Didžiosios Britanijos dienraštis „The Sun” išspausdino dvi nuotraukas, kuriose įamžinta ta pati jauna mergina Sammi-Jo Wilson, tačiau antroji nuotrauka yra „pakoreguota”, atskleidžiant, kaip merginos oda ir veidas atrodys po dviejų dešimčių metų, jei ji pastoviai lankysis soliariumuose. Merginos, kurios nuo paauglystės lankosi soliariumuose, pažeidžia odą negrįžtamai, tikina specialistai. Pati S.Wilson tikina, kad jai soliariumai buvo tapę tarsi priklausomybe. „Soliariumuose kaskart praleisdavau po 12-14 minučių. Tai buvo tarsi priklausomybė”, – sako ji, pridurdama, kad žvelgdama į veidrodį ji matydavo save kur kas baltesnę, nei buvo iš tikrųjų. „Tą minutę, kai pagalvodavau, kad mano įdegis nyksta, iškart grįždavau jo patobulinimui”, – prisimena ji. Ji, kaip ir dažna mergina ar moteris, buvo iš tų, kurios pro pirštus žiūrėdavo į visus perspėjimus. „Kai žmonės man kalbėdavo apie pasekmes, aš galvodavau „taip taip, visą tai aš jau girdėjau ne kartą”, – prisiminė mergina. Tačiau sutikusi tapti savanoriu modeliu televizijos laidai „Gėdytis verčiantys kūnai”, S.Wilson savo nuomonę pakeitė, išvydusi rezultatus, kaip jos oda atrodys 38-erių. Šokiruota buvo ne tik pati 18-metė, bet ir jos motina, kuri uždraudė dukrai nuo šiol lankytis soliariumuose. Gydytojų teigimu, merginos ir moterys iki 35-erių metų amžiaus, kurios lankosi soliariumuose, pasididina melanomos atsiraimo riziką 75 procentais.

Patrauklus rudas odos atspalvis – turbūt kiekvienos merginos silpnybė. Vienos norėdamos gražiai įdegti vyksta į šiltuosius kraštus, kitos eina į soliariumą. Tačiau ar ne per brangiai mokame už lepinimąsi saulės spinduliais arba soliariumų teikiamais malonumais? Labai dažnai įvairiuose žurnaluose arba interneto tinklalapiuose rašoma apie neigiamą soliariumų poveikį ir didėjančią riziką susirgti odos vėžiu. Tačiau iki šiol soliariumai yra madingi. Juose aktyviai lankosi norinčiosios rudo įdegio, ypač rudenį ir žiemą. O gal nieko baisaus ir maža dozė soliariumo spindulių nekenkia sveikatai? Tačiau Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro Konsultacijų skyriaus vedėjos Rūtos Gancevičienės nuomonė griežta: „Ką reiškia maža dozė? Kai pacientus gydome šviesos terapija, matuojame, kokį spindulių kiekį reikia skirti – kokį šiandien, kiek dienų ir kiek iš viso, taip pat kokia kaupiamoji dozė. Soliariumuose to nėra, niekas to neskaičiuoja ir negali suskaičiuoti.” Specialistė sako, kad nesvarbu, ar soliariume būni tris ar penkias minutes. „Tai nieko nereiškia. Dozė kaupiasi. Iš tos mažos dozės per metus gali labai didelė pasidaryti, nes saulės gauname ir kasdien nuo pat vaikystės. Viskas per daug metų susikaupia, – perspėja R.Gancevičienė. – Vienkartinis saulės poveikis nepadaro tiek žalos kiek kaupiamasis poveikis. Odos darinių, dėmių, apgamų, odos auglių susidaro per daugybę metų. Nežinome, kada prasideda žala.”

