Moterims

Greitu laiku išeiti gatvėn įsisupus į natūralius kailinius gali būti nesaugu. Lietuviai pasekė Vakarų pasaulio pavyzdžiu ir jau pradėjo rengti akcijas tam, kad apgintų esą barbariškais būdais dėl kailių žudomus gyvūnus. Tiesa, kol kas ši veikla mūsų šalyje dar slepiasi pogrindyje. Tačiau Lietuvos didmiesčiuose, pačiose matomiausiose vietose, vis dažniau atsiranda plakatų, raginančių kovoti su natūralių kailių vartotojais ir švelniakailių gyvūnų augintojais. Praėjusią savaitę tokiais plakatais buvo išklijuoti ir centrinėje uostamiesčio dalyje esantys kelio ženklai. Juose – žudomų gyvūnų nuotraukos su prierašais – “Mada, kuri žudo”, “Natūralaus kailio kaina” ir pan. Plakatuose taip pat nurodytas ir interneto svetainės adresas, o joje – papildoma informacija tiems, kurie atkreipė dėmesį į nuotraukas. Dienraščiui pradėjus domėtis, ar iš tiesų Lietuvos žvėrininkystės ūkiuose gyvūnai auginami tokiomis baisiomis sąlygomis, kaip tikinama interneto puslapyje, paaiškėjo, kad šį verslą dar nuo tarybinių laikų iki šiol tebegaubia paslapties šydas. “Tam, kad jūs galėtumėte pasipuošti prabangiais lapės kailiniais, šie gyvūnai žudomi įkišus elektrodus į nasrus ir analinę angą, jie patiria didžiulį skausmą”, – tikina puslapio kūrėjai. Nuotraukos šokiruoja. Jose užfiksuoti žudomi arba jau nužudyti gyvūnai. Kai kuriose iš jų – nudirtų žvėrelių lavonai, o po nuotraukomis smulkiai aprašoma, kokiu būdu kankinami gyvūnai, kurių kailius nešioja tie, kas gali sau leisti tokią prabangą.

Daugybė pavojų tykojo ir apleistuose obelynuose, ir už jų – niekieno žemėje tarp artėjančių priemiesčių ir besitraukiančio kaimo. Susirengę išmušti paskutinį langą kokioje apleistoje troboje, sutrūnijusioms grindims neatlaikius jų svorio, berniūkščiai galėjo nusisukti sprandus. Upelių ir kūdrų paviršius žėrėjo vaivorykštės spalvomis nuo tepalų, besisunkiančių iš purvo prarytų prakiurusių statinių. Žinoma atvejų, kai berniūkščiai, sumanę įsiropšti į nuotekų vamzdžius prie Hamberio upės gaudyti žiurkių, dingdavo kaip į vandenį.

Įtakingiausi pasaulio drabužių dizaineriai ne tik pabrėžė kailį kaip svarbiausią 2006-2007 rudens/žiemos sezono akcentą, bet ir įkvėpė originalumo pačiai kailio idėjai, jam suteikdami naujų pavidalų. Suapvalintų ir „A” formų siluetai bei trumpučiai švarkeliai – šio sezono „topai”. Būtent remdamiesi šiomis tendencijomis, dizaineriai meistriškai patrumpino ir kailinukus. Kita naujovė – skoningas kailių derinimas su įvairiais audiniais ir oda. Tuomet kailiai, pabrėždami apykakles, rankogalius, rankoves, kišenes bei kraštus, atlieka stilingų drabužio detalių funkciją. 2006-2007 rudenį/žiemą pagrindiniu drabužio akcentu tampa papuošimai ir dekoracijos, pakeisdami prieš tai vyravusias spalvą ir formą. Spalvos šį sezoną – neryškios, pabrėžiamas santūrus geidulingumas. Juoda, geriausiai pabrėžianti naujus siluetus, gali būti derinama su pilka ar žiemiškai balta. Vienas šio sezono „topų” – laisvas, suapvalintas siluetas, pradedant suapvalintais pečiais, baigiant pūstomis, rauktomis ar varpo formos rankovėmis, „burbulo” ar tulpės formos apatiniai drabužio kraštais. Vieni geriausių pavyzdžių, kaip ši tendencija buvo pritaikyta kailinių madoms, atsispindėjo Chado Ralph Rucci bei Alberta Feretti kolekcijose. Chado Ralph Rucci sumodeliavo tamsiai žalią „burbulinį” šinšilos švarkelį, kurį dar pabrėžė suapvalinti pečiai, o Alberta Ferreti – bespalvį audinės paltą vidurnakčio mėlynumo apkritusiais pečiais ir rauktomis rankovėmis, per liemenį perrištą raiščiu.

