Greitai bėga laikas… jau prabėgo 8 metai. prieš tiek metų mes susituokėme. O tada viskas buvo taip gražu… Mylėjau tave besąlygiškai, nes tu buvai pirmoji ir vienintelė mano meilė. Tekėti labai bijojau, bet žinojau kad su atsakymu, ne, prarasiu tave visam laikui. Tai mane gąsdino dar labiau nei santuoka. Tiesa man tada buvo 18metų… o tau 28-eri…  Tu labai norėjai santuokas, tada įsivaizdavau, kad mane labai mylėjai. Na taip man atrodė.

Dabar atrodo kitaip… Tau tiesiog buvo patogu… Aš buvau jauna gyvenimo nesugadinta mergička kurią galima valdyti kaip lėle. Bet gyvenimas nestovi vietoj ir mažos mergaitės užauga ir daug ką supranta.

Aš suprantu, kad ir aš pasikeičiau. Pasikeitėm abu… O gal pavargom vienas nuo kito? Supratau kad kas liko tarp mūsų bendra tai tik vaikai. Taip mes juos labai abu mylim. Bet kur tas žodis, mes. Mūsų jau nėra. O gal ir niekada nebuvo? gal tik aš norėjau tuo tikėt. Niekas nežino…

Nesigailiu, kad tave pažinau, nesigailiu kad mylėjau. O gailiuosi, kad taip tau atsivėriau, kad tavim taip pasitikėjau, o svarbiausia taip prie tavęs taip prisirišau.

Išmokyk mane būti tokia šalta. Aš taip norėčiau būti tokia kaip tu… Ir atsakyti tau tuo pačiu.

Bet ne tai būčiau ne aš.

Atsiuntė: Nežinomas autorius

Views All Time
Views All Time
1254
Views Today
Views Today
1
0 0