Žolinė: kelionė artėjančios prisikėlimo šlovės link
Žolinės šventė. Su rudenėjančiam danguj besipulkuojančiais gandrais, geltonuojančiom kaimo ražienom, ryškiaspalviais gėlių žiedais, kurie, pašventinti ir išlaikyti rankoj per Šventąsias Mišias, dar ilgai kvepės kaimo pirkios kertėlėj ar miestelėno namuos… Padėti giliau suprasti šios Mergelės Marijos šventės prasmę paprašėme kunigą pranciškoną Ramūną Mizgirį. Kai galvoju apie artėjančią Žolinę, apima keistas jausmas. Rugpjūčio 15-oji – valstybinė šventė, tad ją švenčia visa Lietuva. Tačiau, manau, dažnas net nežinome, ką gi iš tiesų minim tądien… /…/ Kokia tai šventė? Ką reiškia Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų slėpinys? Mergelės Marijos Užmigimo (gr. koimisis, lot. pausatio) šventė, paskelbta imperatoriaus Mauricijaus, buvo pradėta iškilmingai švęsti visoje Romos imperijoje VI amžiuje. Praėjus porai šimtmečių, Vakarų Bažnyčioje ši šventė gavo Mergelės Marijos Dangun paėmimo pavadinimą. Seniausioje liturginėje maldoje – VIII amžiaus popiežiaus Grigaliaus mišiole – yra pabrėžiama vienybė tarp Mergelės Marijos paėmimo į Dangų ir jos dieviškosios motinystės (gr. Theotokos), nes „Dievas, atkreipęs savo žvilgsnį į Mergelės nuolankumą, jai suteikė malonę būti savo Sūnaus Motina ir ją apvainikavo aukščiausia garbe“. Tiek Rytų, tiek ir Vakarų Bažnyčios liturgija tyli apie Mergelės Marijos mirtį, nes ji, būdama nekaltai pradėtoji, yra tobulai atpirktas žmogus, kuris yra su kūnu ir siela paimtas į trijų dieviškų asmenų garbę. Gilesnė Mergelės Marijos paėmimo į Dangų samprata plaukia iš mirusiųjų prisikėlimo, kaip žmonių atbaigimo apmąstymų (1 Kor 15, 35-57).