Efektyviausia apsauga nuo šalčio – kailiniai. Tačiau geri kailiniai nėra pigus malonumas. Investavę nemažą sumą į kailinius norite, kad jie ne tik tarnautų keletą sezonų, bet ir būtų gražūs, šilti. “Norint išsirinkti gerus, kokybiškus kailinius, derėtų žinoti keletą niuansų”, – sako Saulius Kmitas, kailių versle “besisukantis” jau dvidešimt aštuonerius metus. “Prieš pirkdami kailinius pirmiausia turėtumėte savęs paklausti, kam juos perkate – dėvėti kasdien ar tik retkarčiais pasipuošti? Kuriam laikui? Kiek pinigų galite skirti šiam pirkiniui?” – pradeda pokalbį Saulius Kmitas. Kailinių siuvimo įmonę turintis verslininkas įsitikinęs, kad žmogus, atsakęs į šiuos klausimus, jau tiksliai žinos, ko ieškoti. Jo nuomone, klysta manantys, kad turint vienerius kailinius jų užtenka visomis progomis. “Kokybiški kailiniai, tinkamai dėvimi bei prižiūrimi, jums gali tarnauti nuo trejų iki penkiolikos metų”, – sako S. Kmitas aiškindamas, kad kailinių kokybė priklauso nuo trijų dalykų: kailio rūšies (žvėries), išdirbimo, bei pasiuvimo kokybės. Nuo to, iš kokio žvėries kailio pasiūti kailiniai, priklauso ir jų ilgaamžiškumas. Brangiausi ir atspariausi kailiniai yra iš vandens gyvūnų – ūdros, nutrijos ir bebro – kailių. Mažiau atsparūs trinčiai, tačiau kokybiški yra audinės, lapės, triušio kailiai. Pastaruoju metu vis madingesni tampa šinšilų kailiniai, tačiau S. Kmitas pastebi, kad šių žvėrelių kailis yra gana silpnas. “Šinšilo kailiu galima dekoruoti palto ar striukės apykaklę.

Mūsų įmonė pirkėjai gali įsigyti ne tik kiekvienais metais kuriamos kolekcijos ar masinės gamybos gaminių, bet ir individualiai sukurtų rūbų. Jeigu pirkėjas pageidauja kažko individualaus, tai jis visada turi galimybę įsigyti tik jam sukurtą modelį. Esant tokiam užsakymui, mūsų dizaineriai diskutuoja su užsakovu apie šiandieninę madą bei naujoves, ir, atsižvelgiant į kliento charakterį, gyvenimo būdą, finansines galimybes bei pageidavimus, stengiasi patarti tai , kas klientui labiausia tiktų. Šiuo atveju, pats klientas turi galimybę kartu su mūsų įmonės komplektuotojo pagalba išsirinkti jam patinkančius kailius, jų spalvą , kailio raštą ar ilgį. Tokiam klientui, kuris nelinkęs įsigyti naujo gaminio, o pageidauja atsinaujinimo, mūsų dizaineriai padeda jau turimą gaminį permodeliuoti pagal tuo metu vyraujančias mados tendencijas. Specialiomis priemonėmis atgaivinus seno gaminio kailį bei spalvą, formą klientui į rankas sugrįžta naujai gimęs rūbas, su kuriuo jis gali jaustis ne blogiau nei įsigijęs visiškai naują modelį. Kadangi dar nuo 1865 metį įmonės kailių pirminės žaliavos išdirbimas buvo stipriausias įmonės bruožas, tai ir šiandien ši sfera yra tobulinama. Palaipsniui yra diegiamos amerikietiškos kailių išdirbimo bei dažymo technologijos, kurios padeda mums pasivyti net ir šioje srityje egzistuojančias mados kryptis bei užtikrinti klientams gerą įvairių kailių išdirbimo kokybę.

