Psichologai naudoja terminą „adrenalininis ilgesys“ – tai reiškia, kad sielvarto ir kančios valandomis dėl sudužusios meilės į žmogaus kraują stipriai priplūsta adrenalino. Greičiausiai jie ir „kankina“ širdį bei sielą.

Kitaip tariant, tai – liga, kuri vadinasi „mirštanti meilė“, tačiau jei jos negydysite, ji gali tapti chroniška ir kankins žmogų ne vienerius metus.

Net ir sudužus meilei lieka viltis ją suklijuoti

Kalifornijos universiteto psichologijos specialistai net nustatė laiką, per kurį meilė praeina tarsi savaime. Mokslininkai apskaičiavo: minimalus laikas, kuris turi praeiti skaičiuojant nuo išsiskyrimo momento yra tolygus pusei to laiko, per kurį jūs buvote kartu. Pavyzdžiui, jei jūs negalėjote gyventi vienas be kito penkerius metus, turėtumėte įveikti šią „negalią“ per pustrečių metų.

Tuo tarpu britų mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, sielos kančia išsiskyrus su mylimu žmogumi gali tęstis nuo trijų mėnesių iki trejų metų. Nepriklausomai nuo meilės „stažo“.

Vienodos tik kančios stadijos. Iš pradžių – psichologinis smūgis, paskui – maištas ir noras susigrąžinti mylimąjį. Dar vėliau žmogui nusvyra rankos ir pasineria į depresiją, kiti – į alkoholį. O linkę į agresyvumą žmonės gali pradėti keršyti. O kai pyktis ir apmaudas praeina, lieka tuščia viltis, kad kada nors viskas pasikeis į gerąją pusę. Kitaip tariant, pavyks sutikti geresnį nei buvęs.

Pirmoji meilė gali grįžti su nauja jėga

Psichologų tvirtinimu, pirmosios meilės apskritai neįmanoma pamiršti. Paprastai šis nepakartojamas jausmas neapleidžia žmonių visą gyvenimą. O po daugelio metų tas jausmas gali įsiliepsnoti su nauja jėga.

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad beveik 80 proc. žmonių, kurie vėl surado vienas kitą po ilgo išsiskyrimo ir susitikimo metu negyveno santuokoje, gali sukurti tvirtą ir harmoningą šeimą. Kitaip tariant, bus kartu visą likusį gyvenimą.

Tačiau ką daryti tiems, kurie nori kuo greičiau „išsilaižyti“ meilės žaizdas?

Pasak psichologų, daugeliu atvejų bet koks žmogaus sielvartas ir kančios, tarp jų ir meilės, įjungia psichologinės savisaugos „variklius“. Tada organizmas pradeda „išdirbti antikūnį prieš kenksmingus mikrobus“. Vaizdžiai kalbant, tuomet siela įgyja imunitetą.

Žinoma, tai – gera naujiena kenčiantiems dėl meilės, tačiau bėda ta, kad žmogui toliau gyventi labai trukdo dėl tos pačios priežasties atsiradęs nepilnavertiškumo kompleksas, kuris ypač paaštrėja žlugus meilei. Jis tarsi prileidžia į sielą nuodų, kurie primena padėtį be išeities ar aklavietę. Todėl ateityje sutiktos meilės sėkmė priklausys tik nuo to, ar žmogus pajėgia susidoroti su šiuo kompleksu.

Klysta tos, kurios stengiasi susigrąžinti mylimąjį

Todėl sielvartaujančioms merginoms ar moterims, kurioms mylimieji pasakė, kad daugiau nenori matyti jų akyse ir garsiai uždarė duris iš kitos pusės, nereikėtų pulti iš paskos ir maldauti, kad grįžtų, nes jie to tik ir laukia. Juk vyrai – egoistai. Todėl nesitikėkite ir nesvajokite, kad jis grįš. Taip pat nepradėkite grasinti „tu dar labai pasigailėsi“. Kada nors gal ir iš tikrųjų pasigailės, bet tuo momentu tik dar labiau jį atstumsite. Vis dėlto reikėtų stengtis išsaugoti mandagius, „diplomatiškus“ santykius. Nors ir plyš širdis pusiau, bet sukandusi dantis pasakykite: „Būk laimingas ir viso gero.“

Taip pat labai gerai būtų kritiškai ir negailestingai perkratyti visus išdaviko trūkumus. Tuo momentu šie dalykai tampa tokie ryškūs, kad net nebesupranti, kaip apskritai buvo galima bendrauti su tokiu niekšu ir menkysta. Ir iš karto sieloje tampa „saldu“, ramiau. Nors iš tikrųjų tai – menka paguoda, nes įveikti sielos kančias reikia nepaprastai daug jėgų, energijos bei laiko.