Apie ketvirtadalis suaugusių žmonių, gyvenančių Europos valstybėse – Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Švedijoje, nors kartą gyvenime deginosi soliariume. Tyrimai rodo, kad ES egzistuoja trys pagrindinės problemos: vienas iš septynių soliariumų neatitinka saugumo reikalavimų, jų klientams nesuteikiama pakankamai informacijos apie žalingą soliariumo poveikį, o nepilnamečiams soliariumai yra laisvai prieinami. 10 ES šalių (Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Olandija, Lenkija ir Latvija) įsitraukė į projektą, kuriuo siekiama patobulinti soliariumų saugos reikalavimų ir priežiūros įstatymus, soliariumų lankytojams suteikti kuo daugiau informacijos, kaip naudojantis soliariumu nepakenkti sau, taip pat didinti saugumo reikalavimus soliariumų gamintojams. Tačiau Lietuvos šio projekto bendradarbių sąraše nėra. Ar Lietuva pati pajėgs apsaugoti soliariumų mėgėjų sveikatą? Apie šios problemos egzistavimą pripažįsta ir soliariumų veiklą kontroliuojantys specialistai, tačiau čia jie – bejėgiai. „Leisti ar ne nepilnamečiui pasikaitinti soliariume, priklauso nuo soliariumo darbuotojo sąžiningumo. Tai pat ši problema egzistuos tol, kol lankytojas sąmoningai nesuvoks, kad įstatymas saugo jo paties sveikatą”, – aiškino Šiaulių visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėja Josana Motiejauskaitė.

Nors gydytojai vis primena apie žalingą soliariumų poveikį, tačiau jaunimas įspėjimus ignoruoja ir neretai netgi vasarą paplūdimį iškeičia į soliariumą. Paraginti susirūpinusių užsienio organizacijų, Lietuvos medikai pagaliau ėmėsi ryžtingų žingsnių. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengė higienos normos „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas” projektą, kuris šių metų birželio 29 dieną buvo patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Naujojoje higienos normoje sugriežtinti reikalavimai soliariumų paslaugų teikėjams ir pirmą kartą Lietuvoje nustatyta, nuo kokio amžiaus leidžiama lankytis soliariume. Šie reikalavimai įsigalios nuo spalio 1 dienos, kad paslaugų teikėjai turėtų laiko pasiruošti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, soliariumo lempų spinduliuojamų ultravioletinių spindulių poveikis vaikystėje ir tuomet patirti odos nudegimai didina riziką susirgti odos vėžiu ateityje. Pasak VVSPT Saugos kontrolės skyriaus vedėjos Jurgitos Suraučienės, vaikai ir paaugliai jautresni žalingam saulės spindulių poveikiui. Tad tikėtina, kad pradėję anksčiau degintis, per savo gyvenimą jie gaus didesnę ultravioletinės spinduliuotės dozę. “Be to, jie negali tinkamai įvertinti savo sveikatos būklės ir gali nežinoti, jog soliariumas ir, tarkim, vartojami vaistai, yra nesuderinami dalykai”, – sakė J.Suraučienė.

Vilnietė Lina Lėsutytė jai užkliuvusią soliariumų reklamą žurnale „Cukrus plius”, kuris platinamas „Čili” maitinimo įstaigose ir turi dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių potencialių jaunų skaitytojų per mėnesį (ką gi veikti, kol lauki picos?), stebėjo 7 mėnesius. Joje buvo rubrika: „Deginimasis – kam?” Po klausimo sekė atsakymai: paprasčiausiai atsipalaiduosite, pailsėsite ir įgysite energijos, sustiprinsite imuninę sistemą, būsite žvalesni, oda atrodys sveikai, išvengsite žiemos depresijos. Naujausią PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros informaciją apie soliariumų kancerogeniškumą, kuri buvo paskelbta viename autoritetingiausių pasaulyje medicinos mokslų žurnale „The Lancelot Oncology”, žinanti studentė neapsikentusi rugsėjo mėnesį pati kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kuri ir atsakinga už klaidinančią reklamą. Remiantis Reklamos įstatymu, klaidinanti reklama – tai reklama, kuri klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatyme taip pat teigiama, kad reklama draudžiama, jeigu ja skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai. Maždaug po mėnesio mergina gavo atsakymą, kad jos skundas buvo išnagrinėtas.

