Joninės: tradicijos ir papročiai
|

Joninės: tradicijos ir papročiai

Kasmet birželio 22-24 dienomis Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv.Jono vardu. Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu. Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį. Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje. Visiems gerai žinoma, kad Joninių naktį pražysta paparčio žiedas. Lietuviai nuo seno jo eidavo ieškoti vidurnaktį. Buvo manoma, kad radęs paparčio žiedą žmogus tampa aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę.

Joninių papročiai
|

Joninių papročiai

Jonìnės – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos). Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena. Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko tie patys. Kai kuriuos jų, negalėdama išginti, Bažnyčia įtraukė į savo apeigas. Išlikę senieji elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, tokie papročiai, kaip vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir pan. (išsamiau žr. Rasos). Sukrikščionintose apeigose vietoj karčių-kupolių žolynais puošiami kryžiai, per pamaldas šventinamos vaistažolės, užuot deginus gyvulines aukas, naudojami gyvulių atvaizdai, statulėlės. Yra paprotys per Jonines spėti orą. Esą, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis. Per Jonines paprastai spręsdavo apie derlių: jei per Jonines „kubilėlis lengvai prisipildo žalnieruko (vandenuko), tai aruodėlis lengvai prisipildys grūdelio”. O „jei per Jonines saulutė greitai išdžiovina paklodėlę, tai žiemą badaus vaikai ir motriškėlės”.

Tarptautinė Moters diena vis dar švenčiama
|

Tarptautinė Moters diena vis dar švenčiama

Pirmoji tarptautinė Moters diena buvo paskelbta 1911 kovo 8 dieną Kopenhagoje Klaros Cetkin, Vokietijos Socialdemokratų partijos „Moterų komiteto“ lyderės, pasiūlymu. XVIII amžiuje moterys ėmė vienytis kovoje už lygias teises ir teisę balsuoti. Bene žymiausiai Jungtinėje Karalystėje ir JAV pasireiškė „sufražetės” (suffragettes; suffrage). Šio judėjimo įkvėptos, JAV moterys ėmė rengti masinius streikus prieš nepakeliamas darbo sąlygas drabužių bei tekstilės fabrikuose. Pirmasis toks streikas, įvykęs Niujorke 1857 metais, simbolizavo organizuotos moterų kovos už savo teises pradžią, tačiau tai nebuvo pirmasis aktas šioje kovoje. Nuo senovės varžomos religijos ir papročių moterys sunkiai, bet nuosekliai skynėsi kelią į pripažinimą kaip lygiavertė su vyrais lytis. Sunku būtų išvardinti visas istorijai žinomas moteris, prisidėjusias prie moterų savimonės kėlimo. Žana D’Ark, Marija Kiuri, Motina Teresė – tai tik keletas neeilinių asmenybių, siekiais pranokusių savo kartą bei pasiekimais prisidėjusių prie šiandieninės pažangos. O tokių moterų buvo kiekvienoje tautoje, kiekvienoje epochoje. Jų gyvenimai, kova, idealai ir iškovotos pergalės nutiesė kelią būsimoms kartoms. Emilija Pliaterytė (1806-1831), kilusi iš Vilniaus grafų šeimos, Dusetose suorganizavo sukilėlių būrį ir dalyvavo 1831 m. sukilime, nukreiptame prieš carinės Rusijos priespaudą. Bebaimė grafaitė dalyvavo mūšiuose ties Prastavoniais ir Šaukėnais (Radviliškio raj.), Maišiogala bei ginant Kauną.

