Meilės pakopos
|

Meilės pakopos

Ko gero, viskas prasideda nuo to, kad žmogui įskiepytas noras ieškoti kito žmogaus, nesijausti vienišu. Kurį laiką pabuvęs vienas (ir besijausdamas vienišas) žmogus paprastai apsigauna ir gerai savijautai nuteikiantį jausmą pirmam pasitaikiusiam žmogui pradeda laikyti įsimylėjimu. Tai pirmoji meilės pakopa – susižavėjimas. Teigiama, kad jei neperauga į kitą meilės formą, šis jausmas paprastai praeina po savaitės, mėnesio. Psichologai priėjo išvadą, jog meilės jausmą patiria tik kas trečias žmogus, o likusieji meilės sąvoką tapatina su aistra, prisirišimu, pagarba, rūpinimusi. Psichologai meilę skiria į dvi rūšis – tikrąją meilę ir egoistinę meilę. Tikroji ir gryniausia meilės forma neturi nė lašelio egoizmo. Galima sakyti, kad tu iš tikrųjų myli žmogų tada, kai nereikalauji iš jo atsako, ir negriauni jam gyvenimo, jei jis pasirinko ne tave. Tikroji meilė reiškiasi tik tuo, kad nori matyti kitą žmogų laimingą. Tačiau bet kuris psichologas pasakys, kad taip mylint – labai paprasta pavirsti skudurėliu po mylimo žmogaus kojomis. O skudurėlis kasdien vis labiau nušiūra ir atsibosta. Nepaisant visko, tokia meile mylėti sugeba tik visiškos išimtys – juos po mirties būtų galima paskelbti šventaisiais. Daug dažniau sutinkama egoistinė meilė. Žmogus mano, kad myli kitą žmogų, tačiau iš tiesų tik nori, kad tas asmuo jį mylėtų. Visas jo švelnumas, elgesys nukreiptas tik į tai, kad gautų iš kito asmens atsaką.

Meilė per atstumą – ar įmanoma?
|

Meilė per atstumą – ar įmanoma?

Meilė per atstumą pasmerkta? O gal tai pats geriausias išbandymas? Jeigu su išsvajotu jaunikiu susipažįsti klube, universitete ar bibliotekoje – puiku! Jūsų meilei kelias atviras. Tačiau jeigu fantastiškajį nepažįstamąjį sutikai toli nuo namų – atostogų metu, kelionėje ar seminare? Kas Jūsų laukia? Vos vienas pasimatymas per mėnesį, per metus, o gal net per visą gyvenimą… Bemiegės naktys, praleistos apsikabinus telefoną, susirašinėjimas ne tik dienomis, bet ir naktimis, kai visi normalūs žmonės miega. Valandų valandas trunkantys ir šimtus kainuojantys pokalbiai telefonu. Ta viltis vėl pamatyti, susitikti, apkabinti ir… nepaleisti. O ką jau kalbėti apie kančias dėl nesaugumo, dėl suvokimo, kad kito karto gali ir nebūti, kad ir kokie stiprūs, rodos, jausmai šią akimirką. Kitame mieste ar.. kitoje valstybėje? Jeigu susipažinote, kai buvai nuvažiavusi aplankyti pusseserės į kitą miestą už 100 kilometrų, tuomet dar nėra beviltiškai baisu. Abu turite viltį, kad santykiai tikrai įmanomi – juk šiuolaikinės technologijos gali viską, be to, ir pusseserė apsidžiaugs, jeigu ją lankysi dažniau nei kartą per pusmetį. Didžiausias skirtumas tarp kasdienio bendravimo, kai įsimylėjėliai gyvena tame pačiame mieste ir kai bandoma palaikyti santykius tarp skirtinguose miestuose gyvenančių moters ir vyro, be abejo, yra fizinis kontaktas. Pirmuoju atveju, jis yra natūrali santykių dalis, antruoju – didžiąją laiko dalį jo paprasčiausiai nėra.

Meilės pakopos
|

Meilės pakopos

Ko gero, viskas prasideda nuo to, kad žmogui įskiepytas noras ieškoti kito žmogaus, nesijausti vienišu. Kurį laiką pabuvęs vienas (ir besijausdamas vienišas) žmogus paprastai apsigauna ir gerai savijautai nuteikiantį jausmą pirmam pasitaikiusiam žmogui pradeda laikyti įsimylėjimu. Tai pirmoji meilės pakopa – susižavėjimas. Teigiama, kad jei neperauga į kitą meilės formą, šis jausmas paprastai praeina po savaitės, mėnesio. Ką sako psichologai. Psichologai priėjo išvadą, jog meilės jausmą patiria tik kas trečias žmogus, o likusieji meilės sąvoką tapatina su aistra, prisirišimu, pagarba, rūpinimusi. Psichologai meilę skiria į dvi rūšis – tikrąją meilę ir egoistinę meilę. Tikroji ir gryniausia meilės forma neturi nė lašelio egoizmo. Galima sakyti, kad tu iš tikrųjų myli žmogų tada, kai nereikalauji iš jo atsako, ir negriauni jam gyvenimo, jei jis pasirinko ne tave. Tikroji meilė reiškiasi tik tuo, kad nori matyti kitą žmogų laimingą. Tačiau bet kuris psichologas pasakys, kad taip mylint – labai paprasta pavirsti skudurėliu po mylimo žmogaus kojomis. O skudurėlis kasdien vis labiau nušiūra ir atsibosta. Nepaisant visko, tokia meile mylėti sugeba tik visiškos išimtys – juos po mirties būtų galima paskelbti šventaisiais. Daug dažniau sutinkama egoistinė meilė. Žmogus mano, kad myli kitą žmogų, tačiau iš tiesų tik nori, kad tas asmuo jį mylėtų. Visas jo švelnumas, elgesys nukreiptas tik į tai, kad gautų iš kito asmens atsaką.