Įžymybes puošianti stilistė Aušra Paliulienė įsitikinusi: pagal kailinius nesunku nuspėti, kuriame šalies mieste gyvena moteris. Jos sukurtais kailiniais puošiasi radijo ir televizijos laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė, dainininkės Atlanta ir Taja, krepšininko Roberto Javtoko žmona Vilma. Jos kailiniais vilki ir garsios Maskvoje gyvenančios moterys. Ji – Aušra Paliulienė. Stilistė ir kailių salono Vilniuje „R/Sette” bendraturtė. Kailinius Lietuvos ir Rusijos rinkai kurianti stilistė A.Paliulienė tvirtina pastebėjusi, jog kaunietės ir klaipėdietės mieliau renkasi originalesnio dizaino, įvairių faktūrų, spalvų, įvairiomis detalėmis išpuoštus kailinius. Vilnietės pirmenybę teikia santūresniems modeliams. „Ilgai stebėjau Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žmones. Kaunietės ir klaipėdietės visuomet mėgo išsiskirti, jos negaili nei laiko, nei pinigų norėdamos gerai atrodyti. Todėl nesunku atpažinti, iš kurio miesto yra gatve einanti kailinius dėvinti moteris. Sostinės gyventojos mieliau renkasi klasikinio stiliaus, santūrių, tamsių spalvų kailinius”, – pabrėžė stilistė. Jos teigimu, laikinojoje sostinėje arba uostamiestyje gyvenanti moteris rinktųsi kailinius, dekoruotus juoda lakuota oda, o vilnietė – gaminį iš neblizgios matinės tokios pačios spalvos odos. Sostinės gyventoja pirmenybę teiktų iš paprastos lapės kailio pasiūtiems kailiniams, o kaunietė ir klaipėdietė – juodsidabrės lapės kailiniams.

Kai prasideda tikra žiema, nėra mielesnio apdaro (žinoma, ir dovanos) kaip tik kailinukai. Anot mados specialistų, šį sezoną itin madingi ryškių spalvų, natūralių ir dirbtinių medžiagų žieminiai apdarai su spalvingomis detalėmis. Kam prabangios parduotuvės ne pagal kišenę, puikių kailinukų ar kailiais papuoštų striukių nusipirkti žygiuokite tiesiai į Tilžės turgų. Kodėl apsimoka pirkti turguje? Atsakymas paprastas: geras kainos bei kokybės santykis ir galimybė derėtis. Ir dar – didelis pasirinkimas. Štai su dukra studente žieminėmis striukėmis prekiaujanti ponia Dalia tvirtino, jog gerai derėtis mokantis pirkėjas gali nusilygti iki 20 litų. O prieš šventes kiekvienam pirkėjui dar ir malonią dovanėlę įteikia. “Lygiai tos pačios dirbtinio versto kailio striukytės, kurios turguje kainuoja 230-250 litų, parduotuvėje – 400-500 litų”,- sakė Dalia. Dar vieną įdomų dalyką pastebėjo pašnekovė. Anot jos, baigiasi trumpų striukių era, jaunimas pusplikis nebevaikščioja, merginos jau renkasi pusilges ar net ilgas striukes, puspalčius. Mums besikalbant, klaipėdietė Asta Silickienė išsirinko ilgą tamsų pašiltintą puspaltį. “Tarsi prilipo apsirengus – toks patogus. Ir mūsų orams labai praktiškas”,- pastebėjo papozuoti sutikusi klaipėdietė, kuri namo patraukė vilkėdama naujuoju rūbu.

Artėjant šalčiams, atgyja kiekvienos moters gamtos instinktas – jai norisi apsisiausti kailiniais. Moterims kailiniai reiškia tą patį ką vyrams automobiliai ir ne viena iš jų vis dažniau stabteli prie bendrovės „Vilko kailiniai” parduotuvių vitrinų, svarsto, ką pasirinkti, užeina pasimatuoti. „Mums labai svarbu, kad kiekvienai pirkėjai galėtume patarti, ką pasirinkti, todėl nuolat domimės mados naujovėmis ir kryptimis, lankomės pasaulio parodose ir stebime rinkos pokyčius”, – pasakoja „Vilko kailinių” direktorė Danguolė Gylienė. Pasak jos, 2007-2008 m. žiemos sezono mada harmoningai jungia kailių natūralumą ir su juo komponuojamą medžiagą. Šiemet bus labai madingi švelniakailių audinių, sabalų kailiniai, taip pat trumpaplaukio kailio su ilgaplaukiu deriniai, versto kailio ir avikailių gaminiai. Kažkokių griežtų nuorodų dėl kailinių ilgio šį sezoną nėra – gali būti beveik ligi žemės („Gucci”), ir klasikinio ilgio, iki kelių, ir tikrų tikriausi mini kailiniai. Visus šiuos gaminius galima įsigyti „Vilko kailinių” parduotuvėse – dvi yra Kaune ir viena Vilniuje. Jose viskas parduodama be prekybinio antkainio, o pardavėjai-konsultantai visada padės pasirinkti tinkamą gaminį ir patars, kaip jį prižiūrėti. Jei nėra tinkamo dydžio ar spalvos, galima užsisakyti. „Mūsų pranašumas prieš importiniais kailiniais prekiaujančias parduotuves tas, kad galime prisitaikyti prie pirkėjų – patrumpinti, pailginti gaminį, pasiūti norimos spalvos ir dydžio.

