Bendravimas

Nuo ko prasideda neištikimybė

pagal
Meilė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas yra neištikimybė? Atsakyti į šį klausimą ne taip paparasta: vieni neranda sau vietos susapnavę erotinį sapną, kiti po audringos nakties pabunda nekalti lyg kūdikiai… Patyrinėkime kintamą „ištikimybės“ sąvoką istorijoje, kultūroje ir atskirų žmonių gyvenimuose. Pamenate sceną, kur miuziklo „Čikaga“ herojė teisme prisipažįsta turėjusi keletą meilužių. „Iš mano vyro lovoje nieko gero. Ir, be to, aš su jais tik miegojau, mes niekada nevakarieniavome! Ar gi tai galima vadinti neištikimybe?“ Pati to nežinodama, naivioji Roksi uždavė vieną iš pačių paslaptingiausių būties klausimų. Nuo ko prasideda neištikimybė? Nuo minties, erotinės fantazijos, bučinių? Nuo miegamojo scenos ar pasisėdėjimo kavinėje? Net žodynas atsisako mums ką nors paaiškinti. „Ištikimybė – pastovus jausmas, prisirišimas“. „Neištikimybė – ištikimybės nebuvimas jausmuose, draugystėje, meilėje“. Vienas iš dviejų: arba aiškinamojo žodžių žodyno autoriai neturi supratimo apie sekso egzistavimą, kas mažai tikėtina. Arba ši plati sąvoka daugelį tenkina, nes labai tinka tiems, kas apsiputoję įrodinėja: būti neištikimu galima tik dvasiškai. Kaip ten bebūtų, kai suaugę ir rimti žmonės atsakinėja į keblų klausimą, kur prasideda neištikimybė, pasirodo, kad kiekvienas tai supranta savaip. Kaip ir laimę. Pagal skirtingus sociologinius tyrinėjimus, nuo 10 iki 40 proc. moterų prisipažįsta, kad yra neištikimos pastoviam partneriui reguliariai ar kartas nuo karto, tarp vyrų pasiskirstymas kur kas platesnis: nuo 20 iki 60 proc.

Mokslininkai aiškina meilės stadijų chemiją

pagal
Meilė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kad ir kaip besistengtų, menininkams ir poetams ilgus amžius nepavyko paaiškinti, kas yra meilė. Galbūt laikas perduoti estafetę mokslininkams? Niujorko Rutgers universiteto mokslininkė antropologė Helen Fisher 30 metų tyrė romantišką įvairių gyvūnų (o taip pat – ir žmonių) meilę. Neseniai ji išleido knygą „Kodėl mes mylime: romantiškos meilės prigimtis ir chemija“, kurioje bandoma paaiškinti organizme vykstančius procesus, patiriamus įsimylėjus. Tarp knygos temų yra tyrimo, tvirtinančio ,kad romantiška meilė yra instinktas, paaiškinimas, pasakojimas, kaip smegenų cheminių procesų sąlygojama romantiška meilė sukelia lytinį potraukį ir kodėl būna atvirkščiai – seksas sukelia prisirišimo jausmus. Mokslininkė tiria ir tokius dalykus kaip atsitiktiniai lytiniai santykiai, lytiniai santykiai su daug partnerių, meilė keliems žmonėms vienu metu ir palaidas gyvenimo būdas. „Gyvūnams meilė yra tokia pati įprasta, kaip ir baimė. Ji visiems vienoda nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Tai – sudėtingas evoliucinis signalas“, sakė H.Fisher. Iš tiesų, dažnai girdime sakant, kad įsimylėjimas yra tiesiog cheminių reakcijų seka smegenyse, kad ji panaši į laikiną silpnaprotystę. O mes paprastai apie tai manome, kad galbūt kitiems žmonėms taip ir yra, bet taip mylėti, kaip mes patys, negali niekas. H.Fisher taip pat įžvelgė meilės skirtumus ir suskirstė ją į tris rūšis: geidulį, potraukį ir prisirišimą. Pirmoji meilės stadija yra geidulys.

