Hobi

Kaip prisivilioti stirniną

pagal
Kaip prisivilioti stirniną
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastarųjų metų medžioklės trofėjų apžiūrų ir parodų rezultatai rodo, kad stirninų medžioklėse galima tikėtis pačių puikiausių trofėjų (ko vertas vien naujasis stirnino ragų Lietuvos rekordas). Neabejoju, kad panašių įspūdingų trofėjų turėtume žymiai daugiau, jeigu populiaresnėmis taptų stirninų medžioklės vasarą. Deja didžiąją dalį stirninų laimikio vis dar tebemedžiojame spalio mėnesį, medžioklėse su varovais. Tačiau tokiose medžioklėse seni, patyrę ožiai, pasipuošę gražiausiais ragais, dažniausiai sugeba išvengti varovų ir medžiotojų jiems spendžiamų žabangų. Žinoma, ir vasarą tokių trofėjų niekas ant lėkštučių medžiotojams nenešioja. Bet per patį vidurvasarį būna laikas, kada ir patys atsargiausi stirninai gali prarasti budrumą. Be abejo, tai rujos metas. Tereikia mokėti juo pasinaudoti.

Didžioji medžioklė Norvegijoje

pagal
Didžioji medžioklė Norvegijoje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Norvegija, atsiliepdama į savo ūkininkų skundus dėl vilkų daromos žalos jų avių bandoms, nutarė iššaudyti ketvirtį visų pietų Sandinavijoje gyvenančių pilkųjų vilkų. Bet toks sprendimas suerzino švedus, manančius, jog tokia medžioklė reikštų viso regiono vilkų populiacijos pabaigą. Tame rajone, besidriekiančiame prie abiejų šalių sienos, laisvėje gyvena apie 80 vilkų. Norvegijos Gamtos tvarkymo direktoratas pasiryžęs sumedžioti apie 20 iš jų, nes jį spaudžia fermeriai, tvirtinantys prarandą dėl vilkų vis daugiau gyvulių. Bet medžioklei energingai prieštarauja Švedija, tvirtinanti, kad toks didelis sumedžiotų vilkų skaičius yra nepriimtinas. Tuo tarpu Norvegijos vyriausybė pasiryžusi suskaičiuoti vilkus ir, jeigu jų pasirodys esą daugiau nei aštuonios gaujos, dvi iš jų iššaudyti.

Medžioklė

pagal
two person walking in between tall trees during cloudy sky
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Čia, kur Pijus Nėjus atsivežė vasaroti gerą savo draugą, metų laikai keisdavosi net kažkaip nenatūraliai, kaip teatro dekoracijos - pernelyg staigiai. Namas stovėjo ilgame slėnyje, įstrigęs tarp dangaus ir žemės lyg keistas daikčiukas, už kaštonų giraitės liejosi upė, o vienoj jos vietoj, perbridus seklumą, kur vanduo vos tesiekia kelius, patekdavai į paprastą ramų kaimelį, - ten namai stovi gana toli vienas nuo kito ir kiemuose bėginėja vištos. Ramas žingsniavo geltonu kaimo keliu, abipus kurio, šliedamasi į tvoras, augo aukšta žolė, o toliau buvo kiemai, kuriuose ganėsi avys ir vaikščiojo negražūs neprižiūrimi vaikai, o jų tėvai dirbo laukuose per šitą karšti, tokį karšti, nuo kurio išbluko medžių lapija ir žolė įgijo geltoną atspalvį, ir tik senės žvilgčiojo nuo verandų tarpdurių.

Akvakultūros reikšmė ir jos objektai pasaulyje ir Lietuvoje

pagal
Akvakultūros reikšmė ir jos objektai pasaulyje ir Lietuvoje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Akvakultūra - naudingų žmogaus mitybai ir kitoms reikmėms vandens gyvūnijos ir augalijos organizmų veisimas bei auginimas įvairiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų priekrantėje, jūrų lagūnose, varžose bei uždaros vandens apytakos įrenginiuose. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų bei augalų gaunama juos žvejojant arba auginant. Bendrame visų žmonių mitybos produktų balanse jie dabar sudaro palyginti nedidelę dalį - apie 2 proc. Tačiau šių produktų kokybinė vertė didesnė. Iš žuvų ir kitų vandens gyvūnų žmonija gauna ne mažiau kaip15-20 proc. visų gyvūninės kilmės baltymų. Žuvų baltymai - pilnaverčiai, jie turi visų nepakeičiamų aminorūgščių. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų riebalai turi daugiau nesočiųjų riebalinių rūgščių negu šiltakraujų sausumos gyvūnų riebalai. Tai labai svarbios žmogaus mitybai savybės.

