Valstybinė įstaiga - priedanga PHARE milijonui gauti

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Visagino ir Ignalinos atominės elektrinės gyventojų ir darbuotojų problemos uždarius elektrinę jaudina ne tik Lietuvą. Įvairūs tarptautiniai fondai, taip pat ir Europos Sąjunga numatė skirti šimtus milijonų litų šio regiono socialinėms problemoms spręsti. Bet ar sukurtas, ar patikimai veikia mechanizmas, kuris neleistų toms lėšoms nutekėti į šoną, kad jos neatitektų pastaraisiais metais tarpstančiai valstybinių įstaigų valdininkų kastai, sugebančiai iš tiesioginių pareigų gauti asmeninės naudos? Pirma rimta PHARE finansinė injekcija Visaginui - 320 tūkstančių eurų (1,1 milijono litų) - 2002 metais buvo skirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūriniam padaliniui Darbo rinkos mokymo tarnybai (DRMT). Per tarnybą šios lėšos pasiekė Darbo išteklių agentūrą - neseniai sukurtą viešąją įstaigą. Ministerijos ir tarnybos darbuotojus bei viešosios įstaigos steigėjus sieja giminystės ryšiai.

Laurinkaus netenkina Prezidentūros darbo stilius

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vakar Seime neplanuotame posėdyje kalbėjęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Mečys Laurinkus neslėpė nuoskaudų dėl Prezidento Rolando Pakso ir jo patarėjų bendravimo su juo, kaip su VSD vadovu, stiliaus, tačiau pabrėžė postą paliekąs savo valia. "Esu seniai apsisprendęs palikti šitą tarnybą ir niekad neplanavau, kad čia būsiu dar kelerius metus. Planavau palikti pavasarį, išėjo anksčiau, bet esmė yra ta pati - aš iš tikrųjų pretenduoju į diplomatinę tarnybą. Aš negrįžtu į politiką, man nereikia kitoj valstybėj šitos reklamos", - kalbėjo Laurinkus.

Įtarimai dėl paaukoto milijono

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kol Seimo nariai vakar klausėsi iš ausinių sklindančio verslininko Jurijaus Borisovo pokalbių ne valstybine ir anaiptol ne literatūrine kalba, pats verslininkas prakaitavo Generalinėje prokuratūroje. Jis įtariamas nusikaltimu, už kurį gali susilaukti baudos arba netekti laisvės iki dvejų metų. Kol kas Borisovas negalės išvykti iš Lietuvos. Ikiteisminis tyrimas turėtų nustatyti, ar tikrai jis šantažavo Prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais ir siekė patarėjo posto Prezidentūroje.

R.Paksas neigia "interpretacijas" dėl galimos nusikaltėlių įtakos jam

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prezidentas Rolandas Paksas atsiribojo nuo "visų dabar skleidžiamų interpretacijų", esą jis gali būti įtakojamas nusikaltėlių ir kaip nors įsipareigojęs neaiškiems finansiniams rėmėjams. "Atsakingai pareiškiu, kad nesu pasirašęs jokių sutarčių, kurios kenktų ar pažeistų valstybės interesus ar įstatymus", - pareiškė R.Paksas per kreipimąsi į gyventojus. Kreipimąsi transliavo šalies televizijos kanalai pirmadienio vakarą, netrukus po to, kai Seimas sudarė specialią komisiją galimoms grėsmėms nacionaliniam saugumui ištirti. Parlamentinės komisija suformuota paviešinus Valstybės saugumo departamento pažymą ir pokalbių telefonu įrašus, leidžiančius manyti, kad artimiausia prezidento aplinka galėjo palaikyti ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis Lietuvoje ir Rusijoje ir galbūt buvo jų įtakojama.

