Pasaulinė finansų krizė

Lietuvos gyventojai numato sunkesnius finansinius laikus ir jau pradėjo ruoštis jiems mažindami išlaidas ir investicijas bei kaupdami pinigus bankų sąskaitose, terminuotuose indėliuose ir grynaisiais namuose, rodo „Swedbank“ užsakymu lapkričio pabaigoje bendrovės „Spinter“ atlikta sociologinė apklausa. Apklausos duomenimis, nuo liepos iki lapkričio beveik dvigubai išaugo šalies gyventojų, manančių, kad per artimiausius trejus metus sumažės jų turimų „laisvų“ lėšų – pinigų, liekančių po būtiniausių išlaidų, skaičius. 2008 lapkritį taip manė 34,2 proc. Lietuvos gyventojų, o liepos mėnesį šis skaičius buvo 18,4 proc. Tuo pat metu pastebimas optimistų sumažėjimas: kad „laisvų pinigų“ kiekis artimiausioje ateityje iš esmės nepasikeis, lapkritį sakė dešimtadalis apklaustųjų (10,6 proc.), kad atliekamų pinigų padaugės, teigė 4,1 proc. respondentų. Liepos mėnesį taip manančių buvo atitinkamai 19,6 ir 7,2 proc. Kaip ir vasarą, beveik pusė apklaustųjų sakė nemanantys, kad per pastaruosius trejus metus turės atliekamų lėšų (lapkritį – 47,5 proc., liepą – 48,2 proc.). „Vartotojų lūkesčiai šiuo metu prastėja. Iš dalies tai susiję su ekonomikos lėtėjimo pasekmėmis, kurias jau pajuto verslas ir gyventojai. Be to, blogėjančius lūkesčius skatina ir neužtikrintumas dėl ateities – per pastaruosius mėnesius viešojoje erdvėje daug kalbama apie sudėtingą ateitį, „diržų veržimąsi” bei augančius mokesčius, tai taip pat daro įtaką žmonių nuotaikoms“.

Pasaulyje įsisiūbavusi finansų krizė neaplenks ir Lietuvos, tačiau daugumai politikų šiuo metu tai mažai terūpi – jie pasinėrė į rinkimų karštinę ir savo oponentų juodinimą. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento narys Gintaras Didžiokas raginantis visus politikus pradėti rimtas diskusijas dėl krizės pažabojimo, rašo „Respublika“. – Ar finansų krizė, apie kurią be paliovos kalba pasaulis, taip pat ir Lietuvos žiniasklaida, jau atėjo į Lietuvą, ar mes ją dar tik pamatysime? – Ji yra atėjusi. Tačiau blogiausia tai, kad net tokiu sudėtingu globaliai ekonomikai laikotarpiu krizę bandoma paversti politinės kovos įrankiu. Visa tai daroma su šou elementais nepagalvojus, kokios bus pasekmės. Viena vertus, žmonės yra gąsdinami. Kita vertus, Vyriausybė yra paverčiama pagrindine kaltininke. Tai visiškai nepamatuota. Tačiau kai kas siekia iš to uždirbti politinį kapitalą. Jie tvirtina, kad ateis į valdžią ir viską pakeis, bet, deja, taip nebus. Šie žmonės yra nenuoširdūs. Jie meluoja ne tik sau, bet ir piliečiams. Tai yra labai žalinga ir pavojinga valstybei. – Kokie politikai taip daro? – Tai tie, kurie laiko save teisingiausiais, tradiciniais politikais, vadina save valstybininkais. Ar kas nors girdėjo politines diskusijas apie išeities iš krizės kelius, kryptis, būdus. Ne! Iš vienos pusės yra visko neigimas, iš kitos – atsimušinėjimas, kuris irgi nėra racionalus. Blogiausia, kad tai daroma visais politiniais lygmenimis.

