Invazija į erogeninę zoną

Šiemet Amerikoje buvo oficialiai pripažinta nauja mokslo disciplina – filematologija (lot. philema – bučinys). Mokslininkai nusprendė pasigilinti į fundamentinius bučinio fiziologinius, psichologinius ir kitokius ypatumus bei jo įtaką sveikatai. Beje, ir be oficialaus pripažinimo romantiški bučiniai jau seniai domina antropologus, psichologus, sociologus ir įvairių specialybių gydytojus.

Šios srities tyrinėtojus iš esmės jaudina trys klausimai: kada žmonės pradėjo bučiuotis, kodėl tai daro ir ar šis užsiėmimas duoda kokios nors realios naudos.

Kada?

Tvirtinama, kad rašytiniuose šaltiniuose bučinys pirmąkart paminėtas sanskrito tekstuose 1500 metų prieš mūsų erą, ir ten kalbama apie įsimylėjėlius, “glaudžiančius burną prie burnos”. Nors galima ginčytis, kada įsimylėjėliai iš tikrųjų pradėjo bučiuotis.

Vieni tyrinėtojai bučinį laiko įgimta žmogaus savybe. Pasak Zigmundo Froido (Sigmund Freud), bučinys – tai žmogaus instinktas, kuriam pradžią davė naujagimio potraukis prie motinos krūties. 1960 m. britų zoologas ir etologas Desmondas Morisas (Desmond Morris) iškėlė prielaidą, kad bučinys atsirado iš primatų patelių įpročio pirma sugromuliuoti jaunikliams skirtą maistą ir tik tada įdėti jį mažyliams į burną atkišus širdele sudėtas lūpas. Net neturėdamos maisto motinos elgdavosi lygiai taip pat, stengdamosi nuraminti mažylius. Pasak Moriso, motiniški bučiniai ilgainiui evoliucionavo į romantiškus.

Dauguma gyvūnų nesibučiuoja, bet tai anaiptol netrukdo jiems daugintis. Beje, ir ne visi žmonės bučiuojasi. Apskaičiuota, kad visoje planetoje be to apsieina 10 proc. gyventojų – išties nemažai!

Kodėl?

Grupė amerikiečių mokslininkų tyrė, kodėl žmonės bučiuoja vienas kitą. Trijose anoniminėse apklausose pakvietę dalyvauti 1041 studentą, tyrimo autoriai ketino patikrinti tris hipotezes. Pirmoji: romantiškas bučinys padeda įvertinti potencialų partnerį pasitelkus informaciją, perduodamą per kvėpavimą ir seiles. Antroji: bučiniai, skatinantys oksitocino gamybą, padeda formuoti asmenybių tarpusavio ryšius. Trečioji: bučiniai stiprina seksualinį potraukį.

Visos trys hipotezės pasitvirtino apklausos metu. Be to, buvo atskleistas esminis skirtumas tarp vyrų ir moterų požiūrio į bučinius. Pavyzdžiui, moterys daugiau dėmesio teikia žmogaus, su kuriuo bučiuojasi, skoniui ir kvapui. Apie 85 proc. moterų prisipažino galinčios atsisakyti sekso, jei prieš tai nebus apipiltos bučiniais, tuo tarpu daugiau kaip pusė vyrų pasirengę suartėti nesibučiuodami. Be to, jiems labiau patinka bučiniai, skatinantys didelį seilių išsiskyrimą. Gali būti, kad taip jie nesąmoningai bando spėti, ar moteris vaisinga.

Profesorius Gordonas Gelapas (Gordon G.Gallup) tvirtina, kad bučinys aktyviai skatina keistis informacija, kuri prasiskverbia į žmogaus pasąmonę, kur priimamas sprendimas dėl besibučiuojančiųjų genetinio suderinamumo. Pasak mokslininko, iš vyro bučinio moteris gali net instinktyviai nustatyti, ar jis pasirengęs kurti šeimą ir susilaukti vaikų. O juk tai svarbiausias veiksnys, kai kalbama apie ilgalaikius ir tvirtus santykius ir norą pratęsti giminę. Nevykęs pirmasis bučinys gali net paskatinti nutraukti santykius.