Galima lažintis, ar R.Paksas atsistatydins

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo pirmadienio visuose lažybų punktuose "Orakulas" galima lažintis, ar po kilusio skandalo atsistatydins prezidentas Rolandas Paksas. Prezidento galimybės likti poste vertinamos daug geriau nei jo galimas atsistatydinimas.
Lažybų punktuose statymai už prezidento atsistatydinimą bus priimami taikant jiems koeficientą 3,0, o statymams už tai, kad R.Paksas liks savo poste, bus taikomas koeficientas 1,01. "Orakulas" dažniausiai siūlo kirsti rankomis dėl įvairių sporto įvykių. Anksčiau rengtos lažybos dėl rinkimų į laisvas Seimo narių vietas ar dėl Vilniaus mero rinkimų rezultatų parodė nemažą žmonių susidomėjimą politika, pranešė įmonė.

VSD pokalbių telefonu įrašuose - grasinimai prezidentui

VSD pokalbių telefonu įrašuose - grasinimai prezidentui
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Mirtis jam kaip prezidentui," - taip per LTV ir LNK televizijas transliuotame iš Valstybės saugumo departamento gautame telefoniniame pokalbyje dosniausiai Prezidentą Rolandą Paksą rinkimuose parėmęs verslininkas Jurijus Borisovas kalba apie R.Paksą. Seimo pirmininko teigimu, viešumas prezidentą apsaugos nuo galimo šantažo. Sekmadienį LTV laidoje "Savaitės panorama" transliuoti 2003 m. kovo 16 dienos telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose J.Borisovas kalbasi su faktiniu statybos firmos „Restako“, kuri formaliai nebepriklauso R.Paksui, vadovu Algiu Drakšiu, Rusijos viešųjų ryšių kompanijos "Almax", kuri prisidėjo prie R.Pakso rinkiminės kompanijos, atstove. J.Borisovas pokalbyje su A.Drakšiu kalba apie pažadus būti paskirtu prezidento patarėju: "jis (Rolandas Paksas) pasakė, kad Borisovas nėra jo patarėjų sąraše… ir nebus ten… Prieš savaitę čia mes su juo susitarėme, kad nuo pirmadienio aš jau ten būsiu…"

Lietuvoje privatizavimas - politizuotas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Advokatė Eugenija Sutkienė, dalyvavusi ne viename privatizavimo procese Lietuvoje, mano, kad politinės įtakos išvengti neįmanoma, ir abejoja, ar ją galima sumažinti. - Kodėl Lietuvoje be politinių skandalų neįmanoma privatizuoti infrastruktūrinių projektų? Ar tai įprasta praktika ir užsienyje, ar tai tiktai posovietinių valstybių bruožas? – Įprasta, kad vieno ar kito didelio infrastruktūrinio projekto privatizavimą lydi didesnis ar mažesnis skandalas. Tačiau tie skandalai nėra vien tiktai politiniai. Pvz., triukšmas dėl „Lietuvos telekomo” privatizavimo iš dalies buvo paremtas ekonominiais dalykais – po pardavimo gerokai padidėjo telekomunikacinių kainos, nes to nebuvo padaryta nuo pat Lietuvos nepriklausomybės laikų.

Prezidento dukra linksminosi Daktaraitės vakarėlyje

Prezidento dukra linksminosi Daktaraitės vakarėlyje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Inga Paksaitė kartu su savo draugu Aivaru Stumbru dalyvavo savaitgalį vykusioje Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamo Henriko Daktaro dukters Živilės gimtadienio šventėje. Prezidento Rolando Pakso duktė Inga Paksaitė nevengia artimų ryšių su Kauno nusikaltėlių autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro dukterimi Živile. Spalio 19 dieną Ž.Daktaraitė šventė gimtadienį, kuriame dalyvavo artimiausi Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos studentės draugai, tarp jų - ir Prezidento duktė Inga. Gimtadienio vakarėlyje dalyvavo tik Živilės Daktaraitės draugai, nes su pačiais artimiausiais žmonėmis ir šeima šią sukaktį Ž.Daktaraitė paminėjo tėvų namuose Užliedžiuose.

