Pasaulinė finansų krizė

Krizė Lenkijoje: vaistai – priešlaikiniai rinkimai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vėlyvą penktadienio vakarą Lenkijos parlamentarai balsavo už Seimo paleidimą ir atvėrė kelią pirmalaikiams rinkimams, kuriuos numatoma surengti spalio 21 dieną. Bet apžvalgininkai klausia: ar rinkėjai padės valdantiesiems pašalinti tas gilias skandalo priežastis, kurios ir pakirto pasitikėjimą brolių dvynių Kaczynskių valdžia? Daugiau kaip dviem trečdaliams parlamento narių (377 parlamentarai iš 451 dalyvavusio Seimo posėdyje) nubalsavus už parlamento paleidimą, prezidentas Lechas Kaczynskis naujų rinkimų datą paskyrė spalio 21-ąją, t. y. dvejais metais anksčiau laiko. L. Kaczynskis iš pareigų atšaukė visus dabartinės vyriausybės ministrus, bet pavedė jiems laikinai vykdyti savo pareigas, kol, atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, bus suformuotas naujas kabinetas. Praėjusį mėnesį žlugus ministro pirmininko Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamai vyriausybei, valdančioji koalicija, susidedanti iš brolių Kaczynskių partijos „Įstatymas ir teisingumas“, populistinės partijos „Savigyna“ ir kraštutinės dešiniosios Lenkijos šeimų lygos, tapo nebepajėgi valdyti šalį. Bet paleisti Seimą prezidentas dar rugpjūtį susitarė su pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ lyderiu Donaldu Tusku. Opozicija suinteresuota taip išspręsti krizę, nes jos vadovas aiškiai tikisi premjero posto. Ir štai praėjusią savaitę paskelbtų visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, būsimuosius rinkimus gali laimėti opozicinė liberalioji „Pilietinė platforma“, nes ją palaiko 26-36 proc. respondentų.

Kredito rinkos krizė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastaruoju metu nemaži rinkų svyravimai daugelį investuotojų privertė susidurti su įvykiais JAV finansų rinkose, kuriuose žiniasklaida apibūdina taip: "rizikingų būsto paskolų rinkos krizė", "likvidumo krizė", "kredito krizė". Tai, kas priverčia mažėti akcijų kainas beveik visame pasaulyje, natūraliai kelia susidomėjimą, todėl šio mėnesio temoje aptarsime sukrėtimų JAV bei kitų šalių rinkose priežastis bei įtaką mūsų investavimo regionui - Vidurio ir Rytų Europai. Prieš ketverius metus bazinės palūkanos JAV siekė vos 1 proc. - taip buvo siekiama išvengti ekonominės recesijos bei defliacijos. Rekordiškai mažos palūkanos lėmė kreditavimo bumą bei paskatino nekilnojamojo turto rinkos augimą. Kylančioje rinkoje paskolos pradėtos teikti ne itin rūpestingai - už didesnes palūkanas jas neretai gaudavo ir tie, kurie vargiai gali mokėti net ir palūkanas (verslo planas pagrįstas tuo, jog turto brangimas leis uždirbti jį parduodant, arba paskola bus refinansuota dar geresnėmis sąlygomis). Tiesa, rizikingų būsto paskolų ("subprime mortgages") teikėjai sau paprastai pasilieka tik dalį rizikos - tokios paskolos "supakuojamos" ir obligacijų pavidalu parduodamos investuotojams - bankams, apribotos rizikos ("hedge") fondams, kai kuriais atvejais - net ir konservatyviems, tačiau didesnio pelningumo siekiantiems pensijų fondams. Tokių obligacijų, dar vadinamų CDO, 2006-aisiais išplatinta už daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių, iš jų maždaug pusė turi rizikingų būsto paskolų.

