Tėvai vaiko gimtadienio šventei išleidžia nuo 0 iki 600 Lt
| |

Tėvai vaiko gimtadienio šventei išleidžia nuo 0 iki 600 Lt

Kur surengti vaiko gimtadienį? Iš tėvų diskusijų kartais susidaro įspūdis, kad prašmatni šventė, kad ir už paskutinius pinigus, yra mirties ir gyvybės klausimas. Juolab kad vaikai tampa vis reiklesni. Vieni užsimano su draugais papramogauti nuotykių parke, kiti – pajodinėti arkliais, treti – pasipliuškenti vandens parke. Anot kalbintos mamos, vaikų „apetitas“ kyla todėl, kad nyksta pačios šventės suvokimas. Juk į kavinę šiandien galima nueiti kasdien, saldainiai ir kiti skanėstai – taip pat kasdienybė. Taigi nuobodulį prasklaidyti vis sunkiau. „Atsimenu, kaip laukiau savo 16-to gimtadienio. Atrodė, kad tą rytą net saulė šviečia ryškiau, su jauduliu svarsčiau, kaip pasipuošti, puoliau pjaustyti mišrainę, kuria ketinau draugus pavaišinti. Duktė savo 16-to gimtadienio net nešventė. Jau keletą metų tiek ji, tiek jos draugės neturi jokio poreikio švęsti. Nesu tikra, ar jos net dovanomis apsikeičia. Bandžiau jai siūlyti visokius variantus, išjudinti, tačiau panašu, kad šiandieniniam jaunimui gimtadienis prarado šventės išskirtinumą. Nebent jie nori susirinkę pašėlti. Tačiau paaugliškas išgertuves mėgsta juk ne visi“, – teigė vilnietė Asta. Anot jos, greičiausiai taip nutiko todėl, kad gyvenime nebeliko švenčių, nes švente gali tapti bet kuri diena. Juk bet kada galima nueiti į kavinę ir suvalgyti picą, bet kada galima nueiti į kiną ar susigalvoti kitą pramogą. Taigi šventė – joks stebuklas. Jaunosios kartos tėvai tokios prabangos neturėjo.

Soliariumų reklamose – melas apie jų poveikį sveikatai
|

Soliariumų reklamose – melas apie jų poveikį sveikatai

Vilnietė Lina Lėsutytė jai užkliuvusią soliariumų reklamą žurnale „Cukrus plius”, kuris platinamas „Čili” maitinimo įstaigose ir turi dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių potencialių jaunų skaitytojų per mėnesį (ką gi veikti, kol lauki picos?), stebėjo 7 mėnesius. Joje buvo rubrika: „Deginimasis – kam?” Po klausimo sekė atsakymai: paprasčiausiai atsipalaiduosite, pailsėsite ir įgysite energijos, sustiprinsite imuninę sistemą, būsite žvalesni, oda atrodys sveikai, išvengsite žiemos depresijos. Naujausią PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros informaciją apie soliariumų kancerogeniškumą, kuri buvo paskelbta viename autoritetingiausių pasaulyje medicinos mokslų žurnale „The Lancelot Oncology”, žinanti studentė neapsikentusi rugsėjo mėnesį pati kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kuri ir atsakinga už klaidinančią reklamą. Remiantis Reklamos įstatymu, klaidinanti reklama – tai reklama, kuri klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatyme taip pat teigiama, kad reklama draudžiama, jeigu ja skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai. Maždaug po mėnesio mergina gavo atsakymą, kad jos skundas buvo išnagrinėtas.

Kada virtualus bendravimas tampa priklausomybe?
| |

Kada virtualus bendravimas tampa priklausomybe?

Atsiradus kompiuteriui, buvo tikimasi, kad jis atvers naujas bendravimo galimybes: leis tiesiogiai bendrauti su žmonėmis iš kito žemyno ar skaityti knygas, esančias kitų miestų bibliotekose. Taip ir yra. Šiandien netgi vyksta virtualios mokslininkų konferencijos, o medikai realiu laiku pataria operuojantiems kolegoms. Tačiau galiausiai kompiuteris ėmė kėsintis į tiesioginį bendravimą ir atstoti draugus. Tai jau vadinama priklausomybe, kuri, beje, nepriklauso nuo naršymo internete trukmės. Praradęs draugo telefono numerį šiandien, gerai panaršęs internete, gali jo kontaktus rasti kuriame nors forume. „Visi sėdi Facebook‘e“, – neretai išgirsi. Tiesa, tie, kurie ten sėdi, tikina, tikrų draugų internete nesusiradę, tačiau informacijos juos esą pasiekia daugiau. Žmogus, nesinaudojantis bent jau skype programa, laikomas atsilikusiu nuo laikmečio. Viena pažįstama per šią bendravimo programą gyrėsi susiradusi draugų, su kuriais galinti lavinti prancūzų kalbos žinias, o nuo vieno virtualaus gerbėjo kasmet netgi gaunanti dovanų. Tiesa, noro susitikti akis į akį nerodo nei lietuvė, nei paryžietis. Anot psichologės Laimos Bulotaitės, kompiuteris iš tiesų labai patrauklus ne tik darbui, bet ir pramogai. Tačiau, užuot sujungęs žmones, kaip buvo tikimasi anksčiau, jis dažniau skatina susvetimėjimą. „Žmonės, užuot susitikę ir pabendravę ar bent pasikalbėję telefonu, rašo elektroninius laiškus arba bendrauja interneto svetainėse.

Ilsėtis bet kaip negalima
| | |

Ilsėtis bet kaip negalima

Garsus parapsichologas Vladimiras Azanovas įspėja, kad žmonės, neteisingai pasirenkantys poilsio formas ir vietą, rizikuoja savo sveikata. Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių savaitgalius praleidžia užmiestyje, anot V.Azanovo, ne visiems gamta – geriausia vieta poilsiui. „Gal ir keistai nuskambės, bet mieste gimę žmonės geriau atsipalaiduoja savo aplinkoje – gatvėse, kavinėse, net „Akropolyje“. Gamtos prieglobsčio jie pradeda ieškoti tik maždaug nuo 40-ties“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas. Lietuvoje labai populiari atsipalaidavimo forma – alkoholis. Anot V.Azanovo, 100 g degtinės leidžia smegenims pailsėti lygiai taip pat kaip raminamieji vaistai. Moterys linkusios gerti tabletes, o vyrai – alkoholį. „Kartais klientės guodžiasi, kad jų vyras geria. „Jūs irgi geriate“, – atsakau. Moteris išplečia akis. „Juk tabletes geriate – nuo spaudimo, kitų negalavimų. Ar galite jų atsisakyti?“ – klausiu. Pasirodo, kad ne“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakoja pašnekovas. Pasak parapsichologo, norint atsikratyti priklausomybės nuo tablečių ar stikliuko, reikia rasti alternatyvą – sportą, plaukimą, pasivaikščiojimus po parką ar meditacijas. Kad normaliai jaustumės, kasdien su savo mintimis turime pabūti bent porą valandų. Tai per didelė prabanga? Tačiau tuomet teks rasti laiko pagulėti ligoninėje, įspėja pašnekovas. Tai gerai žino japonai. Mat šioje šalyje žmogui susirgus, jis dažnai tiesiog atleidžiamas iš darbo.