Kaunietės Neringos svajonė šaltą žiemą vilkėti šiltus prabangius kailinius subliūško lyg balionas. Nusivylusi įsigytų kailinių kokybe ji atsimušė į parduotuvės atstovų abejingumo sieną. “Parduotuvėje “Laukinis gepardas” už 3 tūkst. litų įsigijau gražius kailinius. Tačiau netrukus nuo jie pradėjo stipriai šertis. Nekokybišką prekę nunešus atgal į minėtą parduotuvę, jos atstovai atsisakė grąžinti pinigus arba nekokybiškus kailinius pakeisti kitais”, – skundėsi jauna moteris. Kaunietė kartu su vyru įvairiais būdais bandė susitarti gražiuoju, tačiau parduotuvės direktorė net nesileido į kalbas. “Mums paaiškino, kad tai specialus odos tipas ir plaukeliai nuo drabužio turi kristi. Tačiau tai skamba absurdiškai”, – piktinosi kailinius įsigijusios moters vyras Martynas. Jei įsigytas daiktas turi specialias naudojimo instrukcijas, kurių nesilaikant jis gali būti sugadintas, parduodant prekę pirkėjui turi būti įteikiamos specialios instrukcijos. Tačiau kailinius įsigijusi Neringa tikino, jog jokių raštiškų instrukcijų ar žodinių nurodymų parduotuvėje ji negavo. Nepavykus susitarti žodžiu, jauna moteris parduotuvės direktorei įteikė raštišką skundą. “Tačiau direktorė tą skundą išmetė į šiukšlių dėžę, teigdama, kad mes nieko negausime”, – tikino Neringa. “15min” žurnalistui kartu su nukentėjusia kauniete nuvykus į parduotuvę “Laukinis gepardas”, joje dirbančios moterys kategoriškai atsisakė pakeisti nekokybišką prekę arba grąžinti pinigus.

Žiemos sezonas kailinių salonuose jau ne pirmus metus prasideda vėliau nei kalendorinė žiema, tačiau ir baigiasi vėliau. Kailinių prekiautojai jau priprato, kad didieji šalčiai Lietuvą pasiekia po Naujųjų metų. „Jau senokai atsigabenome naujų siuntų, nes dauguma užsienio kailių fabrikų mėnesį atostogaus, – pasakojo odos ir kailių salonų tinklo „Laukinis gepardas” direktorė Vaida Vijūnienė. – Parsivežėme daug įvairių kailinių iš Kopenhagos ir JAV aukcionų. Neabejojame, kad šiltų natūralių drabužių paklausa bus ne mažesnė nei pernai.” Pasak V.Vijūnienės, jau ne pirmus metus kailiniai geriausiai perkami nuo sausio iki kovo. Šiltesniuoju metų laiku Kaune esančiame salone per mėnesį vidutiniškai parduodama pusantro šimto kailinių drabužių, o nuo sausio iki kovo – dvigubai daugiau. „Pernai daug kailinių buvo perkama ir kovą, nes jis buvo šaltas”, – sakė direktorė. Verslininkai pastebi, kad žmonės daugiau perka ir lengvų kailinių drabužių, verstų avikailių, kurie atstoja striukes ir gerai saugo nuo žvarbaus, drėgno oro. Didžiausių šalies miestų gyventojų poreikiai ir skonis skiriasi. „Kauno damos bene labiausiai puošnios, nebijo išsiskirti iš minios, jos ieško prabangesnių, dekoruotų kailinių. Sostinėje daugiau perkama tamsių, klasikinių drabužių, o Klaipėdoje daugelis ieško kailinių su gobtuvais, nes ten daug vėjuotų, drėgnų dienų”, – pastebi V.Vijūnienė. Kituose miestuose didesnę paklausą turi pigesni, iki trijų tūkstančių litų kainuojantys kailiniai.