Paskutinė pasaulinio kapitalizmo krizė?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Niekas nebetiki, kad ateis geri laikai. Auganti ekonominė krizė vis dažniau lyginama su Didžiąja depresija. Ir tam yra pagrindo. Dar daugiau, dabartinė krizė gali pernokti 1929-1933 metų įvykius, kurie taip sukrėtė kapitalistinį pasaulį. Po pasaulinio biržų kracho jau prasidėjo galinga bankrotų, gamybos stabdymo ir atleidimų banga. Ir ši audra tik augs. Kokia krizės priežastis ir kaip tą krizę įveikti? Iš buržuazinių laikraščių, televizijos kanalų, žurnalų (netgi pačių protingiausių) to sužinoti neįmanoma. Daugiausia, ką jums paaiškins, tai kad kaltos JAV, daugelį metų vykdžiusios beprotišką ekonominę politiką. Tarsi ekonominė politika prie kapitalizmo galėtų būti ne beprotiška, tarsi ji galėtų apsieiti be spekuliacijų, machinacijų, rizikingų avantiūrų, anarchijos, pelno vaikymosi bet kokia kaina. Visi šie dalykai – tai ne kažkokie šalutiniai reiškiniai, o pati kapitalistinio gamybos būdo esmė. Todėl dabartinė krizė buvo visiškai neišvengiama. Iš tikrųjų JAV netgi smarkiai atidėjo visuotinės krizės pradžią. Jau daug metų pasaulinė ekonomika auga daugiau dėl Amerikos skolos augimo, tiek valstybinės, tiek ir privačios. Taip, Amerika gyvena į skolą, tačiau dėka to veikė fabrikai Pietryčių Azijoje, dėka to laikėsi žaliavų kainos, nuo ko pūtėsi Rusijos ekonomika. Suprantama, kad augimas į skolą negali būti amžinas. Ir dabar jam atėjo galas. Tačiau jei ne ši Amerikos politika, tai krizė būtų prasidėjusi jau seniai.

Krizė pakeis šalies gyvenimą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Per pasaulį besiritanti finansinė krizė smogs ir Lietuvai. Kol kas mūsų šaliai sekasi geriau nei kaimynams latviams ir estams, tačiau 2010 metais, kai už elektrą, ko gero, teks mokėti dvigubai daugiau nei dabar, verslui bus itin sunku. Tai pajus ir eiliniai piliečiai, daugumai kurių algos jau nebekils tiek, kiek infliacija. Analitikai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu daugelis gyventojų bus priversti peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtiniausių prekių bei paslaugų. Prognozuojama, kad maisto produktai užims dar svaresnę dalį vartotojo krepšelyje, o tai nėra gerai, nes šios prekės Lietuvoje brangsta žymiai daugiau nei visoje Europos Sąjungoje. Smūgį žmonėms suduos ir tam tikruose verslo sektoriuose pradėsiantis didėti nedarbo lygis. "Dėl infliacijos negaliu pasakyti nieko paguodžiančio - optimistiškiausio scenarijaus atveju vidutinė infliacija šiemet sieks 8,5 procento", - sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak banko "DnB NORD" prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos, infliacija šalyje artimiausiu metu dar labiau padidins socialinę atskirtį, nes, pavyzdžiui, pensininkui, perkančiam tik labiausiai brangstančias būtiniausias prekes ir paslaugas (maistą, viešojo transporto ir komunalines paslaugas), infliacija siekia jau ne 12, o 20-40 proc. "Pasaulinė praktika rodo, kad pradėjus smarkiai augti infliacijai žmonės puola išlaidauti, nes tikisi, kad spės nusipirkti įvairių prekių pigiau.

Apgaulingas fondų biržos augimas - ko moko istorija

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Spalio 14 d. visuotinis akcijų kainų kilimas fondų biržoje dalinai kompensavo ankstesnės savaitės smukimą, kurio metu išgaravo trilijonai dolerių. Fondų indeksų kilimas buvo pirma finansinio elito reakcija į JAV ir Europos centrinių bankų bei vyriausybių pažadus suteikti jam šimtus milijardų dolerių. Per vieną dieną pramoninis indeksas „Dow-Jones“, kuris atspindi 30 stambiausių akcinių bendrovių akcijų kainas, pakilo daugiau nei 11 proc., ir tai procentiniu atžvilgiu tapo penktu pagal dydį šuoliu JAV istorijoje, o taipogi pačiu didžiausiu pakilimu absoliučiais skaičiais. Šis šuolis įvyko po staigaus Europos fondų indeksų augimo ir savo ruožtu sukėlė dar didesnį augimą Azijos biržose. Tokiomis nestabiliomis aplinkybėmis neįmanoma tiksliai pasakyti, ar šis pakilimas reiškia fondų biržų stabilizacijos pradžią. Tačiau jei prisiminsime didžiausius šuolius fondų biržų istorijoje, tai pastarąjį pakilimą galima sąžiningai vertinti kaip nedviprasmišką įspėjimą. Duomenys, kuriuos „Wall Steet Journal“ paskelbė spalio 13 d., rodo, kad paėmus dešimt sėkmingiausių dienų Volstryto istorijoje aštuonios iš jų tenka pirmiems keturiems Didžiosios depresijos metams. Dar vienas įvyko 1987 metų spalio 21 d., iškart po paties didžiausio vienos dienos smukimo fondų biržos istorijoje – 1987 metų spalio 19 dieną, vadinamąjį „juodąjį pirmadienį“, įvykusio 22 proc. smukimo. „Wall Street Journal“ duomenimis, tik du tokie šuoliai – 1987 ir 1933 metais - „reiškė meškos rinkos pabaigą“.