Meilės ženklai

pagal
heart, love, kawaii
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Statistika byloja, jog net 80 proc. vyrų ir 60 proc. moterų nesugeba paslėpti tikrosios kūno kalbos, žodžiais tvirtindami priešingai. Kai kurie vyrų meilės ženklai. Kai vyras priima visus tavo pasiūlymus ir eina su tavimi ten, kur tu nori, atsisakydamas susitikti su draugais. Kino teatre, koncerte ar nuėjus į spektaklį užuot žiūrėjęs į ekraną, vis stebi besikeičiančią tavo veido išraišką žiūrint filmą ar spektaklį, klausantis koncerto. Pastebėjęs net menkiausią nuobodulio ar liūdesio šešėlį veide tuojau pat susirūpinęs paklausia “ar viskas gerai”. Visuomet kviečiasi tave kartu, net jei susitinka vien vyriška draugų kompanija. Kai pradeda lyginti tave su savo mama, pajuokaudamas, jog abi jūs nemokat kepti kiaušinienės ar visiškai neišmanote apie žvejybą. Kai nebijo kalbėti apie jam reikšmingus dalykus, kurie vyko vaikystėje ar atsitinka darbe. Kai vis dažniau pradeda kalbėti, kaip judu atrodysite po kelerių ar keliolikos metų. Kai paprašo paskambinti ar skambina pats rūpindamasis, ar sėkmingai vakare grįžai namo, nuvykai pas gimines ar į komandiruotę. Kai kurie moterų meilės ženklai. Kai pradeda ruošti vakarienę, o savaitgaliais gaminti pietus, nors ligi tol visai nesižavėjo nei virtuve nei maisto gamyba. Kai tavo nuotrauką nešiojasi piniginėje ar gražiai įrėminusi pastato namuose matomoje vietoje. Kai prisipažįsta, jog jai patinka tavo kvapas. Kai kalbėdama vis dažniau vartoja “mes”, o pokalbiuose su draugais ar pažįstamais, užuot sakydama “aš”, pradeda sakyti “mes”.

Keturios meilės

pagal
Keturios meilės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pavydas būdingas visoms meilės atmainoms, beveik visiems santykiams. Prisirišimo pavydas glaudžiai susijęs su pasitikėjimu senais ir pažįstamais dalykais. Taip pat su tuo, kad prisirišimui absolučiai, arba santykinai, nesvarbi vadinamoji įvertinamoji meilė. Mes visai nenorime, kad "mieli seni veidai" taptų gražesni ar gudresni, kad mūsų senuosius įpročius pakeistų nauji, nors ir geresni, kad senų juokų ir interesų vietą užimtų jaudinančios naujovės. Permainos kelia gresmę prisirišimui. Įprastame civilizuotos šalies gyvenime taikos metu rasime mažai dalykų, tokių artimų įnirtingam puolimui, kaip energingas visos netikinčiųjų šiemos išpuolis prieš tą jos narį, kuris tapo krikščioniu, arba visos neišsilavinusių žmonių šeimos išpuolis prieš tą, kuris aiškiai nori tapti intelektualu... Tai reakcija į dezertyravimą, net į apiplėšimą. Kažkas – žmogus ar daiktas – atėmė "mūsų" berniuką (ar mergaitę). Tas, kuris buvo vienas iš Mūsų, dabar priklauso Jiems. Kokią teisę Jie turėjo taip pasielgti? Jis mūsų. Bet dabar prasidėjo visos šios permainos, kas žino, kuo jos baigsis? (O juk mes taip ramiai ir gražiai gyvenome, niekam nedarėme nieko blogo!) Prisirišimas užtikrina laimę tada ir tik tada, kai dar yra ir sveikas protas, ir mokėjimas imti bei duoti, ir "padorumas". Kitaip tariant, kai prie prisirišimo pridedama šis tas daugiau, šis tas visai kito. Vien jausmo nepakanka. Dar reikia ir "sveiko proto", tai yra logikos. Reikia "mokėti imti ir duoti", tai yra laikytis teisingumo...

Meilės pakopos

pagal
Meilė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ko gero, viskas prasideda nuo to, kad žmogui įskiepytas noras ieškoti kito žmogaus, nesijausti vienišu. Kurį laiką pabuvęs vienas (ir besijausdamas vienišas) žmogus paprastai apsigauna ir gerai savijautai nuteikiantį jausmą pirmam pasitaikiusiam žmogui pradeda laikyti įsimylėjimu. Tai pirmoji meilės pakopa – susižavėjimas. Teigiama, kad jei neperauga į kitą meilės formą, šis jausmas paprastai praeina po savaitės, mėnesio. Psichologai priėjo išvadą, jog meilės jausmą patiria tik kas trečias žmogus, o likusieji meilės sąvoką tapatina su aistra, prisirišimu, pagarba, rūpinimusi. Psichologai meilę skiria į dvi rūšis – tikrąją meilę ir egoistinę meilę. Tikroji ir gryniausia meilės forma neturi nė lašelio egoizmo. Galima sakyti, kad tu iš tikrųjų myli žmogų tada, kai nereikalauji iš jo atsako, ir negriauni jam gyvenimo, jei jis pasirinko ne tave. Tikroji meilė reiškiasi tik tuo, kad nori matyti kitą žmogų laimingą. Tačiau bet kuris psichologas pasakys, kad taip mylint – labai paprasta pavirsti skudurėliu po mylimo žmogaus kojomis. O skudurėlis kasdien vis labiau nušiūra ir atsibosta. Nepaisant visko, tokia meile mylėti sugeba tik visiškos išimtys – juos po mirties būtų galima paskelbti šventaisiais. Daug dažniau sutinkama egoistinė meilė. Žmogus mano, kad myli kitą žmogų, tačiau iš tiesų tik nori, kad tas asmuo jį mylėtų. Visas jo švelnumas, elgesys nukreiptas tik į tai, kad gautų iš kito asmens atsaką.