Tarptautinę moters dieną Laisvės alėją norima paversti žydinčiu sodu
|

Tarptautinę moters dieną Laisvės alėją norima paversti žydinčiu sodu

Kovo 8-ąją Laisvės alėja taps Moterų alėja. Šią dieną alėjoje vyks įvairūs renginiai, skirti paminėti moters dieną. Kauno mokyklos/gimnazijos kviečiamos prisijungti prie Kauno moters užimtumo centro inicijuojamos akcijos „Laisvės alėja – Moterų alėja“ ir paminėti šią šventę kartu. „Tapkite šios akcijos dalyviais, pagamindami gėlę mylimai, svarbiai moteriai. Šios gėlės papuoš žiemišką Laisvės alėją bei pavers ją žydinčiu sodu“, – ragina šventės organizatoriai. Kauno moters užimtumo informacijos centras kartu su partneriais Europos Parlamento Informacijos biuru Lietuvoje, Moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai auginti (MILDA), Lietuvos universitetų moterų asociacija, Europos informacijos centru – Europe Direct kovo 8 dieną organizuoja renginius Kaune, skirtus paminėti Tarptautinę moters dieną. Kovo 8 dieną Tarptautinei moterų solidarumo dienai sueina 100 metų, taip pat bus minima 15 metų sukaktis, kuomet buvo suorganizuota Pasaulinė moterų Pekino konferencija. Be to, švęsime ir Lietuvos Nepriklausomybės 20-ąsias metines. Šioms šventėms paminėti Kauno muzikiniame teatre įvyks konferencija „Nepriklausomos valstybės kūrimas: moterų pasiekimai ir vizijos“. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos moterų nevyriausybinių organizacijų atstovės, užsienio šalių ambasadorės (JAV, Suomijos, Švedijos, Japonijos, Azarbaidžiano), Europos parlamento nariai, žinomos politikės, Seimo nariai bei kiti svečiai. Šio renginio globėjas yra Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas su žmona Jurgita.

Moters dienai – šimtas metų
|

Moters dienai – šimtas metų

Lietuvoje neturime gėlių švenčių, nebent kovo 8-ąją laikytume tulpių diena. Keičiasi šios šventės statusas visuomenėje, tradicijos, bet lieka jos simbolis – tulpės žiedas. Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar Motinos diena. Vaikai dovanodavo mamytėms gėlių, rankdarbių, deklamuodavo eilėraščius, vyrai įteikdavo gėlių. Tradicijos keičiasi: mamas dabar sveikiname Motinos dienos proga, mylimąsias – Šv. Valentino dieną, o kovo 8-oji liko pasirinkimo reikalas. Kas nori – tam šventė, kam nepatinka – eilinė diena. Kaip byloja istorija, Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių: 1899 metais vokietė socialdemokratė Klara Cetkin pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių, dar po metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Joje pasiūlyta kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Nikitos Chruščiovo laikais kovo 8-oji Tarybų Sąjungoje paskelbta ne darbo diena ir tai gerokai pakėlė šventės prestižą. 1977-aisiais iš šios šventės pavadinimo išnyko žodis „kova” (iki tol ji vadinosi Kovos už lygias moterų teises diena) – Suvienytųjų Nacijų Organizacija (SNO) kovo 8-ąją paskelbė Tarptautine moters diena. Ideologija liko antrame plane, pradėta akcentuoti graži pavasario šventė. Dabartinei Moters dienai šiemet – jau 100 metų, jos tradicijos Lietuvoje keitėsi ne kartą, tačiau pati šventė vis dėlto liko.

Kuo bloga diena, kai tūkstančiai moterų pasijunta nors truputį smagiau?
|

Kuo bloga diena, kai tūkstančiai moterų pasijunta nors truputį smagiau?

Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar Motinos diena. Vaikai dovanodavo mamytėms gėlių, rankdarbių, deklamuodavo eilėraščius, vyrai įteikdavo gėlių. Tradicijos keičiasi: mamas dabar sveikiname Motinos dienos proga, mylimąsias – Šv. Valentino dieną, o kovo 8-oji liko pasirinkimo reikalas. Kas nori – tam šventė, kam nepatinka – eilinė diena. Kaip byloja istorija, Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių: 1899 metais vokietė socialdemokratė Klara Cetkin pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių, dar po metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Joje pasiūlyta kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Nikitos Chruščiovo laikais kovo 8-oji Tarybų Sąjungoje paskelbta ne darbo diena ir tai gerokai pakėlė šventės prestižą. 1977-aisiais iš šios šventės pavadinimo išnyko žodis „kova” (iki tol ji vadinosi Kovos už lygias moterų teises diena) – Suvienytųjų Nacijų Organizacija (SNO) kovo 8-ąją paskelbė Tarptautine moters diena. Ideologija liko antrame plane, pradėta akcentuoti graži pavasario šventė. Dabartinei Moters dienai šiemet – jau 100 metų, jos tradicijos Lietuvoje keitėsi ne kartą, tačiau pati šventė vis dėlto liko.

Su Naujaisiais 2010-aisiais metais!!!
| |

Su Naujaisiais 2010-aisiais metais!!!

Sveikiname visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius su Naujaisiais 2010-aisiais metais. Tegu šie Metai visiems Jums bus darbingi ir kūrybingi. Tegul ateinantys būna kupini meilės, džiaugsmo ir vaisingų darbų. Linkime daug laimės, sėkmės, gerų ir malonių dovanų. Jei ką nors padarėme ne taip, prižadame pasitaisyti, o jei padarėme ką nors gero, tai ir ateinančiais metais padarysime dar daug gerų darbų. Linkime geros sveikatos, nuolatinio tobulėjimo, tarpusavio supratimo ir viso kuo geriausio! Sėkmės Jums visiems! Eina metai…Vieni kažką nusineša, kiti kažką dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą, skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę. Džiaukitės ir dovanokite nuoširdžias šypsenas kitiems!!! Visiems linksmų, nepakartojamų ir STEBUKLINGŲ švenčių!!! Norėčiau pasveikinti tuos žmones, kurie moka džiaugtis krintančiomis baltomis, šaltomis, bet džiuginančiomis sielą ir akį snaigėmis, tuos žmones, kurie gali išgirsti žolės šnabždesį, žvaigždės kritimą, išgirdus dvyliktos valandos nakties dūžius tą nepaprastą Naujųjų Metų susiliejimo naktį, džiaugtis ir tikėti ta mintim, kad senelis Šaltis vis dėlto yra.

Mano pušelė
| |

Mano pušelė

Savo 33-iąjį gimtadienį nusprendžiau atšvęsti tyliai. Nieko nekviečiau, nepagaminau „baltos” mišrainės, nekepiau vištos. Beje, niekas to ir nepasigedo. O aš tikėjausi. Dairiausi visą dieną. Nieko nesulaukusi, pamaniau, jog kažkas negerai. Auginu vaikus, beveik namą pastačiau, gal dar medį reikėtų pasodinti. Netrukus skuodžiau siauru asfaltuotu keliuku atgal, mašinos bagažinėje gulėjo miške iškasta pušaitė. Kaip tik maniau, kad ir šitam darbui nepasirengiau kaip reikiant: nepaėmiau pirštinių ar vandens, štai ir sėdžiu purvinomis rankomis laikydama vairą. Tas anksčiau paminėtas žodis „netrukus” nėra visai tikslus. Valandos ištįsta, jei mažai judi ir daug galvoji, o abejinga aplinka siunčia nerimo signalus: kažkas negerai. Dar vakar žiūrėdama iš balkono į prišnerkštą kiemą mintijau apie medelį, kuris jį papuoštų. Pušis grynina orą, kad taip pasisodinus jų keletą, būtų tiesiog Druskininkai. Na, nors vieną pušelę reikėtų įterpti tarp sandėliukų ir automobilių taip, kad ir kiemo vaikučiams netrukdytų siautėti, kad kaimynams netemdytų buto ir praleistų jiems geidžiamą saulės šviesą. Senbuviai pasakojo, jog kadaise kiemo viduryje stiebėsi galingas šermukšnis, kuris jau buvo perlipęs net namų stogus. Kažkoks senis užpylė ant šaknų rūgšties, ir nudžiūvo galingas medis. O buvo dešimtį kartų didesnis už savo kenkėją. Kaimynė sako, kad gražesnio šermukšnio niekur daugiau nebematė.