Atsitokėjus po „nokauto“ reikia pradėti gyventi naujai

Todėl psichologai rekomenduoja nesėdėti įsmeigus akis į vieną tašką, „nesiskandinti“ prisiminimuose apie kartu praleistas, bet negrįžtamai išėjusias gražiausias gyvenimo akimirkas.

O atsitokėjus po „nokauto“ reikėtų svarstyti, kaip pradėti gyventi naujai. Vienai, tačiau neilgam. Taip pat psichologai pataria vengti be sustojimo valgyti, gerti vyną. Taip pat neužsisklęsti savyje, būti daugiau tarp žmonių ir dalyvauti viešuose renginiuose. Apskritai daug bendrauti.

Šie patarimai – geri, nors ir seniai daugeliui žinomi, tačiau kaip juos įgyvendinti?

Juo labiau kad dėl kurio nors psichologo patarimo, pavyzdžiui, „pamiršk žmogų, kuris tave paliko“, gali tapti net dar blogiau. O kaip jį pamiršti? Juk širdies skausmas nuolat „svilina“ smegenis. Vien noro mažai, kad galėtum pamiršti.

Patinusiomis nuo ašarų akimis sunku įrodyti savo grožį

Turbūt daugeliui teko skaityti ir psichologų patarimus, kad tokiais atvejais reikėtų pakeisti šukuoseną, drabužių stilių, apskritai įvaizdį ir suteikti sau kuo daugiau teigiamų emocijų. Gerbiami psichologai siūlo atsistoti prieš veidrodį ir kalbėti sau garsiai, kad aš – gražiausia, protingiausia, vienintelė ir nepakartojama. Jų tvirtinimu, tai turėtų pakelti savo vertės kartelę. Tegul patys psichologai pamėgina atsistoti prieš veidrodį ir žiūrėdami į patinusias nuo srūvančių ašarų savo akis, šnarpšdami nosimi įrodyti esantys gražiausi ir nuostabiausi. Kitaip tariant, dirbtinai kalti sau į galvą tai, ko iš tikrųjų gal ir nėra. Juk ir taip aišku, kad niekas nuo to nepasikeis. O jei vis dėlto per stebuklą pavyktų įtikinti save, kad aš vienintelė tokia – nuostabi ir nepakartojama, tada kaip atsakyti sau į klausimą: „Tai kodėl jis mane tokią nuostabią paliko?“

Beje, lygiai tas pats tinka ir vyrams. Tik jie visa tai slepia po septyniomis spynomis. Geriau sutiktų būti sukapoti į gabalus nei prisipažintų.

O žmonės, kurie įgijo šioje srityje patirties, sako, kad labai padeda pasveikti nuo tos ligos didelis fizinis krūvis – darbas ar sportas. Panašu, kad būtent tada ir pagerinami pasaulio rekordai.

Padėti kitam kenčiančiam – tiesiausias kelias iš meilės krizės

Psichologų tvirtinimu, žmogui padeda išbristi iš kančios liūno, kai jis padeda kitam kenčiančiam. Tarkim, ligotiems seneliams, sergantiems vaikams ar tokiems pat atstumtiems, kaip ir jis pats. Pagalba nebūtinai turi būti materialinė, nes žmogui labai padeda vien paguodos žodžiai, o jei dar tas žmogus ir simpatiškas, galima jį ne tik paguosti, bet ir paglostyti. Žiūrėk, ir pačiam atsiras teigiamų emocijų bei užpildys atsiradusią tuštumą. Svarbiausia – nustums nepilnavertiškumo kompleksą ir pojūtį, kad esi niekam nereikalingas.

Kai padėsite kitam kenčiančiam žmogui, suprasite, kad jūs nesate pats nelaimingiausias žmogus pasaulyje, ir jums palengvės. Pasak psichologų, tokiais atvejais net ir iš sunkiausios meilės krizės išeinama gerokai greičiau ir su mažesniais „nuostoliais“.

Views All Time
Views All Time
18014
Views Today
Views Today
1
0 0