Kad Boratas nėra tik šiaip atsitiktinė Lietuvai asmenybė, neseniai perskaičiau viename interneto forume. Pasirodo, jog šaunių kazacho nuotykių Amerikoje autorius, filmo „Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan“ herojus gali būti daugiau susijęs su Lietuva, nei su parodijuojama Kazachija. Mat Borato personažo Sacha Baron Cohen prosenelis yra gimęs Kaune. Kiek čia tiesos, kol kas sunku pasakyti. Mat žydų Cohen pavardė yra plačiai paplitusi po pasaulį, gali būti, kad tai yra tik sutapimas, panašiai kaip ir su S. Palin, bandžiusia kartu su McCain prasibrauti į Amerikos politikos olimpą. Netgi garsaus dainininko Bob Dylan šaknys taip pat lietuviškos – vieni proseneliai kilę kažkur nuo Kauno, o kurį laiką gyveno Ukmergėje. Galbūt prisiminęs savo šaknis tolimojoje Lietuvoje Boratas sukurptų dar vieną filmą, šį kartą apie Borato nuotykius mūsų tėvynėje. Siužetų tikrai atsirastų ne ką mažiau nei Amerikoje, būtų iš ko pasijuokti – ir iš valdžios sprendimų, iš visokiausių fobijų, keistų tradicijų, politikų veiksmų ar visuomenėje įsigalėjusių stereotipų, o gal dėl lietuviškų šaknų galėtų įsijausti į naujuosius prezidentus? Gal visuomenė šį litvaką komiką galėtų pasamdyti eiti prezidento pareigas? Panašiai kaip ir samdomi juodaodžiai krepšininkai (Lietuvos krepšinio federacijos pirmininko V. Garasto dėl prasto jų žaidimo netyčia pramintų „juodašikniais“), kurie „kelia“ Lietuvos krepšinio lygį mūsiškiams išvykstant į užsienį.

Krizė, pizė ir kiti pikti “Zė” žodžiai vis rėžia mūsų ausį. Labiausiai baiminamasi, kas yra natūralu visiems gyvūnams, dėl savęs. “Kaip ši krizė palies mane, ar mane atleis, ar sumažins algą?” - ne mažai kas, neturintis tvirto žinių bagažo, aukštos kvalifikacijos ar aukštesnio poreikio darbo rinkoje gali pasakyti. Bet noriu dabar pablevyzgoti apie kažką, ko neišmanau, valstybės lygyje. Valstybinė taupymo politika… Šiaip įdomūs mūsų valdžios taupymo pastebėjimai yra Ekonominės politikos bloge. O aš noriu pakalbėti apie ten mažai bepaliestą “taupymo” būdą - algų ir darbuotojų mažinimą. Medicina. Policija. Gaisrinė. Mokesčių inspekcija. Mokyklos. Ir kiti žūtbūt valstybės piliečiams (man ir tau) reikalingi dalykai yra apmokami iš pačios valstybės biudžeto, kurį valdžios žmogai ir sudarinėja. Šiuo metu - karpo, pildyt bando naujais ar padidintais mokesčiais(*1). Vat tie karpymai mane ir neramina. Sumažino bazinį algos dydį. Sumažino daugumai valdininkų (neminint tų “šventųjų” teisėjų, kurie sau algas pasikėlė… Nereikia pamiršti ir seimūnų bei kitos ala “grietinėlės”, gaunančios iš tiesų saldų pinigą - apie šį įpatumą kalbėt dabar nenoriu) algas. O tai jau yra blogai. Jeigu į EkoPizę žiūrėti tuo kampu, kad dabar būtina taupyti visur (nors yra protingų žmonių, sakančių, kad efektyvumą didinti būtina - bet algos karpymas ar atleidimas iš darbo gali tam atsiliepti neigiamai), tai prieš karpant algas ir atleidinėjant siūlau pamąstyti: ar yra ką nukirpti, ar galima atleisti?

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas A. Zuokas susitikime su Ministru pirmininku ir koalicijos partneriais ragino baigti kalbas apie mokesčių didinimą. Seniūno nuomone, seniai laikas atsigręžti į paprastą žmogų, į šalies verslą. „Mes privalome skatinti dirbančius ir kuriančius žmones, o ne užkrauti ant jų pečių vis naujus mokesčius. Privalome skatinti žmones dirbti ir užsidirbti, o ne versti gatvėse stovėti su ištiesta ranka“, - sakė A. Zuokas. LiCS frakcijos seniūnas taip pat ragina Finansų ministeriją skolintis ne iš komercinių bankų, o iš Lietuvos žmonių ir siūlo nedelsiant išplatinti valstybės iždo vekselius. „Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra pasiturinčių žmonių, kurie mielai sutiktų skolinti valstybei. Tokiu atveju, komerciniai bankai turimas lėšas galėtų skolinti ne valstybei, o šalies verslui. Nes šiuo metu valdžia pati sudaro sąlygas, kai bankai nusigręžę nuo verslininkų laukią galimybės pasipelnyti valstybės sąskaita“, - teigė A. Zuokas. A. Zuoko nuomone po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, Seimo nariai privalo patys susimažinti atlyginimus ir svarstyti apie atlyginimų sumažinimą visiems valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu vidutinis. „Valstybės tarnautojai privalo solidarizuotis su privačiuoju sektoriumi, nes būtent tokio sprendimo tikisi žmonės. Tai atspindėtų realią šalies padėtį“, - sakė A. Zuokas.