atšvęsti, kad ir vaikų norai būtų išpildyti, ir šventės idėja atitiktų tėvų galimybes? Jei fantazija kasmet vis senka, o šių metų šventei nieko naujo nesugalvojote – šis straipsnis kaip tik jums. Galbūt viena ar kita idėja jums bus nauja. Jei esate pasiryžę visą dieną būti linksmintojais-virėjais-padavėjais-tvarkytojais – tuomet šis šventės variantas jums. Tačiau nepamirškite, kad net ir patys ramiausi vaikai, susirinkę į kompaniją (daugiau nei 3) virsta triukšmadariais ir juos suvaldyti sunkiau. Vaikai už stalo ilgai nesėdės, todėl jums teks pasirūpinti, kad didžiąją gimtadienio dalį jie turėtų žaidimų – tiek ramių, tiek judresnių. „Stebuklinga virvutė“. Iš anksto dalyviams paruoškite smulkių siurprizų. Sukabinkite juos ant virvutės skirtingame aukštyje. Kiekvienas gimtadienio dalyvis užrištomis akimis turi nusikirpti žirklėmis sau dovanėlę (kiti vaikai gali sufleruoti į kurią pusę kirpti). Jei vaikai per maži kirpti žirklėmis, tegu pasigauna dovanėlę rankomis ir nutraukia ją. „Vieta prie stalo“. Neverskite vaikų susėsti tam tikra tvarka. Jiems tai atsibodo darželiuose ir mokyklose. Geriau nupirkite linksmų atvirukų kiekvienam svečiui. Gražiai perkirpkite kiekvieną į 2 dalis. Vieną dalį palikite koridoriuje ant staliuko, o kitą – ant lėkštelės ar kėdės. Atėjęs į gimtadienį vaikas turi išsirinkti koridoriuje esančią atviruko dalį, o įėjęs į kambarį, susirasti antrą jo pusę – tai ir bus jo vieta prie stalo.

Gimtadienio planas

pagal
Kalėdų dovana
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kad ir koks gimtadienis artėja – vaiko gimtadienis, draugo gimtadienis, tėčio ar mamos gimtadienis, antros pusės gimtadienis ar bendradarbio gimtadienis, svarbu jam tinkamai pasiruošti, kad gimtadienis pavyktų sklandžiai, būtų malonus siurprizas gimtadienio kaltininkui ir visiems svečiams. Jei nutarėte suorganizuoti gimtadienį kitam žmogui (vaikui, draugui, mamai ar tėčiui, antrai pusei, bendradarbiui), apibendrintas gimtadienio planas galėtų būti toks: Gimtadienių kalendorius – nenorėdami patekti į nesmagią padėtį, kad pamiršote kažkieno gimtadienį bei siekdami turėti laiko viską iš anksto kruopščiai suplanuoti, susidarykite gimtadienių kalendorių. Gimtadienio kalendorius gali būti pažymėtos datos Jūsų įprastame sieniniame, staliniame, kišeniniame ar elektroniniame kalendoriuje, kuriuo Jūs pastoviai naudojatės. Patartina aktyvuoti priminimų sistemą (MS Outlook, mobiliajame telefone ar kt.), kuri iš anksto informuotų apie artėjantį gimtadienį. Gimtadienio svečiai/dalyviai – pakvieskite gimtadienio kaltininkui artimus, svarbius, pažįstamus žmones. Būtinai gaukite dalyvaujančiųjų patvirtinimus, susidarykite dalyvaujančių svečių sąrašą. Gimtadienio biudžetas – nutarkite, kiek apytiksliai pinigų galėsite skirti visam gimtadieniui: pramogoms, dovanai, vaišėms, nuomai ir t.t.

Tėvai vaiko gimtadienio šventei išleidžia nuo 0 iki 600 Lt

pagal
Gimtadienis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kur surengti vaiko gimtadienį? Iš tėvų diskusijų kartais susidaro įspūdis, kad prašmatni šventė, kad ir už paskutinius pinigus, yra mirties ir gyvybės klausimas. Juolab kad vaikai tampa vis reiklesni. Vieni užsimano su draugais papramogauti nuotykių parke, kiti – pajodinėti arkliais, treti – pasipliuškenti vandens parke. Anot kalbintos mamos, vaikų „apetitas“ kyla todėl, kad nyksta pačios šventės suvokimas. Juk į kavinę šiandien galima nueiti kasdien, saldainiai ir kiti skanėstai – taip pat kasdienybė. Taigi nuobodulį prasklaidyti vis sunkiau. „Atsimenu, kaip laukiau savo 16-to gimtadienio. Atrodė, kad tą rytą net saulė šviečia ryškiau, su jauduliu svarsčiau, kaip pasipuošti, puoliau pjaustyti mišrainę, kuria ketinau draugus pavaišinti. Duktė savo 16-to gimtadienio net nešventė. Jau keletą metų tiek ji, tiek jos draugės neturi jokio poreikio švęsti. Nesu tikra, ar jos net dovanomis apsikeičia. Bandžiau jai siūlyti visokius variantus, išjudinti, tačiau panašu, kad šiandieniniam jaunimui gimtadienis prarado šventės išskirtinumą. Nebent jie nori susirinkę pašėlti. Tačiau paaugliškas išgertuves mėgsta juk ne visi“, - teigė vilnietė Asta. Anot jos, greičiausiai taip nutiko todėl, kad gyvenime nebeliko švenčių, nes švente gali tapti bet kuri diena. Juk bet kada galima nueiti į kavinę ir suvalgyti picą, bet kada galima nueiti į kiną ar susigalvoti kitą pramogą. Taigi šventė – joks stebuklas. Jaunosios kartos tėvai tokios prabangos neturėjo.

Vaiko gimtadienis – galvosūkis tėvams

pagal
Gimtadienis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mažylio gimtadienis. Daugelis tėvų nė nenori pagalvoti apie iškilmes namuose – juk būrys vaikų viską apverstų aukštyn kojomis. Todėl tėvai atžaloms ieško pramogų už savo namų sienų. Galbūt vaikas svajoja pajodinėti tikru žirgu? Ar bent kelioms valandoms pavirsti kariu didvyriu, matytu filmuose? O gal išpūsti rekordinio dydžio muilo burbulą? „Nė vieno sūnaus gimtadienio nešventėme namuose. Visiems ieškojome kokios nors įdomios pramogos. Juk gimtadienyje dalyvauja ne tik mažyliai, bet ir jų tėvai, tad šventė turi patikti visiems“, – įsitikinusi aštuonerių metų sūnų Benediktą ir vienerių dukrelę Moniką auginanti vilnietė Donata Baniūnienė. Šiemet jos sūnus gimtadienį šventė Arklio muziejuje, kur senovinėje troboje tikroje krosnyje kepė duoną, o pernai jis kelioms valandoms tapo kareiviu. Pastaruoju metu norintiems surengti šventę vaikams rinktis tikrai yra iš ko. Prieš 5-6 metus buvo gerokai sunkiau. Renkantis paslaugą, verta paisyti tėvelių, anksčiau toje vietoje rengusių šventę, nuomonės. Kai pasiūlymų daug, galbūt kai kurie jų ir nėra patys geriausi ar per brangūs. „Pernai mums pasiūlė surengti indėnišką gimtadienį už 999 litus. Įdomu, bet per brangu“, – aiškino D.Baniūnienė. Paprastai netradicinis gimtadienis vaikui su 10-15 draugų atsieina 200-300 litų. Dažniausiai tėvams dar tenka pasirūpinti tortu ir užkandžiais.