Tikėjimas ir ištikimybė

pagal
Tikėjimas ir ištikimybė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Štai ir pildosi mūsų žodžiai, kai sakome kaip greitai bėga laikas. Jis tikrai nieko nelaukia! Mes kartais palaukiame vieni kitu, o laikas nieko nelaukia, net ponų J. Šiame pokalėdiniame laike, labai norėčiau prabilti apie tikėjimą ir ištikimybę. Apie tikinčio žmogaus ištikimybę. Ištikimybė yra teigiama, labai patraukli sąvoka, mes didžiuojamės ištikimais draugais, ištikimomis šeimomis ir pan. Beje abu žodžiai – „tikėjimas“ ir „ištikimybė“, jei pastebėsit yra bendrašakniai. Ar ištikimybei būdingas religinis atspalvis? Taip ir yra. Tada, kai yra gilus tikėjimas, visada esti ir ištikimybė. Tačiau kartais žmonės lanko bažnyčią metus, penkis, dešimt o paskui nustoja. Pasidarė neištikimi? Ši problema ne tik religinė. Senojo Testamento pranašai pabrėždavo: apleisti Dievą tolygu svetimauti. Ką reiškia, kad turėsiu mylėti ir būti ištikimu amžinai. Netikintis nesuks sau galvos: na, pamilau, paskui meilė praėjo ir... sudie! Tikinčiajam viskas kitaip. Ir vis dėlto tikinčiųjų religinė patirtis, o netikinčiųjų meilės patirtys byloja, kad ištikimybės sąvoka neatskiriamai susiję su tikėjimu ir meile. Kas yra ištikimybė – jausmas, motyvas, pojūtis? Ištikimybių būna visokių. Būname ištikimi Dievui, artimui, tėvynei, pareigai, šeimai, netgi sau patiems. Meilė Dievui, moteriai arba yra, arba jos nėra. Visai kas kita pareiga. Yra kurie eina į bažnyčią kada užsinori. Būti ištikimam – tai būti teisiam.

Pirmasis vyro bučinys daug ką pasako apie jį

pagal
Pirmasis vyro bučinys daug ką pasako apie jį
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas nežino, kad vienas maloniausių pirmųjų pasimatymo akimirkų – bučinys. Britų sociologų tvirtinimu, būtent tada dauguma moterų jaučia, kiek ilgai tęsis jų tarpusavio santykiai. Britų mokslininkai mano, kad žmogus, bučiuodamasis atveria ne tik savo sielą, bet parodo ir charakterio bruožus bei seksualinį temperamentą. Juk bent pažinties pradžioje vyrai stengiasi padaryti įspūdį patikusiai moteriai. Ištariami gražūs žodžiai, palydint juos atitinkamais gestais. Kitaip tariant, vyras stengiasi elgtis taip, kaip pats norėtų save matyti, rašoma „The Daily Express“. Tačiau, kai vyrai įsisiurbia į moters lūpas, viską pamiršta. Didžiulis noras kuo greičiau intymiai suartėti padeda išsivaduoti iš susikaustymo ir tada jis atsiveria visu savo gražumu. Tik iš pažiūros pasitikintys savimi vyrai dažniausiai bučiuojasi labai nedrąsiai ir atsargiai. Jie neskuba džiuginti moters aistringu bučiniu, o tai reiškia, kad tie vyrai – neryžtingi, stropiai slepiantys savo kompleksus po pasitikėjimo savimi kauke. Lovoje toks vyras greičiausiai bus neišradingas. Kitaip tariant, jis pripažįsta tik klasikines pozas. Tačiau labai išsigąstų, jei tuo metu iniciatyvos imtųsi moteris. Nors jis tam ir pasiduotų spontaniškai, bijotų prarasti, kad ir menamas, bet lyderio pozicijas. O jei ir moteris taip pat neryžtingai bučiuotųsi, tada – priešingai: ji norėtų, kad vyras būtų pakankamai aktyvus. Tai reiškia, kad jai labiau prie širdies aistringas ir labiau patyręs partneris.

