Vyriausybę krizės sąlygomis formuojantis Andrius Kubilius viešai skelbia, kad gelbsti valstybę nuo bankroto. Iš tikrųjų žmonės ir verslas finansuos daug diskusijų sukėlusią gelbėjimo operaciją.

Šokiruojantis konservatorių planas

Premjeras A. Kubilius, mėgindamas didinti mokesčius ir gelbėti valstybę nuo bankroto, tvirtina, kad prekės ir paslaugos bendrai brangs tik 1 procentu. Verslininkai ir žmonės dar neįsivaizduoja, kiek praras, o valdžia sako tai žinanti, bet jokių faktų nepateikia.

Verslo organizacijos, profesinės sąjungos ir šalies gyventojai būtų linkę suprasti valdžios norus, tačiau trūksta aiškumo – kiek ir kam smogs krizė bei nuo jos siūlomi vaistai. Pastarieji yra gana paprasti – gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai bus suvienodinti ir sieks 20 procentų. Daugiausia nerimo kelia PVM lengvatų naikinimas.

Premjeras neigia, kad bankrotai, kuriuos skatins numatomos priemonės, praris daugiau negu duos, tačiau savo žiniomis nesidalija. „Vienintelė pagal Europos Sąjungos standartus galinti skaičiuoti institucija yra Finansų ministerija. Kita – būrimas iš nieko”, – sakė premjeras.

A. Kubilius nieko neskelbia ir apie ekonominį efektą. Neaišku, kada planą bus galima laikyti pavykusiu, kada galima tikėtis ūkio atsigavimo. Kadangi skaičiai esą žinomi tik plano kūrėjams, panašu, kad koalicijai rūpi subalansuoti šį biudžetą ir greitai nebankrutuoti – finansiškai ir politiškai. Svarbiausia – du milijardai į biudžetą šiandien.

Valstybė galėtų taupyti daugiau

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) direktorius Remigijus Šimašius teigia, kad pagrindinė problema šiuo metu yra teisingai padalyti krizės naštą tarp gyventojų, verslo ir valdžios sektorių. Jo nuomone, antikrizinis planas yra „ekonomiškai bevertis”.

R. Šimašius įsitikinęs, kad mokesčių vienodinimas neigiamai atsilieps tiek gyventojams, tiek viešajam sektoriui. Eksperto nuomone, dėl padidėjusio PVM tarifo brangs daugelis kasdienio vartojimo prekių, mažės gyventojų perkamoji galia ir vartojimas.

LLRI vadovas priminė, kad šalį užklupo dvi krizės – finansų ir ekonomikos, kuri dažnai pamirštama. Jos sprendimas reikalauja daugiau verslo laisvės ir skatinimo, o ne naujos mokesčių naštos.

Ar tikrai visi prisitaikys?

PVM mokame visi, tad nedideles pajamas gaunantys žmonės neapsidžiaugs, kai pabrangs mėsa, paukštiena, žuvis, vaisiai ir daržovės.

Verslą baugina, kad pajamas tirpdo dėl krizės smunkantis vartojimas, o padidėję mokesčiai ir kainos skatins žmones dar daugiau taupyti.

Liberalų lyderis Eligijus Masiulis tvirtina, kad verslas gali prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau didelei daliai verslų, kurie yra menkai pelningi arba socialiai svarbūs, ir buvo sumanytos lengvatos.

Opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos lyderis Valentinas Mazuronis sakė nesuprantąs, kodėl remiamasi tik formaliais skaičiavimais. „Lengva buhalteriškai sudėjus skaičiukus postringauti, kad padidinus mokesčius prisidės įplaukų į biudžetą.

Dalis žmonių, dirbančių pagal verslo liudijimus bei autorines sutartis ir iš to išlaikančių šeimas, pasitrauks į šešėlį ir nebemokės nieko. Jei vaiko rankos purvinos, nereiškia, kad jas reikia nukirsti“, – vaizdžiai aiškino V. Mazuronis.

Labiausiai biudžeto gelbėjimo operacija atsilieps viešbučiams, knygų, laikraščių ir žurnalų leidėjams, meno, kultūros ir sporto renginių organizatoriams, keleivinio transporto įmonėms. PVM tarifas jiems padidės keturis kartus.

Viešbučių kainos baidys turistus

Niūrią ateitį mato ir viešbučių savininkai. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė tvirtina, kad iki 20 procentų padidintas pridėtinės vertės mokestis privers viešbutininkus naikinti nuo 10 iki 30 procentų darbo vietų, o pajamos sumažės trečdaliu.

Padidinus PVM tarifą nuo 5 iki 20 proc. ir trečdaliu smukus pajamoms, viešbutininkams tektų sumokėti net 40 milijonų litų PVM.

Atleisti darbuotojai nemokės gyventojų pajamų mokesčio ir pretenduos į socialines išmokas. Taip dar labiau bus tuštinamas biudžetas.

Reikėtų įvertinti sumas, kurių neteks verslas dėl sumažėjusio turistų srauto – tai pajus suvenyrų pardavėjai, muziejai, vežėjai, kelionių organizatoriai bei daugelis kitų verslininkų.