Neteisėta žvejyba ar retų ir nykstančių vandens gyvūnų gaudymas

pagal
Neteisėta žvejyba ar retų ir nykstančių vandens gyvūnų gaudymas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neteisėta vertingų veislių žuvų žvejyba ar retų arba nykstančių vandens gyvūnų gaudymas, įsigijimas arba laikymas, taip pat neteisėta žvejyba ar vandens gyvūnų gaudymas, padaręs stambią žalą, - baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Kiršlių žūklė Koloje

pagal
Kiršlių žūklė Koloje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mano manymu kiršlių žvejyba Kolos pusiasaly yra smagiausia ir azartiškiausia. Šių žuvų gaudymas museline su sausom muselėm palieka neišdildomus įspūdžius. Smagu matyti kaip stambus kiršlys stveria Jūsų muselę nuo vandens paviršiaus! O kai tai pasikartoja 20-30 kartų per dieną tai ir visai fantastiška. Na, iš pradžių apie pačias žuvis ir jų gaudymo laikotarpį. Sezonas prasideda nuo liepos pradžios, kai šiek tiek sušyla arktinių upių vandenys ir pasirodo pirmieji uodų tuntai. Trunka jis iki rugsėjo 1 dienos (oficialiai) o vėliau jau nėbera ką gaudyti. Sezono pradžioje, išbadėję po ilgos žiemos bei vabzdžių pasiilgę kiršliai godžiai renka uodus bei vienadienes nuo vandens paviršiaus. Kaip jau įsivaizduojate, gaudymas museline tokiu metu yra labai malonus. Neatsisako kiršliai ir blizgių. Gaudymas spiningu dažnai rezultatyvumu pranoksta žvejybą museline. Be to, spiningaujant yra žymiai didesnė tikimybė pagauti ir šlakį.

Žvejyba Koloje

pagal
Žvejyba Koloje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Turbūt nėra žvejo, kuris nesvajotų nors kartą gyvenime pasigauti lašišos, upėtakio arba kiršlio. Šios tauriosios žuvys vilioja mus savo gražia išvaizda ir sportinėm savybėm, jų žūklė palieka tikrai neišdildomus įspūdžius. Ir turbūt nėra žvejo prisirišusio prie šių žuvų, kuris nieko negirdėtų apie Kolos pusiasalį - šį lašišinių žuvų Eldoradą. Lietuvoje lašišas galima gaudyti tik verslininkams su tinklais, o upėtakių ir kiršlių yra ne taip jau ir daug. Dėl šių priežasčių ir ne tik, keliauja mūsų žvejai į šiaurines upes pažvejoti žuvų, kurių gimtame krašte neleidžia gaudyti įstatymai ar tiesiog nebedaug jau liko. Kiekvienais metais vis daugiau žvejų iš Lietuvos apsilanko Koloje ir vis dažniau tenka girdėti užpoliario upių ir ežerų pavadinimus. Šis Arktikos kampelis traukia žvejus savo žuvim turtingomis upėmis ir ežerais, žmogaus neliesta ramia ir niūria gamta, kurioje galima visiškai atitrūkti nuo civilizacijos rūpesčių ir tiesiog gerai pažvejoti ir pailsėti.

Lašišų žūklė Koloje

pagal
Lašišų žūklė Koloje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pradėsiu nuo lašišų žūklės, įtariu, kad ji domina labiausiai. Ką galiu apie ją pasakyti? Mano manymu ji nėra jau tokia lengva kaip rodo per televiziją ar rašo žvejybiniuose žurnaluose. Iš pradžių beveik viskas priklauso nuo orų bei vandens lygio. Daug vandens – sunku žuvį rasti ir nuo dugno "iškrapštyti". Mažai vandens – žuvys neplaukia iš jūros ir "trinasi" prie upės žiočių, todėl upėje jų yra mažai arba jos kimba labai jau prastai (teko patirti savo kailiu). Jeigu pataikėt į vidurkį – kai yra pakankamai vandens (bet ne per daug) ir oro bei vandens temperatūros atitinka kaprizingų lašišų poreikius, tai gera žūklė garantuota. Žuvys keliasi upe, o tokių metu lašišos mažai išrankios muselėms bei blizgėms ir jos godžiai stvarstys Jūsų siūlomą masalą. Žūklę, vykusią šiuo laikotarpiu, Jūs ilgai prisiminsit. Ką dar galėsite ilgai prisiminti, tai lašišinių licenzijų kainą: ji yra 20 JAV dolerių vienai lašišai pasigauti.