Meilė, gimdanti neapykantą

pagal
Children
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Motinos ir jos esybės paveikslas vaikui yra jo pirmieji įspūdžiai apie žmogų ir žmoniškumą apskritai. Vaikas yra toks jautrus ir imlus įspūdžiams, kad reaguoja į menkiausius dirgiklius. Ar jis patirs palankumą, ar bus atmestas, priklauso nuo to, kaip motina į jį žiūri, kaip su juo elgiasi ir bendrauja. Vaikystėje padedami pagrindiniai asmenybės savivertės jausmo pamatai: kaip šauksi - taip ir atsilieps. Yra dvi būdingos motinų nuostatos - lepinimas ir nepripažinimas. Pirmiausia - apie lepinimą. Perdėtai vaikus globoja tos motinos, kurios nori, kad jų atžalos visada liktų kūdikiai, bejėgiai, reikalingi jų ir nuo jų priklausomi. Jos lepina vaiką iš baimės netekti meilės. Taip būna santuoka nusivylusioms ar partnerį praradusioms moterims, kurioms dabar vaikas atstoja viską. Joms per daug reikia vaiko, reikia jo meilės, ir jos daro viską, už ką jis turi jausti joms dėkingumą. Vaikui augant, jos su siaubu mato, kaip jis darosi vis savarankiškesnis. Jos galvoja: jis tolsta nuo manęs, jam greitai manęs nebereikės. Turbūt šį norą turėti vaiką vien sau, įsivaizduojant jį esant mažą, palaiko gilus motinystės instinktas; be to, nereikia nuvertinti didelės aukos, kurią ilgą laiką motina turi aukoti vaikui. Lepinančios motinos yra nuolat šalia. Vaiko dėmesį ir jausmus jos traukia į save kaip magnetas, jos įsispraudžia tarp vaiko ir pasaulio, bet kokiais būdais bandydamos jį apsaugoti.

Meilė, gimdanti neapykantą II

pagal
Arguments To Parents
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Motinos ir jos esybės paveikslas vaikui yra jo pirmieji įspūdžiai apie žmogų ir žmoniškumą apskritai. Ar jis patirs palankumą, ar bus atmestas, priklauso nuo to, kaip motina su juo elgiasi. Yra dvi būdingos motinų nuostatos - lepinimas (hipergloba) ir nepripažinimas. Šį kartą - apie nepripažįstančią motinystę, kuri taip gali padėti pamatus depresiškai asmenybei. Čia turimos galvoje šykščios, mažai motiniškai mylinčios, griežtos moterys. Paprastai jos pačios vaikystėje būna patyrusios per mažai motiniško švelnumo, todėl neturi pavyzdžio ir mažai nutuokia apie vaiko poreikius. "Programiškos" motinos dėl netikrumo ir nepakankamo įsijautimo vaiką žindo ir auklėja pagal sustingusią schemą, neatsižvelgdamos į jo individualius poreikius. Jos per anksti iš vaiko reikalauja prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, kelia jam per didelius reikalavimus. Jeigu kūdikis, nekantriai ir skubiai (ir būtinai nustatytą valandą) pažindytas, iškart paguldomas į lovelę ir jam mama neskiria daugiau dėmesio, jam pamažu formuojasi nuostata, kad iš šio pasaulio nėra ko laukti. Būtent iš to kyla daugelio depresiškų žmonių pagrindinė gyvenimiška jausena - beviltiškumas. Ankstyvo nepripažinimo pasekmės vaikui būna dvejopos. Pirma, jis per anksti išmoksta rezignuoti, todėl tampa suvaržytas visose srityse, kuriose reikia ką nors pasiimti, reikalauti ir būti iniciatyviam.

