Po oficialaus 1996 – ųjų rudenį įvykusio CeBIT HOME parodos atidarymo Deutsche Messe AG kompanija ėmė dėti pastangas, kad CeBIT taptų profesionaliu renginiu. Per kelis metus Hanoveryje vykstanti CeBIT paroda iš eilinio renginio vyko stambiausia ir reikšmingiausia specializuota pasauline informacinės įrangos, telekomunikacijų ir biurų automatizacijos paroda. Jau 14 metų kiekvienų metų kovą Hanoverio CeBIT‘e susitinka komercinės firmos ir informacinės bei telekomunikacijų sferos specialistai ir vartotojai.

Šios parodos debiutą lydėjo įtemptų optimalaus sprendimo paieškų fazė. Reikalas tas, kad kompiuterinių duomenų apdorojimo pramonės užimami stendai pradėjo užimti vis daugiau vietos Hanoveryje vykstančios parodos struktūroje ir padėjo padidinti šios pačios stambiausios pasaulyje ir atviros investicijoms parodos preztižą. Kiekvienais metais kompiuterinių duomenų apdorojimo sferos eksponentai pritraukdavo ir vis didesnį specialistais nesančių lankytojų ratą.

Jau 50 – ųjų pabaigoje atsirado atskira vad. „biurų pramonės“ šaka, o hanoveriškojoje parodoje tarp visų pristatytų pramonės šakų ji užėmė jau trečiąją vietą. Su kiekvienais metais vis labiau įsigalint elektronikai (ypač tai buvo pastebima 60 – aisiais), pagrindinis dėmesys buvo skiriamas daugeliui į renginį pakviestų „žvaigždžių“, pvz., vokiečiui Haincui Niksdorfui, vėliau tapusiam etaloniniu šios pramonės pavzydžiu – 1965-ųjų parodoje jis pristatė  savo legendinį universalųjį ESM – 820 modelį.

1970 m., ties šiauriniu parodų teritorijos įėjimu iškilus naujam paviljonui, Deutsche Messe AG firma hanoveriškojoje parodoje lyg dar kartą pabrėžė šio segmento svarbą ekonomikai. Naujasis statinys buvo monumentalus. Jį sudarė trys skirtingi eksploataciniai lygiai: požeminis, 2.000 eksponentų automobilius talpinęs garažas, pirmojo aukšto parodos plotas su papildomais priestatais siekė 70.300 m2, o ant stogo įsitaisė dar 750 nedidelių surenkamų namukų, vadinamų „trelementais“.

1984 m. šis statinys buvo įrašytas į Gineso knygą, kaip „pati didžiausia pasaulyje ant žemės paviršiaus esanti parodų salė“. Užbaigus naująjį statinį, biurų pramonę pristatantis įrenginys gavo ir naują pavadinimą: CeBIT – „Biurų ir Informacinės Technikos Centras“. Šis pavadinimas parodos Tarybai patiko labiau už anksčiau siūlytą CeBOT („Biurų ir Organizacinės Technikos Centras), nes antroji pavadinimo dalis „BIT“ primena „bitą“ – elementarią ir svarbiausią kompiuterinę sąvoką, tuo pačiu pabrėždamas ir augančią kompiuterinių duomenų apdorojimos pramonės svarbą. Ir iš tikrųjų – 70-aisiais, o dar dažniau 80-aisiais visų kalbos ėmė suktis būtent apie „bitus“ ir „baitus“, tačiau tada dar niekas negalėjo nusakyti, kaip išaugs kompiuterinė pramonė.

Netrukus laisvos vietos parodų stendams gigantiškoje 14-ojoje salėje nebeliko, todėl 70-ųjų pabaigoje Deutsche Messe AG kompiuterinių duomenų apdorojimo pramonei papildomai atvėrė 2-ą ir 18-ąją sales, o 80-ųjų pradžioje – ir 3-iąją salę, bet tai buvo kaip lašas jūroje: programinės įrangos produktus siūliusios firmos, jau nekalbant apie kaip grybai po lietaus pradėjusius dygti kompiuterių gamintojus, parodos paviljonus norėjo panaudoti kaip savo prezentacinę bazę. Buvęs “Biurų ir Informacinės Technikos Centras“ akimoju pavirto į „Pasaulinį Biurų, Informacinės ir Komunikacinės Technikos Centrą“, bet ir tai neišsprendė problemos – daugelis duomenų apdorojimos sistemas siūliusių firmų, pavėlavusių iš anksto užsisakyti vietas parodoje, liko „už uždarų durų“, nes tais metais Deutsche Messe AG daugiau vietos naujų stendų organizavimui išskirti nebegalėjo.

Jau 1980 m. parodų informacijos ir komunikacijos sferose, kurios pagal eksponentų kiekį jau užėmė antrąją vietą po elektrotechnikos, organizavimu užsiimanti kompanija, užregistravo patį didžiausią nepatenkintos pasiūlos procentą ir pačią ilgiausią laukiančiųjų eilę. Nors buvo pastatyta keletas papildomų salių, padėties tai neišgelbėjo, taip pat nebuvo galima įvykdyti įmonių-dalyvių reikalavimų padidinti parodos salių plotą. Atrodė, kad parodos skilimas neišvengiamas. Ir iš tikrųjų, 1984 m. Deutsche Messe AG  paskelbė informaciją, kad nuo 1986 m. CeBIT paroda Hanoveryje kasmet bus rengiama kovo mėnesį, o pramoninė paroda vyks keturiomis savaitėmis vėliau.

Parodomis užsiimančiai kompanijai tai buvo nelengvas žingsnis. Jį lydėjo daug mėnesių trukusios derybos su stambiausių parodų ir pramonės įmonių susivienijimų valdybomis ir administratoriais. Daugiausia klausimų diskusijose sukėlė rinkos padėties vertinimai ir bandymai įvertinti rizikos potencialą. Svarbiausias iš iškeltų klausimų buvo: „Kas nutiks, jei mes nieko nedarysime?“

1985 m. paskutinė bendra CeBIT paroda parodė, kaip buvo reikalingas pasidalijimas. Lyginant su 1970 m, eksponentų kiekis padvigubėjo ir pasiekė 1.300 dalyvių ribą, o dar 870 įmonių stovėjo eilėje, tačiau sprendimas „už“ ar „prieš“ parodos suskaldymą buvo pasiektas nelengvai. Balsai buvo apylygiai, tačiau sprendimas suskaldyti parodą buvo teisingas.

1986 kovo 12-ąją 200.000 m2 plote savo produkciją pristatė 2.142 eksponentai. Tais metais „Telekomunikacijų“ programa pirmąkart buvo įtraukta į CeBIT programą. Tada ją sudarė kuklus 190 eksponentų skaičius, o 2000 m. šiai sferai atstovavo jau 1100 stendai, išsidėstę didesnėje, kaip 100.000 m2 teritorijoje. Nežiūrint visų pesimistų prognozių, renginio debiutas buvo sėkmingas.

Views All Time
Views All Time
2229
Views Today
Views Today
1
0 0