Sumažėjus apie 15–20 proc. turizmo pajamoms, anot E. Šiškauskienės, Lietuva praras nuo 280 iki 380 mln. Lt.

Knygų sumažės perpus

Leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė teigia, kad padidinus mokesčius brangs visi knygų leidybos proceso etapai. Knygų kainos knygynuose gali padidėti iki 45 proc.

Žmonės knygoms daugiau pinigų neskirs, bibliotekų fondams formuoti skirtos lėšos neaugs.

Knygų bus išleista perpus mažiau, o bibliotekos įsigis 40 proc. mažiau leidinių. Dalis leidyklų bankrutuos, darbo neteks nemažai darbuotojų, mažės užsakymų skaičius spaustuvėse.

Didelių problemų smulkiems, regioniniams bei kultūriniams periodiniams leidiniams prognozuoja ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. „Smulkieji leidiniai jau dabar yra priversti susiveržti diržus, o dėl krizės sumažėję reklamos srautai jau pasiglemžė pirmąsias aukas“, – kalbėjo jis.

Smulkieji leidiniai yra labiau priklausomi nuo pardavimo pajamų. Iš vienos pusės juos spaus padidėjusios išlaidos dėl padidinto autorinių sutarčių pajamų mokesčio tarifo, iš kitos – dėl padidėjusio PVM išaugusios leidinių kainos. Rezultatas – uždaryti leidiniai, nedarbas.

Teatre – mažiau spektaklių

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) autorinėms sutartims didinimas atsilieptų dar skaudžiau. Tai priverstų atidžiau rinktis kviestinius atlikėjus ir statytojus, tektų kurti mažiau spektaklių.

Sostinės „Domino“ teatro vadovo Egidijaus Baranausko nuomone, padidinus PVM tarifą iki 20 proc., teatrą tektų uždaryti.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo nekelti mokesčių tarifo, mažinti biudžeto išlaidas. Institutas atkreipia dėmesį, kad siūlomi mokesčių didinimai nebuvo įtraukti nė į vienos koaliciją sudarančios partijos rinkimų programą ir siekis didinti mokesčius skubos tvarka yra rinkėjų apgavystė.

Patys politikai apie krizę


Pokalbis su Andriumi Kubiliumi:


–    Kol kas kalbate tik apie tai, kaip greičiau surinkti į biudžetą trūkstamus milijardus. Padidinus mokesčius tai padaryti galima, tačiau ūkio nuosmukio tai nesustabdys. Ar turite ekonomikos gaivinimo planą ir kokia jo esmė?

–    Šiandien padėtis yra tokia, kad neišsprendus biudžeto subalansavimo reikalų galėsime nebekalbėti apie jokią ekonomiką. Jei ims masiškai vėluoti atlyginimai mokytojams, pensijos ir kiti atsiskaitymai, situacija išvis taps nekontroliuojama. Stabilizavę valstybės finansus galėsime grįžti prie ekonomikos. Vyriausybės programoje priemonės bus numatytos.

–    Kai kalbate apie taupymą, kai kurie žmonės prisimena, jog krizės premjeru jau buvote. Viena iš mokytojų profsąjungų teigia, kad vėl ketinate apmulkinti mokytojus, nes esą ne tik 10 proc. nukirpsite žadėtą algų padidinimą, bet ir sumažinsite bazinę mokestinę algą, dalis mokytojų neteks neapmokestinamo minimumo, kai kas ir „vaikų pinigų“. Jie skundžiasi, kad realiai neteks penktadalio pajamų, ir primena praėjusią krizę, kai vietoj žadėtų 10 proc. kai kurie pedagogai prarado apie trečdalį pajamų.

–    Skaičiuoti galima visaip. Jei bus pateikti kitokie skaičiai – mes juos derinsime. Finansų ministerijos skaičiavimais, mokytojų atlyginimai kitais metais pakils ne 32, o 22 proc. Ir tai yra 10 proc. sumažėjimas. Man svarbūs yra būtent tie absoliutūs skaičiai, kuriais pasipildys arba nepasipildys biudžeto eilutė. Noriu priminti, kad kitais metais biudžeto išlaidos didės maždaug 2 mlrd. litų, o iš jų 1 mlrd. 61 mln. litų buvo numatyta mokytojų algoms didinti. Mes paliekame 831 mln. ir manome, kad tai 10 proc. mažėjimas. Noriu pabrėžti, kad iš visų visuomenės grupių, kurios nukentės, neprašome pritarimo ar džiaugsmo. Prašome tik supratimo. Deja, visi sutinka, kad taupyti reikia, bet visi sako: „ne mūsų sąskaita“. Žmogiškai tai yra suprantama. Tiesa, po susitikimo su verslo temomis rašančiais žurnalistais buvau maloniai nustebęs. Mes siūlėme žurnalistų algas „įsodrinti“ palaipsniui, o jie mums pareiškė, kad socialinių garantijų nori kuo greičiau. Tikiuosi, kad leidėjai netaupys jų sąskaita.