Kodėl Amerikoje kilo paskolų krizė?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šią savaitę grįžusieji iš atostogų ir po savaitės ar kelių pirmą kartą perskaitę naujienas galėjo rimtai išsigąsti, kad vos per kelias dienas didžiausios pasaulio finansų rinkos atsidūrė ties žlugimo riba. Visame pasaulyje akcijų biržos pasruvo krauju (pingančios akcijos dažniausiai žymimos raudonai), daugelis didžiųjų pasaulio bankų pranešė apie galimus milijoninius ar net milijardinius nuostolius, o keletui jų netgi išpranašautas bankrotas. Tik geriau įsiskaičius paaiškėja, kad ši krizė nėra jau tokia netikėta. Šiame straipsnyje pamėginsiu aptarti, kas slepiasi po pavadinimais „Amerikos“, „kapitalo rinkų“ ar „likvidumo“ krizė, koks jos ryšys su nekilnojamojo turto burbulo sprogimu JAV, ką iš tikrųjų padarė Didžiausių pasaulio ekonomikų centriniai bankai bei kokios prognozuojamos šios krizės pasekmės pasaulio bei Lietuvoje itin aktualioms Vidurio ir Rytų Europos rinkoms. Antrarūšių būsto paskolų (subprime mortgages) krizės priežastimi tapo 2005 m. JAV sprogęs nekilnojamojo turto burbulas. Po 2000–2001 m. sprogusio „dot-com“ burbulo, kai per trumpą laiką žlugo daug interneto projektų, investuotojai JAV vėl grįžo prie saugioms priskiriamų investicijų į nekilnojamąjį turtą. Nuo 2001 m. JAV bei daugelyje kitų pasaulio rinkų prasidėjo stabilus nekilnojamojo turto kainų kilimas. Visiškai natūralu, kad kylant kainoms norinčiųjų investuoti į nekilnojamąjį turtą daugėjo, o tai dar spartino kainų kilimą.

Ant naujos revoliucijų epochos slenksčio

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atėjo galas mitui apie lietuvį, kuriam krauk nekrovęs ant nugaros sunkumus ir jis vis tiek kentės. Visų tautų istorijoje yra klasių kovos pakilimo ir nuosmukio laikotarpiai. Nuosmukis gali tęstis dešimtis metų, po ko kovai įsibėgėti prireiks dar eilės metų. Tačiau anksčiau ar vėliau jis baigiasi. Dabar jau galima pagrįstai konstatuoti, kad gyvename klasių kovos nuosmukio pabaigoje. Prasidėjusi neramumų banga Rytų Europoje pasiekė ir Lietuvą. Vakar, sausio 16 d., Vilniuje vykusi 7 tūkst. žmonių protesto akcija prieš vyriausybės „antikrizines“ priemones, kaip ir Rygoje sausio 13 d., peraugo į masines riaušes. Buvo išdaužyti seimo langai, bandyta įsiveržti į jo vidų. Seimūnai bijojo prieiti prie langų, „kad kas nenušautų“. Įsiutusi minia skandavo „Vagys“, „Seimą lauk“, „Duonos, darbo, pinigų“. Protestą rengusios profsąjungos, kurios dar prieš akciją pareiškė, jog nenori įvykių Rygoje pasikartojimo, nesugebėjo suvaldyti žmonių įsiūčio. Nuotaikų minioje buvo įvairių. Plevėsavo kelios buržuazinės trispalvės. Buvo Paleckio „Fronto“ vėliavų. Pasitaikė žmonių, kurie ieškojo paralelių su 1990-1991 m. įvykiais, esą „tėvai kovojo prieš rusų okupantą, ir jaunimas dabar kovoja prieš biurokratus“. Kiti apie tų metų įvykius net neužsiminė, tik keikė valdžią ir vadino riaušes „revoliucija“. Treti konstatavo, kad tik revoliucija gali nušluoti oligarchus, o šie įvykiai yra įspėjimas. 151 žmogus per neramumus buvo sulaikytas, 32 iš jų uždaryti į areštines, 34 sužeisti.

Krizė? Kokia krizė? Krizės Lietuvoje nėra!

