Vėlus vakaras… Tyla… Dar karts nuo karto sukapsi lietaus lašeliai į langą. Aš viena. Už lango sklaidosi niūrūs debesys, atnešę lietų. Pasirodo dailusis mėnulis, pilnatis. Kambaryje plevena žvakių liepsnelės. Susimąstau. Kas darosi mano galvoje? Sumaištis.

Prisiminimai, prisiminimai apie tave, kurie nepalieka manęs. Atrodo gyvenimas lekia, vos spėji paskui jį… Bet tu paskui mane, kodėl nepaleidi manęs?

Susitikome gana neįprastoje vietoje – bažnyčioje. Pajuokavom, persimetėm keliais žodžiais ir pasukome savo keliais. Bet likimas krėtė pokštus. Jau kitą dieną mes buvome vėl drauge. Tas vakaras buvo nuostabus. Mes daug kalbėjom, juokavom, linksmai leidom laiką su draugais ir net nepajutom kaip mūsų rankos susikibo. O toliau pamažu viskas tik gražėjo.

Tavo bučiniai buvo patys nuostabiausi. Būti tavo glėbyje, jausti tavo kvapą, matyti tavo šypseną, tiesiog būt šalia tavęs buvo taip gera. Nuo to svaigulio tapau akla, akla nuo meilės tau.

Šalta, laukiau tavęs, sakei ateisi. Valanda, dvi… Snigo, buvo sunku ką įžiūrėti. Bet aš tave taip aiškiai mačiau su kita… Tu atsisukai, greit paleidai Jos ranką, sustojai ir žiūrėjai į mane.

Tavo akys buvo išsigandusios ir pasimetusios. Aš jaučiausi kaip trenkta žaibo vidury žiemos. O tu pastovėjai, apsisukai ir nuėjai, nuėjai ir negrįžai.

Negaliu susivaldyti, jaučiu kaip skruostu rieda ašara. Ta žiema paliko randą manyje, buvo be galo skaudu. Buvai pirmoji naivios, jaunos mergaitės MEILĖ. Iš pradžių kaltinau save, kad pati kalta jog tave praradau, prisiekinėjau sau, kad nemylėsiu, nes meilė – tai kančia.

Tik ašaros pamažu gali ją nuplaut (kančią). Taip ir dariau ir manau man neblogai pavyko. Tik nežinau, kam taip dariai? Kam tiek melo? Kam žodis myliu?

Liūdna. Negaliu mylėt. Bijau, netikiu, atstumiu visus. O galbūt dar neatėjo tikroji mano meilė? Gal dar turiu laukti? bet kiek laiko?

Pavargau! noriu būti mylima! Juk turiu tokią teisę. Taip turiu.

Giliai įkvėpiu, pakeliu akis, pažiūriu į pilnatį, jis man mirkteli, nubėga kūnu šiurpuliukai, užpučiu žvakes, krentu į lovą, užmerkiu akis ir tyliai tariu: „Andriau, pasitrauk iš mano širdies ir mano minčių, aš noriu mylėt…“

Atsiuntė: Ginta

Views All Time
Views All Time
1362
Views Today
Views Today
1
0 0