Jo didenybė upėtakis

pagal
Jo didenybė upėtakis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmiausia norėčiau pasidalinti pavasario įspūdžiais. Darbo reikalais tenka dažnai važinėti po Lietuvą, o spiningas ir masalai visada užima garbingą vietą mašinos salone. Tąkart (kaip ir visuomet, pravažiuo- damas pažįstamą upelį) negalėjau susilaikyti neišsukęs iš kelio ir nepabandęs laimės. Vėlyvas vasaris. Upelis ištvinęs nepaprastai. Tokiu metu žvejyba ypatingai sunki: srovė milžiniška, nei duobių, nei kelmų nesimato, vanduo drumstas. Taigi tvarkausi įrankius. Nieko ypatingo iš tų kelių žūklės valandų nesitikėjau, nes kol nukrenta ir nuskaidrėja vanduo, jei konkreti atkarpa nepažįstama kaip penki pirštai, tai yra paprasčiausias masalų aukojimas Neptūnui.

Pakeliaukime po Labanoro regioninį parką

pagal
Pakeliaukime po Labanoro regioninį parką
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Labanoro regioninis parkas - didžiausias Lietuvoje. Jo bendras plotas - per 50 tūkst. hektarų. Kaip niekur kitur čia gausu pasakiškai nuostabių vietų. Tai ežerų ir vaizdingų pušynų parkas. Šiame straipsnyje Januliškio kaimo vaikai aprašo vienos dienos kelionę, kurios metu, šio parko direktoriaus Kęstučio Jakšto dėka, jie gavo progą ne tik pamatyti unikaliausias parko vietas, bet ir jas aprašyti, išdėstyti savo mintis ir įspūdžius. Aš (Andrejus Gaidamavičius) aprašysiu kelionės pradžią ir pabaigą, Kristina papasakos Lakajos istoriją ir dabartį, po Molėtų kraštotyrinį ir etnografinį muziejų ekskursiją Jums praves Gintarė, Graužės grožį aprašys Martynas, o Rūta pasidalins savo įspūdžiais iš Kulionių.

„Lašiša 2002“

pagal
salmon, leaping, salmon leaping
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo spalio pradžios vyksta akcija „Lašiša 2002“. Ji skirta traukiančioms neršti lašišinėms žuvims bei jų nerštavietėms apsaugoti, brakonieriams išaiškinti. Nuo 1981 m. lašišos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip retos žuvys jos nežvejojamos vidaus vandenyse, o versliniu būdu gaudomos tik Baltijos jūroje - ir tai su tam tikrais apribojimais. Kasmet, prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui, itin suaktyvėja brakonieriai. Šiemet jie pirmą kartą taip stipriai pajuto valstybės atkirtį. Per spalį Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai patikrino 94 verslinės žvejybos įmones, žvejojančias Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, surengė daugiau kaip 300 reidų „karščiausiose“ brakonieriavimo vietose.

Aptarti žvejybos santykiai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos

pagal
euro flag, europe, european flag
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žemės ūkio ministerijoje susitiko Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žvejų asociacijų ir Europos Komisijos Generalinio direktorato "Žuvininkystė", Danijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Ispanijos ekspertų delegacijos aptarti Lietuvos ir Europos Sąjungos 2001 - 2002 metų bendradarbiavimo rezultatų žuvininkystės srityje bei 2003 m. pasikeitimo žvejybos kvotomis Baltijos jūroje galimybių. Kaip informavo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Vaitiekūnas, šio dvi dienas trukusio susitikimo metu buvo pasikeista informacija apie žvejybinę situaciją Baltijos jūroje 2001-2002 metais, aptarta žuvų išteklių būklė Lietuvos ir Europos Sąjungos vandenyse, pasikeista nuomonėmis apie pagrindinių verslinių žuvų išsaugojimo Baltijos jūroje ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatus bei informacija apie Lietuvos ir Europos Sąjungos žvejybos laivyno, žuvų pramonės veiklą.