Ne kiekvienas „Aš tave myliu“ reiškia tą patį. Žmonės skirtingai suvokia ir apibrėžia meilę. Vienam ji – didžiausia laimė, gyvenimo tikslas ir prasmė, kitam – kančia ir tragedija.

Skirtingas meilės suvokimas gali tapti kliūtimi kuriant abiem partneriam priimtinus tarpusavio santykius. Juk derinti jausmus, kaip ir spalvas, yra menas.

Sociologui Džonui Li ir kilo mintis išreikšti jausmus spalvomis. Jis surinko apie keturis tūkstančius meilės apibūdinimų nuo Platono iki mūsų laikų bei pagal juos išskyrė šešis meilės tipus, kuriuos taip pat galima išreikšti ir pagrindinėmis spalvomis:

Raudona, erotinė meilė

Tai romantiškas potraukis, kurį lydi stiprios emocijos, aistros bei ankstyvas seksualinis ryšys. Dažnai tai būna meilė „iš pirmo žvilgsnio“. Mylintieji šia meile mėgsta ją išreikšti žodžiais bei liesdami vienas kitą. Jie siekia kuo dažnesnio fizinio kontakto, yra atviri ir nuoširdūs, nors to paties iš partnerio nereikalauja. Tokie žmonės mano, kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias dalykas gyvenime.

Mėlyna, draugiškoji meilė

Ši meilė dažniausiai išauga iš draugystės, abipusio atsiskleidimo ir supratimo. Tai nuosekli, švelni meilė, kuriai nebūdingos ugningos aistros. Mylintieji šia meile vengia intensyvių jausmų, bei drovisi seksualinio ryšio. Jie mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu.

Nors šios meilės ir nelydi audringos emocijos, tačiau ji yra stiprus, intymus bei patikimas dviejų žmonių ryšys. Tokia meilė gali trukti iki gyvenimo pabaigos.

Oranžinė, užvaldanti meilė

Ši meilė visiškai užvaldo žmogų. Ją lydi nepasotinamas jausmų alkis ir noras valdyti kitą žmogų, net jeigu jis tam priešintųsi. Tai alinanti meilė, kuriai būdingas juodas pavydas, įtarinėjimo priepuoliai, neurozė bei depresija. Tokias atvejais sakoma, kad žmogus susirgo meilės liga.

Įsimylėjęs oranžine meile trokšta nuolat matyti savo partnerį. Jis dažnai konfliktuoja, o jei problemų nėra, „apsėstas“ mylimasis sukelia jas pats, kad padidintų jausmų intensyvumą. Jis įsitikinęs, kad be partnerio meilės, jo gyvenimas yra nieko vertas. Tokia meilė retai baigiasi laimingai.

Žalioji, pragmatiška meilė

Tai praktiškas požiūris į meilę. Ieškoma partnerio, su kuriuo būtų galima patenkinti įvairius vienas kito poreikius, kuris būtų panašus išvaizda, išsilavinimu, interesais bei socialine padėtimi. Įsimylėjusieji jau savo sąjungos pradžioje svarsto apie bendrą tolimesnį gyvenimą. Jie vengia emocinių kraštutinumų bei mano, kad seksualinis atitikimas yra labai svarbus, o visas su juo susijusias problemas galima (ir netgi būtina) išspręsti kartu.

Meilė – svarbi gyvenimo dalis, bet nėra tokio žmogaus, dėl kurio būtų verta aukotis.

Violetinė, pasiaukojanti meilė

Ši meilė – tai visiškas atsidavimas mylimam asmeniui, nepaisant savo norų ir interesų. Tokia meilė dažnai lieka be atsako, bet mylinčiam žmogui būna gerai vien dėl to, kad šalia jo gera kitam. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu, atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas.

Šia meile dažniausiai myli altruistai ir vienišiai. Ji gali tęstis iki gyvenimo pabaigos.

Geltona meilė, žaidimas

Tokia meilė sujungia du malonumų ieškančius žmones, kurie nori kuo smagiau kartu leisti laiką, be didesnių įsipareigojimų. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių, jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. Šiems žmonėms meilė yra toks pats žaidimas, kaip ir šachmatai.

Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios šio žaidimo taisyklės, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu siekiama įžeisti kitą asmenį. Mylintieji šia meile mėgaujasi seksu, tačiau nesieja jo su jausmais.

Džonas Li pabrėžia, kad asmuo, apibūdindamas meilę, dažniausiai sujungia daugiau negu vieną tipą. Taigi meilė gali žėrėti visomis vaivorykštės spalvomis.

Tačiau svarbiausia, kad du mylintys žmonės sugebėtų suderinti meilės spalvas tarpusavyje ir džiaugtųsi darnia ir laiminga sąjunga. Tai linkėjimas visiems šv. Valentino dienos proga.

Views All Time
Views All Time
5607
Views Today
Views Today
1
0 0