–    Panašios priemonės prieš trejus metus, kai ūkis kilo, būtų leidusios verslui ir žmonėms prisitaikyti lengviau?

–    Žinoma. Čia Jūs visiškai teisus. Jei dabar besitraukianti socialdemokratų koalicijos valdžia būtų ką nors dariusi, viską šiandien išgyventume švelniau. Šiandien mus veikia ir pasaulinė finansų krizė, ir regiono ekonomikos nuosmukis. Tokiomis sąlygomis laukia itin nelengvi išbandymai, bet pradėti, deja, reikia būtent nuo biudžeto subalansavimo.

Su liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu:


–    Kai kas prognozuoja, kad panaikinus PVM lengvatas, įtraukus žiniasklaidos darbuotojus į „Sodros“ sistemą prasidės smulkesnių įmonių bankrotai. Tas pats prognozuojama ir kitoms verslo sritims. Nemanote, kad Jūsų koalicijos fiskalinės priemonės bus naudingos tik stambiajam kapitalui?

–    Noriu pabrėžti, kad kai kurie laikraščiai užsidaro ir dabar – be jokių mokesčių pakeitimų, tad nereikia visko sieti vien su tuo. Taip, kažkas tikrai bankrutuos, bet kitaip bankrutuotų valstybė ir mes neturime pasirinkimo.

Verslas kai kuriuos planus rengia ilgam laikui. Turizmo sektoriuje, kur jau sudarytos sutartys, padidinus PVM nebebus jokių galimybių jį susigrąžinti. Tokie staigūs mokesčių pakeitimai nepalieka verslui laiko persiorientuoti.

Bet, kaip matome, kai kurie leidiniai uždaromi ir per naktį. Kita vertus, aš sutinku dėl smulkaus verslo problemų. Mūsų iniciatyva į Vyriausybės programą numatoma įrašyti, kad pradedantysis smulkus verslas galėtų pirmais metais nemokėti net 80 proc. privalomų mokesčių, antrais metais – 50 proc. Tad į sunkumus bus atsižvelgta.

Su Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnu Laimontu Diniumi:


–    Kaip vertinate verslo nuogąstavimus, jog dėl mokesčių didinimo ir krizės sumažėjęs vartojimas sukels naują bankrotų bangą ir visų rūšių mokesčių į biudžetą įplauks ne tiek jau ženkliai daugiau?

–    Man nepatinka, kad neretai daug kas savo sunkumus sieja su išsigalvotomis priežastimis. Aš pats žinau, kaip nelengva būna privačiame versle. Kai kurie bankrotai ir verslų užsidarymai vyksta jau dabar, nors niekas prie mokesčių dar neprisilietė. Pagaliau, kviečiu visus būti solidarius, nes krizes turi išgyventi ir našta dalintis visi. Tai, beje, ne visada reiškia, kad mokesčiai visiems turi būti vienodi. Man neaišku – kodėl visai nemažai uždirbantis programuotojas turi slėptis nuo mokesčių po verslo liudijimu, kai unikalus liaudies menininkas tokiu būdu užsidirba iš šedevrams prilygstančių retų drožinių.

–    Kas formuoja ekonominę Jūsų frakcijos politiką?

–    Mes turime įvairių patarėjų, bet aš nenorėčiau sakyti pavardžių… Tai labai rimti žmonės. Be to, kaip Seimo nariai, mes ir patys esame labai imlūs visai mus pasiekiančiai informacijai.

Opozicinės Darbo partijos narys, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys:


–    Kaip vertinate antikrizines mokestines priemones?Ar nebus taip, kad mokesčių didinimas pakenks pačiai ekonomikai, kuri ir taip smunka?

–    Iš to, ką dabar girdime, dar sunku spręsti, tačiau „planelį“ vertinu skeptiškai. Tokie fiskaliniai žingsniai būtų suprantami prieš trejus metus, kai ūkyje buvo pakilimas. Su mokesčiais reikia elgtis labai švelniai ir ypač krizės sąlygomis. Ekonomiką tai dar labiau suvaržys. Kai kurios priemonės savaime yra teisingos. Tarkime, žurnalistams irgi reikia socialinių garantijų. Didžiąją dalį atlyginimų pagal susiklosčiusią praktiką žurnalistai gauna autoriniais honorarais, o juk jie irgi gali susirgti, jiems irgi reikia eiti į pensiją. Tuomet tai atsiliepia. Neabejotina, kad tai reikia daryti, bet, žinoma, taip pat ne per staigiai.

–    Ką manote apie mokestį pertekliniam nekilnojamam turtui?

–    Aš nemanau, kad galima išvis kalbėti apie perteklinį turtą. Reikia turto mokesčio apskritai ir klausimas yra tik vienas – tarifai. Jei toks mokestis būtų, tai gal ne tik žmonės ir verslas, bet ir valstybė pagalvotų – ar verta turėti ministeriją Gedimino prospekte? Gal geriau ją iškelti kur į pigesnę vietą?

Tomas Čyvas, Arūnas Liuiza

Views All Time
Views All Time
738
Views Today
Views Today
1
0 0