Apie ištikimybę

pagal
Apie ištikimybę
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atsirado norinčiųjų priminti Lietuvai apie skaistybę, todėl išleista iš vokiečių kalbos išversta knygelė apie italų mergaitę Mariją Goreti, tapusią kankine dėl skaistybės ir paskelbta šventąja . Knygelę išvertė Marija Mėlinauskaitė ir Aleksandra Bubelytė (apie jas neseniai "XXI amžiuje" rašyta), leidimu pasirūpino ses. Benvenuta - Ada Urbonaitė. Pagyrimo žodis vertėjoms ir leidėjai - jos dirba šiais laikais mažiau įprastą darbą negu daugelis. Daugelis iš mūsų dabar skubame rašyti ir išspausdinti savo knygas, ir jas pardavinėjame. Tokiame fone maloniai keista, kad kažkas dar randa ir už save vertingesnių žmonių, apie kuriuos parašytas knygas reikia platinti. Tie vertingesniais palaikytieji žmonės šiuo atveju yra šventoji Marija Goreti ir knygos apie ją autorius Vincentas Rufas (Vinzenz Ruef). Aprašyta knygoje šventoji - labai vargingos italų šeimos kaimo mergaitė, 12- os metų, beraštė ir labai tvirto tikėjimo. Tapusi kankine, nes nuodėmės bijojo labiau negu mirties. Ji mirė gindama mergaitės skaistybę. Nepopuliari dorybė šiais laikais? Dorybės yra visos ir visada populiarios. O priminė knygelė ir apie skaistybę, ir apie tikėjimo tvirtumą. Ir dar priminė, kad labai tvirto tikėjimo žmonės net ir varge gali būti laimingi. Iškėlė ir klausimų mokantiems klausti - ar reikia būti beraščiams, kad galėtų būti tvirtas tikėjimas, ar jis galimas ir žinių visuomenėje, kokios dabar siekiame? O gal reikia atsisakyti tų žinių, jeigu jos tikėjimą žlugdo, ir taip tapti laimingiems?

Lūpos tyli - kūnas kalba

pagal
Lūpos tyli - kūnas kalba
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mielas Arkadijau, gal galėtumėte papasakoti, kokia vyro kūno kalba išduoda, kad aš jam patinku? Savo prisistatyme rašote, kad dėstėte neverbalinę komunikaciją. Mane tai labai sudomino. Ar yra konkrečių gestų, išduodančių, kad vyras labai tavimi susidomėjęs, nors nieko apie tai net neužsimena? Iš anksto dėkoju už atsakymą. Atsakymas: Sutikę mums patinkantį žmogų, per keletą minučių mes sugebame apsikeisti mažiausiai 50 –čia tai rodančių ženklų. Akių vyzdžiai plečiasi, nesąmoningai bandome užuosti vienas kito kvapą, atsisukame visų kūnu, šypsomės, dažniau kvėpuojame, ieškome vienas kito artumo. Tai, ką aš vadinu „Gervės šokio stadija“. Kiek vėliau, gavęs teigiamus ženklus iš moters pusės, vyras pereina į „Padavėjo šokio stadiją“ - tai yra jis asistuoja jam tai leidusiai daryti moteriai. Po to pereinama į „Kiemsargio stadiją“, kai jis į moterį jau žvelgią kaip į savo nuosavybę , kurią reikia apginti nuo kitų patinų. Tiesiog stebėkite atidžiau ir viską pamatysite!

Išmok pažinti ženklus, kurie liudija tikrą meilę

pagal
Išmok pažinti ženklus
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ar jis mane tikrai myli?” — klausimas, vertas Nobelio premijos. Net jei aplink imtų sproginėti minos, virš galvos atsivertų Juodoji kosmoso skylė, o šalyje paskelbtų dar vieną apkaltos procesą, mums vis tiek labiau rūpėtų JIS. Nes mes — moterys. Nesvarbu, kokios socialinės padėties, išsilavinimo ir amžiaus būtume, vyrų tema mūsų pokalbiuose dominuoja. Ką jis sakė, ko nepasakė, kodėl pasakė… Gera naujiena: pagaliau gali liautis knaisiotis po jo žodžius. Pamiršk, jog mes linkusios mylėti ausimis, ir atverk akis. Ar žinai, kad gestai teikia kur kas daugiau informacijos nei žodžiai? Maža to, taip gaunama informacija kur kas patikimesnė nei verbalinė. “Neverbaliniai signalai pasako visą tiesą, — sako kūno kalbos žinovė bei knygos “Sėkmės signalai” (“Success Signals”) autorė Patti Wood. — Kaip tik tie nereikšmingi veiksmai, kuriuos atliekame nė kiek negalvodami, ir atskleidžia tikruosius mūsų jausmus, nes mes jų sąmoningai nekontroliuojame.” Remdamasis šia knyga ir Spokeino neverbalinių studijų centro direktoriaus Davido B.Givenso stebėjimais, COSMO padės tau iššifruoti, ar jūsų ryšys iš tiesų tvirtas. Atkreipk dėmesį į gestus, kuriuos darai būdama drauge su savo vaikinu. Iš šalies gal ir atrodote kiek juokingai, kai vienu metu prisidegate cigaretę, sukryžiuojate kojas ar krestelite plaukus. “Na, ir supanašėjot!” — priekaištauja draugės. Tačiau tai nepriklauso nuo jūsų valios. Biologine prasme mes linkę imituoti tai, kas mums atrodo patrauklu.