Nuodėmingų valdininkų sąrašas pateiktas premjerui

Nuodėmingų valdininkų sąrašas pateiktas premjerui
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sklypų skandalą tirianti darbo grupė jau parengė pirmąją pažymą. Joje suregistruoti apskričių viršininkai bei jų pavaduotojai, kurie ne tik patys susižėrė žemės sklypus, bet ir apdalijo jais giminaičius. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Algirdo Astrausko vadovaujama darbo grupė apie apskričių viršininkų bei jų pavaduotojų piktnaudžiavimą parengtą pažymą išsiuntė premjerui Algirdui Brazauskui. Tikimasi, jog premjeras su darbo grupe aptarti šį sąrašą susitiks ketvirtadienį. Darbo grupės atstovai tvirtino negalintys atskleisti prasižengusių valdininkų pavardžių, kol sąrašo neperžiūrėjo premjeras.

Žmonėms rūpimi žemės grąžinimo reikalai sudomino tik saujelę parlamentarų

Žmonėms rūpimi žemės grąžinimo reikalai sudomino tik saujelę parlamentarų
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Artūras Paulauskas ragino kolegas ketvirtuosius darbo metus baigti garbingai, gerbiant oponentus ir rinkėjus. Tačiau po kelių valandų daugelis parlamentarų jau buvo pamiršę Seimo vadovo žodžius. Tik 26 Seimo nariai rado reikalą dalyvauti balsavime priiminėjant rezoliuciją dėl tūkstančiams šalies gyventojų rūpimos nesugrąžintos žemės. Tokio dokumento tikslas – pagelbėti žmonėms atgauti žemę ir panaikinti šioje srityje esančią netvarką. Rezoliucijai „Dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir žemės reformos teisėtumo“ pritarė 22 Seimo nariai, 2 buvo prieš ir 2 susilaikė. Iš viso šiuo metu yra 137 parlamentarai.

Kas siekia nužudyti Justiną Burbą?

Kas siekia nužudyti Justiną Burbą?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neseniai Žemaitijos visuomenės parlamento tarybos prezidentas Justinas Burba uostamiesčio žiniasklaidininkams įteikė pranešimą, kuriame teigia, kad jam gyventi likę tik iki Kalėdų.
Visuomenės veikėjas tvirtina priešų neturįs, tačiau įvardija net penketą galimų žmogžudystės užsakovų: valstybę, naftos magnatų mafiją, Telšių Žemaitijos kultūros draugiją, žydus ir sektantus. Dėl sistemingų grasinimų nužudyti, pasak J. Burbos, 4-ajame policijos komisariate yra iškelta baudžiamoji byla. Justinas Burba teigia, jog ankstesni grasinimai susidoroti ir įžeidinėjimai telefonu, mėginimas jam pakišti narkotikų bei kitaip sukompromituoti tebuvo smulkmena, palyginti su šių metų liepos 2-ąją dieną užplūdusiais nužudyti grasinančiais laiškais. "Kai važiavau į Jugoslaviją rašyti programos Žemaitijos suvažiavimui, gavau laiškų, ir juose atspausto Žemaitijos herbo viduryje, saulės fone kažkas įdėjo piktą velnią, o vietoj spindulių buvo nupiešti į mane nukreipti smaigai."

Kunigų nuodėmės jų įvaizdžiui nekenkia

Kunigų nuodėmės jų įvaizdžiui nekenkia
Teksto dydis: +1, +2, normalus

41 proc. apklaustųjų teigė, kad žiniasklaidoje pasirodę straipsniai apie pačių kunigų nuodėmes niekaip neįtakojo jų požiūrio į Bažnyčios tarnus. 17 proc. straipsnius ir diskusijas žiniasklaidoje apie kunigų nusižengimus vertina kaip sensacijų vaikymąsi ar „užsakymą prieš Bažnyčią”, sakoma DELFI užsakymų "Spinter tyrimų" atliktoje apklausoje. 45 proc. šalies gyventojų save laiko praktikuojančiais katalikais, 35 proc. deklaruoja artumą katalikiškam tikėjimui, tačiau patys bažnyčioje yra itin reti svečiai (lentelė 1). 6 proc. tyrimo dalyvių teigė išpažįstantys kitas tradicines Lietuvos religijas. Mormonams, Jahovos liudytojams ar kitai visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamai netradicinei religinei grupei save priskyrė mažiau nei procentas apklaustųjų.