Mokslai

Vartojame 1. Prielinksnis prieš vartojamas, reiškiant vietą, būdą, laiką, objektinius santykius, lyginimą su kuo nors. Tu kaip angelas prieš langą, / Lengvasparni šerkšno sausi... Sunku vandenėlį prieš kalnelį nešti. Prieš metus čia dar šlamėjo baltmarškiniai beržai. Dauguma rinkėjų kalbėjo prieš šį kandidatų (jį kritikavo). O tu prieš jį tik skruzdėlė esi. Nevartojame 1. Priešdėlio prieš ... Skaityti toliau

Vietininku reiškiame veiksmo vietą, laiko tarpą ir retais atvejais būdą ar būvį su kokybės atspalviu. Laiko tarpui žymėti nevartojame vietininkų dienoje, savaitėje, mėnesyje, metuose, amžiuje. Vietininko nevartojame, kai kalbama apie tai, kas vyksta, turi vykti gyvo padaro viduje, galvoje. Nevartojame dėl rusų kalbos įtakos atsiradusių netaisyklingų vietininkų. Nevartokime vietininko reikšti būviui, daikto pobūdžiui, pavidalui, ypatybei, medžiagai, iš kurios kas nors daroma, priklausymui.

apgreidas (= plėtotė)
binarinis skaičius (= dvejetainis skaičius)
brauzeris (= naršyklė)
charsetas (= koduotė)
daunlaudinti (= parsisiųsti)
demo (= demonstravimas; demonstracinė versija)
disketė (= laikmena)
displėjus (= vaizduoklis)
distribucija (= platinimas, platinamasis paketas)
draiveris (= tvarkyklė)
e-knyga (= elektroninė knyga)
e-mail (= el.paštas, elektroninis paštas)
emailas (= el.paštas, elektroninis paštas)
e-paštas (= el.paštas, elektroninis paštas)

Vartojame 1. Prielinksnį prie vartojame, reikšdami įvairius erdvės santykius, akivaizdą, kokybę. Nenoromis ji prižengė prie lovos ir lyg be žado paliko čia. Glaudžia su meile prie šaltos krūtinės... Prie vaikų apie tai nekalbėkime. Dirvos čia lengvos, žemė prie smėlio. Nevartojame 1. Prielinksnis prie nevartotinas, reiškiant veiksmo sąlygą, judėjimą prie konkretaus asmens vietoje prielinksnio pas. Ir ... Skaityti toliau

Įnagininką vartojame, reikšdami objektą, laiką, vietą, būdą, priežastį, leidimą, kintamą būseną (darbą, užsiėmimą). Daiktavardžio įnagininko - papildinio reikalauja veiksmažodžiai didžiuotis, girtis, kvepėti, naudotis, rūpintis, sirgti, šerti, vaišinti, vilktis ir kiti: didžiuotis tėvais, girtis vaikais, kvepėti rožėmis, naudotis vonia, rūpintis ateitimi, sirgti geltlige, šerti šakniavaisiais, vaišinti šokoladu, vilktis striuke. Veiksmažodžiai laikyti, vadinti reikalauja jų valdomo būdvardžio, kelintinio skaitvardžio, įvardžio ar dalyvio įnagininko linksnio.

Ta pati kalbos išraiškos priemonė gali pažeisti ne vieną stiliaus reikalavimą. Pvz., veiksmažodinio daiktavardžio junginys su kilmininku sakinyje Sekančioje (= Kitoje, tolesnėje?) poemos dalyje poetė vaizduoja klastingą Vokietijos užpuolimą kenkia kalbos gyvumui ir aiškumui, yra dviprasmis: ar Vokietija ką užpuolė, ar ją kas užpuolė?

Bene daugiausia mokinių rašiniuose yra kalbos tikslumo klaidų. Visas jas skiriame į 4 didesnes grupes: leksines, darybines, morfologines ir sintaksines tikslumo klaidas.

Vartojame 1. Prielinksnį po vartojame, reikšdami vietą ko nors apačioje, būdą. Pusnynuos nykštukai miega. - / Aukso žuvys po ledu. Gera jam gyventi po gimtinės stogu. Paėmė Agnę po ranka. Nevartojame 1. Prielinksnio po su įnagininku būviui reikšti nevartojame. Katrė po vienais marškiniais (=vienais marškiniais) kočiojo skalbinius. 2. Prielinksnis po nevartotinas, žymint pavaldumą, veiksmo būdą ... Skaityti toliau

Mokiniai gana dažnai nesuvokia žodžio vartojimo sferos, nejaučia atspalvio, kurį žodis įgyja, tam tikroje sferoje funkcionuodamas. Dėl šios priežasties pavartojama oficialiojo stiliaus žodžių, terminų, neatitinkančių rašinio temos ir visos stilistinės teksto atmosferos:

Karštos vasaros metu Jonukas nuvyko pas savo senelius.

Ant ežero su rogutėmis važinėjosi būrys vaikų, kiti linksmai čiuožė su pačiūžomis. Visi jie buvo jaunesniojo mokyklinio amžiaus.

Kartais dėl blogų gamtinių sąlygų mokytoja vėluodavo į pamokas.

Į rašinius skverbiasi administracinio stiliaus perifrazės:

Mirus motinai, iškilo Petrui vedybų klausimas.

Vartojame 1. Prielinksnį pas vartojame, reikšdami buvimo arba vykimo vietą, tikslą. Pernakvok pas mane, aš rytoj sušauksiu visus paukščius... Ak, norėtum grįžti į tėvų sodybą... / Pas kiekvieną krūmą, pas kiekvieną žiedą. Pas krosnį Antanukui gera. Susiįdomavo vienas bernas ir nuėjo pas tą poną tarnauti. Justės nėra - išėjo pas gydytoją. Nevartojame 1. Prielinksnis pas ... Skaityti toliau

Vienas iš praktinės stilistikos objektų yra mokinių rašomųjų darbų kalbinė raiška, taigi ir tipinės tų rašinių stiliaus klaidos. Praktinės stilistikos objektas čia susisiekia su kalbos metodikos objektu: stilistika pateikia lingvistinę stiliaus klaidų analizę, siūlo jų klasifikaciją, o metodika moko tų klaidų vengti, užbėgti joms už akių, jas taisyti. Kiekvienas mokytojas turėtų tirti savo mokinių stiliaus klaidas. Ne visų mokinių tos klaidos vienodos, ne visi jų vienodai daro. Mokinių stilių smarkiai veikia mokytojo kalba: jie įsidėmi ne tik atskirus žodžius, bet ir frazes, pasakymus ir kartoja savo kalboje.

1. Polinksnis pagalba plinta dėl rusų kalbos įtakos, lietuvių kalbai visiškai netinka ir nevartotinas. Brėžiame liniuotės pagalba (=su liniuote). Peles naikiname nuodų pagalba (=nuodais). Hipnozės pagalba (=Hipnoze, hipnotizuojant) žmogų galima įvairiai paveikti.