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandien žiūrėdamas pro virtuvės langą, važiuodamas automobiliu, vaikščiodamas gatve, stovėdamas parduotuvėje prie kasos, sėdėdamas prie kompo ieškojau krizės apie kurią visi kalba. Kur ta krizė? - galvojau ir klausiau savęs - ar tai, kad degalinėse litras 95-to atpigo visu litu panašu į krizę? Ar tai, kad pinga butai ir namai ir galbūt neužilgo atsiras galimybė už realią kainą įsigyti ir įsirengti svajonių namus panašu į krizę? Ar tai, kad turtingi pažįstami žmonės pradėjo sveikintis ir bendrauti panašu į krizę? Ar tai kad padaugėjo akcijų, nuolaidų, išpardavimų ir atsirado galimybė pigiau įsigyti reikalingų daiktų panašu į krizę? Galų gale ar tai, kad prie viso to dar ir atlyginimai pakilo panašu į krizę? Netgi MŪSŲ Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pasirašydamas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, kurio priedėlyje nustatomi didesni Seimo narių atlyginimų koeficientai savo parašu patvirtino: KRIZĖS LIETUVOJE NĖRA! P.S. Čia priėjo Kindziulis ir tarė: "tik išrinktiems tarp išrinktųjų.."... A-a-a,.. viskas aišku, o aš jau pagalvojau, kad čia tipo jau visi gerai gyvensim ir nereikės vien tik buza maitintis...

Finansų krizė smogs per indėlius – kas pjaus nupenėtą aviną?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandiena, Valstybės vadovai, Lietuvos ekonomikos ekspertai, bankininkai ir kiti veikėjai ramina Lietuvos piliečius teigdami, kad Lietuvos ekonomika yra sveika, gąsdinimų dėl galimos finansų krizės nereikėtų bijoti, o ekonomika ir nekilnojamojo turto rinka pati turi susireguliuoti. Anot jų, šalies ekonomika yra sveika. Lietuvos piliečiai, kaip Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai – nuo Estijos iki Vengrijos, nuo Ukrainos iki Kazakstano - jaučia ,kad kažkas su ekonomika jų šalyse darosi negerai. Jie jaučia, kad kažkas artėja, kas geriau praeitų pro šalį. Ir tas jausmas yra ne tautų piliečių ekonominio nesubrendimo jausmas. Visas juokas tame, kad iš tiesų pasaulis ritasi į superkrizę, kuri visų pirma smogs, taip vadinamom, buvusios sovietų sąjungos šalims. Šios šalys (tame tarpe ir Lietuva) bus pirmosiose krizės linijose todėl, kad jų ekonomikos sistemos mažiausiai tam pasiruošiusios, nepasirengusios, bejėgės, jų finasinės sistemos kontrolė iš esmės perduota užsienio bankams, valstybės ekonomika buvo grindžiama ne verslumu, o pigiais ir spekuliaciniais pinigais. Išvados čia yra paprastos: ekonominė krizė yra neišvengiama ir piliečiai gali pasirinkti kaip elgtis: ar gelbėti savo ,,kailį“ ir valiutinius indėlius ar rūpintis užsienio valstybių kreditais. Tai kiekvieno teisė, kaip teisė tikėti tuo, kas čia parašyta ir pasakyta. Laiko liko ne tiek ir daug: vasara (vėliausiai rudenį) bus duotas atsakymas – ar tai kas čia prognozuojama įvyks?

Krizė užkniso juodai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Užkniso. Nelabai yra ir ka nors daugiau pasakyti apie tai, užtat galiu pateikti keletą įdomybiu apie musų visų išrinktą, ir numylėta valdžią. Toks truputi aukštyn kojom. Krizė įveiksim pradėdami nuo šaknų. Atimsim po lituką iš šito gyventojo, po lituką iš ano. Štai įmonei už mašiniuką reikės mokėt daugiau, hmm, o kodėl gyventojai nemoka? Tegul moka ir jie, o kad mokėtų dar daugiau, tai ir benzo kainas pakelsim. Šaunu. Valstybei trūksta pinigėlių, vadinas atimkim iš gyventojų, ir tikėkimės gauti daugiau pajamų. PVM. Pelno mokestis etc. Labai geras sprendimas surinkti dar daugiau mokesčių, ir beje, labai efektyvus. Esu praktiškai tikras, kad surinks pinigėlių daugiau, bet klausimas, kiek ilgam? Nieko nerinkau, nebalsavau. Neišsirinkau. Juk tiek taug tų partijų, ant pirštų tikriausiai visų nesuskaičiuosi. O juk visi žadą tokį gerą gyvenimą jeigu juos išrinksim. Kaip ant mielių klotą. Absurdas, raskit antrą tokią valstybę, kurioje toks gigantiškas pasirinkimas. Gal ir rasit.. Latvijoje, Estijoje, ar kitame morališkai ir demokratiškai atsilikusiame pasaulio kampelyje. Mastau, ir vis neišmastau kiek ilgai užsitęs šitas įveikimo planas. Kiek teigia, tai bus tik keleri metukai, o poto gryš viskas į savo vėžės, ir gyvensim laimingai kaip iki šiol. Hmm, gyvensim lygiai taip pat laimingai kaip ir prieš rinkimus? Ar laimingiau? Kad pinigėlio kišenėje neturesim, tai faktas, bet visgi būsim laimingi?