Soliariumais dažniausiai naudojasi vidurinės klasės ir neturtingesni žmonės, t. y. tie, kurie negali sau leisti tikros prabangos ir tikro natūralaus grožio. Dirbtinis įdegis maskuoja papilkėjusią nuo užteršto oro, streso ir miego trūkumo odą, įkritusius paakius. Kai nėra laiko ir pinigų bent porą kartų per metus pasiilsėti kokioje nors rojaus saloje ar leisti sau nuolat naudoti kokybiškiausias odos priežiūros priemones ir rinktis ekologišką maistą – pigiau ir greičiau paslėpti išsiplėtusius kapiliarus ir raukšleles pasitelkus dirbtinę saulę. Dar 1996-aisiais Amerikos dermatologų asociacija išleido peticiją, esą naudoti soliariumus grožiui puoselėti yra žalinga, tačiau pasaulyje ir toliau plinta dirbtinio įdegio mada. Kartu ir visi dirbtinio grožio padariniai. Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja chirurgė, onkologė Jolita Gibavičienė primena, kad kol įdegis buvo ne mados, o tiesiog žemės ūkio darbininkų išvaizdos ypatybė – melanoma (odos vėžys) buvo vadinta tik žemesniųjų visuomenės sluoksnių liga, ir tik retas aristokratas ja susirgdavo. Šiandien tai – vienas dažniausių onkologinių susirgimų (dažniau pasitaiko tarp vidurinio visuomenės sluoksnio atstovų). Kodėl daugelis malonių užsiėmimų yra pavojingi arba rizikingi? Saldumynai, seksas, alkoholis, cigaretės, dabar jau ir soliariumai.

Degintis soliariumuose sveikiau nei saulėje. Soliariumų lempos kaip ir saulė skleidžia ultravioletinius spindulius. Tačiau soliariumuose tiksliai nustatomas konkrečių spindulių kiekis, integruoti veido filtrai, tuo tarpu saulės spindulių beveik neįmanoma dozuoti, jų intensyvumas priklauso nuo įvairiausių veiksnių: dienos meto, oro užterštumo, atspindžio nuo vandens, smėlio. Soliariume spinduliai suderinti vieni su kitais ir protingai dozuojami. Galima ir kita alternatyva – šiandien moterys vis dažniau naudoja savaiminio įdegio kremus. Juos naudoti taip pat daug sveikiau nei degintis saulėje. Yra keletas įdegio kremų trūkumų, palyginus su soliariumais: įdegio kremai greičiau nusiplauna, taip pat visada yra tikimybė, kad kremas pasiskirstys nelygiai – visiškai vienodai išsitepti kūną nėra taip paprasta, o be to, net labai kokybiški įdegio kremai tepa drabužius – būtų ypač nemalonu, jei būtų sutepta Jūsų vestuvinė suknelė… Soliariumuose spinduliuojami A tipo spinduliai skatina melanino gamybą, todėl oda įgauna rusvą atspalvį, tačiau nenaudojant kosmetinių priemonių, melaninas natūraliai iš odos “iššaukiamas” po keleto minučių, tuo tarpu naudojant specialius kremus, tas procesas prasideda vos po kelių sekundžių, todėl degintis reikia trumpiau. Kremai taip pat apsaugo nuo žalingo spindulių poveikio, kadangi kremai neutralizuoja laisvuosius radikalus. Todėl dermatologai primygtinai rekomenduoja juos naudoti.