Gimtadienio šventė – kasmet vis kitokia
| |

Gimtadienio šventė – kasmet vis kitokia

Jei jau nusprendėte gimtadienio nešvęsti, mažai tikėtina, kad išvengsite netikėtai tarsi grybų iš po lietaus dygstančių mažų dovanų. Bet tai malonioji dalis, tiesa? Pravėrus darbo kabineto duris, galite tikėtis mažos staigmenos, perrištos dailiu kaspinėliu, ar ant stalo krašto netikėtai nugulusios rožės. Tikriausiai tokioje situacijoje apie nemalonius jausmus nė nespėsite pagalvoti, o išradinguosius bendradarbius pamaloninsite saldžiais priešpiečiais ar gardžiu pyrago gabalėliu pietų metu. Ką padarysi, paminėdami gimtadienius mes tikimės, laukiame, o kartais labai netikėtai gauname dovanų. Pripažinkime, apdovanojimas dėmesiu net ir tuomet, kai jo nesitikime – labai malonus, o čia juk – gimtadienis. Tad belieka giliai įkvėpti ir pamiršti kitados Džordanos Butkutės dainuotos dainos „Gimimo dieną – tą liūdną šventę…” žodžius. O kad šventė nebūtų tokia liūdna, nepamirškite pasveikinti savo mamos. Tikriausiai nėra žemėje kitos moters, labiau už ją vertinančios šią gimimo dieną. Jei jūsų tortadienis neteikia džiaugsmo jums, pagalvokite apie ją, mamą, iškentėjusią didžiausius gimdymo skausmus tam, kad išvystumėte dienos šviesą. Gana dažnai žmonės orientuojasi į standartus, t. y. elgiasi taip, kaip turėtų būti, o ne taip, kaip norėtų. Jeigu norite pasveikinti sukaktuvininką, jei tai nuoširdu ir tikra, didelė tikimybė, kad malonu bus ir sveikinimus priiminėjančiam. Tiesa, nepamirškime, kad žmogus turi teisę atsisakyti sveikinimų.

Motinos diena
|

Motinos diena

Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos. Motinų garbinimas siekia pačius seniausius laikus. Žmonės įvairiose šalyse nuo seno garbino moteriškąsias dievybes, būtent dėl tos pačios priežasties – motina buvo siejama su gyvybės nešėja. Taigi visos Visatos gyvybė buvo aiškinama kaip pagimdyta antgamtiškos kilmės motinos. Graikai garbino Gėją, romėnai – Artemidę, egiptiečiai – Izidę, o lietuviai – Žemyną. Tai žemės deivės. Kitos moteriškos deivės buvo susietos su moterų darbais, rūpesčiais, gimimu, gyvenimu ir mirtimi. Jos rūpinosi žemės derlingumu, moterų vaisingumu, globojo vaikus, lėmė jiems gerą likimą. Likimą lėmė ir sergėjo graikų Eiletijos, rusų Rožanicos, lietuvių Laimos. Visiems gerai žinoma meilės deivė, taip pat glaudžiai susijusi su motinos, t. y vaisingumo, funkcija, skirtinguose kraštuose vadinta skirtingu vardu: Afrodite, Venera, Milda. Įvairiuose kraštuose randama šių deivių garbinimo įrodymų – moteriškos lyties statulėlių. Iš Narvos kultūros (III. tūkst. pr. Kr.) rasta medinių, gintarinių statulėlių. Mažojoje Lietuvoje – akmeninių statulų, vadinamų akmens bobomis.