Kas yra Krizė?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmą kartą apie krizę išgirdau daugiau kaip prieš metus, kai finansų analitikai taip pagrindė prasidėjusį įmonių akcijų vertės kritimą. Tiesa, tuomet buvo kalbama apie krizę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vėliau tokių kalbų vis daugėjo, akcijų kainos ir toliau krito, bet visgi... Tai juk taip toli, o ir akcijų tuo metu aš dar neturėjau. Po to buvo Islandija ir dėl krizės pirmasis nacionalizuotas bankas Europoje. Tada supratau, kad krizė persikėlė jau į Europą. Islandija – arčiau, bet vis tiek toli, o aš tuo metu atostogavau. Islandijoje. Netgi džiaugiausi, kad Islandijos kronos vertė euro atžvilgiu kritusi - viskas daug pigiau. Ir kokia dar krizė, kai man atostogos? Krizė nerūpėjo. Vėliau apie tai išgirdau, kai Vokietijos kanclerė A.Merkel informavo Vokietijos parlamentą apie krizę, kuri apima Vokietiją, tačiau ji irgi teigė, kad krizė atėjo iš JAV. Tai jau arčiau, bet... vis dar toli. Lietuvoje tuo metu vyko rinkimų kampanija į Lietuvos Respublikos Seimą. Jokios krizės apraiškų nebuvo. Rinkimų programose partijos pristatė savo pozicijas, tačiau nei viena iš jų nekalbėjo apie krizę ir jos įveikimo planą. Maža to, viešojoje erdvėje netgi buvo kalbama apie pagalbą Islandijai, taip grąžinant moralinę skolą. Griežtai - Lietuvoje nėra jokios krizės. Viskas prasidėjo po antrojo rinkimų į Seimą turo, kai preliminariai buvo susitarta dėl valdančiosios koalicijos. A.Kubilius susitiko su Finansų ministerijos specialistais ir sužinojo, kad ir Lietuvoje visgi yra krizė.

Krizė sužlugdė G. Jauniaus prodiusuojamą Naujųjų vakarėlį

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atrodo, kad ekonominė krizė palietė daugelį linksmintis mėgstančių lietuvių. Net Naujųjų metų šventei ne visi atranda laisvų pinigų ir švęsti lieka namuose. Tokios tendencijos sužlugdė Gedimino Jauniaus organizuojamą Naujųjų vakarėlį. Gruodžio 31-ąją Vilniuje turėjęs vykti Naujųjų metų renginys „Bollywood Party 2009” atšaukiamas. „Nors aš asmeniškai manau, kad vakaro mintis buvo gera ir vakaras būtų buvęs puikus – geri atlikėjai, įdomi tema ir aplinka, bet paprasčiausiai buvo parduota nepakankamai išankstinių bilietų, todėl ilgai svarstę nusprendėme atšaukti renginį“, – žlugusio Naujųjų vakarėlio priežastis vardija G. Jaunius. Gediminas sako, kad su visa komanda netgi per Kalėdas svarstė, kaip geriausiai išspręsti šią situaciją, kol galų gale nusprendė, kad mažiausia blogybė būtų renginio nebedaryti: „Juk norisi kokybės ir nenuvilti žmonių, kurie jau buvo įsigiję bilietus ir tikrai jaustųsi nejaukiai, kai žmonių būtų susirinkę nepakankamai. O taip pat mes negalėjome leisti sau tokios prabangos viską organizuoti iš savo kišenės“. Nors renginys atšaukiamas, o pinigai ir šiokios tokios kompensacijos už išankstinius bilietus bus grąžinami, G. Jaunius prisipažįsta, kad vis dėlto neišvengė finansinių nuostolių, tačiau jie nebuvo tokie dideli, kokie galėjo būti renginį suorganizavus. Be visų finansinių nesėkmių Gediminą ir jo draugus kamuoja dar viena problema – kur gi patiems teks sutikti naujuosius: „Tikrai nežinau, kur švęsiu.