Taigi romantišką bučinį mokslininkai linkę laikyti viena iš biologinių priemonių, palengvinančių partnerio pasirinkimą. Kai kas linkęs bučinį traktuoti kaip partnerio imuninės sistemos galimybių patikrinimą. Žmogaus atsparumą vienoms ar kitoms ligoms lemia pagrindinis histologinio suderinamumo kompleksas. Tai genų ir jų koduojamų antigenų, atliekančių be galo svarbų vaidmenį atpažįstant svetimą imuninę sistemą, grupė. Ir kuo labiau skiriasi šios vyro ir moters sistemos genai, tuo didesnė tikimybė, kad jinai būtent jį pasirinks seksualiniu partneriu. Ir kuo jų imuninės sistemos skirtingesnės, tuo labiau jų vaikai bus atsparūs ligoms, tuo ilgiau gyvens jų įpėdiniai.

Kam?

Kaip parodė eksperimentai, romantiški bučiniai smarkiai veikia žmogaus hormonų foną. Jie neleidžia susidaryti streso hormonams, kurių didelė koncentracija žalinga: provokuoja aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolio lygį, nemigą. Tuo pat metu bučiuojantis išsiskiria daugiau adrenalino, organizmą apima džiugaus aktyvumo būsena, atpalaiduojama daugybė neuropeptidų, o šie savo ruožtu puola sveikatai žalingą hormoną kortizolį.

Austrų mokslininkai teigia, kad bučinys – tai savotiška vakcina. Žmogaus seilėse yra įvairių bakterijų, kurių 80 proc. vienodos visiems, o 20 proc. – individualios. Bučiuojantis šios bakterijos perduodamos iš žmogaus žmogui, duoda impulsą imuninei sistemai ir sužadina antikūnų susidarymo procesą. Tai tarsi savotiška imunoterapija.

Įsimylėjėlius džiugina ir kitos mokslininkų naujienos. Tarkim, kad bučiuojantis įsitempia daugiau kaip 30 veido raumenų, todėl oda išsilygina, geriau aprūpinama krauju, sustangrėja. Bučinys – tai savotiškas kraujagyslių masažas, stabdantis aterosklerozės procesus. Priversdami greičiau plakti širdį (vyrų – iki 110-120 tvinksnių per minutę, moterų – iki 180), bučiniai stimuliuoja kraujotakos sistemą ir kelia viso organizmo tonusą.

Pastaruoju metu mokslininkai vis aktyviau kelia žmonių seksualinio gyvenimo problemas. Štai britų mokslininkai dar kartą primena, kad seksas vakare garantuoja gerą miegą naktį, ir primygtinai rekomenduoja šito neužmiršti. Tai ypač aktualu žinant, kad pastaraisiais metais vyrai ir moterys vis mažiau domisi vieni kitais, todėl prastėja jų sveikata, deformuojasi visuomenės socialinė struktūra. Štai mokslininkams ir tenka įrodinėti, kad bučiuotis ir mylėtis ne tik malonu, bet ir sveika.

Bučinys ir hormonai

2007 m. ištyrus 15 įsimylėjėlių porų buvo paskelbti duomenys apie dviejų svarbiausių hormonų gamybą, kaip jaunuoliai jautėsi pasibučiavę ir po to, kai tiesiog šnekučiavosi laikydamiesi už rankų. Kalbama apie oksitociną, kuris svarbus socialinių ryšių atsiradimui ir raidai, bei kortizolį, atliekantį pagrindinį vaidmenį reaguojant į stresą.

Rezultatai nustebino – oksitocino lygis šoktelėdavo tik vyrams. Tai vertė manyti, kad merginų emociniam prieraišumui ar seksualiniam susijaudinimui atsirasti nepakanka vien bučinių, joms reikalinga dar ir romantiška atmosfera – gėlės, žvakės, maloni muzika. Tiesa, šią hipotezę dar teks patikrinti.

Bet antroji hipotezė pasitvirtino: sveikatai kenksmingo hormono kortizolio lygis sumažėjo abiejų lyčių atstovų organizmuose.

Parengta pagal “Respublikos” priedą “Julius/Brigita”