Tropikų saulės“ filiale Smėlynės g. 112 – naujiena. Lankytojams studija gali pasiūlyti patį naujausią ir moderniausią vertikalų deginimosi būdą su drėkinimu. Neseniai įsigytas vokiškas „Mega Sun“ aparatas vienintelis Baltijos šalyse ir vienas pirmųjų tokių aparatų serijos. Analogų jam kol kas nėra. Įprastame soliariume yra 180 W galingumo lempos. „Mega Sun“ turi 52 lempas po 230 W, todėl per trumpą laiką galima pasiekti geresnių rezultatų. Kaitintis šiame soliariume galima ne daugiau kaip 10 minučių. Iki šiol Panevėžyje nebuvo aparatų su specialia drėkinimo sistema. Naujajame prietaise ant besideginančiojo kūno kartkartėmis užpurškiama specialaus skysčio. Tai išbandžiusios moterys teigė, kad sudrėkinta oda mažiau sausėja ir soliariume mažesnis karštis, jame būti maloniau. „Mega Sun“ valdomas iš vidaus. Čia galima reguliuoti ir garso stiprumą klausantis muzikos. Aparato paviršius reflektorinis. Lempų skleidžiami spinduliai atsispindi ir dėl to įdega visos kūno vietos. „Tropikų saulėje“ yra dar vienas modernus šių metų modelio vertikalusis soliariumas „Q-med“. Jo viduje taip pat įrengtas garso reguliavimas, stipri ventiliacija, mažiau lempų. Jame yra 50 lempų po 180 W galingumo.

Pavasario pradžia – soliariumų lankymo metas: besiruošdamos vasarai norime būti dailesnės, išsiskirti gražiu įdegiu. Tam, kad džiaugtumėtės lygiu bronziniu įdegiu, yra svarbiau ne turėti daug pinigų vizitams į soliariumus, o žinoti, koks soliariumas ir kokie deginimosi seansai jums labiausiai tinka. Kiek laiko degintis? Pradžioje rekomenduojami ne ilgesni nei 5 minučių seansai. Oda pratinama prie spindulių. Kuo oda tamsesnė, tuo kaitintis galima ilgiau. Norint suteikti odai gražaus rudumo, užtenka dešimties seansų soliariume per keturias savaites. Paskui pakanka vieno arba dviejų kartų per savaitę įdegiui palaikyti. Stovint ar gulint? Kokiame soliariume degintis: horizontaliame ar vertikaliame? Kol kas vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra pasiekta. Ir horizontalūs, ir vertikalūs soliariumai turi savo pranašumų ir trūkumų. Didelę įtaką pasirinkimui turi besideginančio figūra ir sudėjimas.

Dar visai neseniai, vos prieš kelis šimtus metų, iš odos baltumo buvo sprendžiama apie žmogaus padėtį visuomenėje: kuo blyškesnė odos spalva, tuo kilmingesnis asmuo. Vėliau atsirado deginimosi kultas – kuo tamsesnė oda, tuo gražiau. O dabar daugelis yra sunerimę dėl nepageidaujamo ultravioletinių spindulių poveikio, pagreitėjusio odos senėjimo. Kokia yra tiesa? Žmogų veikia ultravioletiniai A, B (UVA, UVB) spinduliai. Jie skiriasi bangos ilgiu. Paprastai oda, besigindama nuo saulės spindulių, stengiasi išskirti kuo daugiau odos pigmento – melanino. Melaninas rusvai nudažo odą. Žmogaus odoje yra mažiausiai karščio receptorių, todėl į odos perkaitimą reaguojama pavėluotai. Per ilgai kaitinantis galima “sudegti”. Kelis kartus gyvenime nudeginus odą, galima išprovokuoti odos patologinius pakitimus: dėmelių, apgamų ar net melanomų (odos vėžio) atsiradimą. Pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais yra ankstyvas pavasaris, dienos metas – nuo 10 iki 14 val., tuomet saulės spinduliai yra patys intensyviausi. Taip pat saulės spindulių poveikis odai priklauso nuo oro užterštumo, ozono sluoksnio storio, kontinento, spindulių atspindžio nuo vandens, sniego ar smėlio.