Sutuoktiniai, partneriai ar jauni įsimylėjėliai vienas kitą vadina ne tik vardais, bet ir maloniais ar net labai meiliais kreipiniais.

Atrodo, jog į tai nereikėtų kreipti dėmesio. Tačiau, psichologų nuomone, kreipinių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Jis atspindi juos vartojančių žmonių charakterį.

„Mylimoji“, „mylimasis“

Šis kreipinys kasdieniame gyvenime nedažnai pasirenkamas. Galbūt todėl, kad jis išreiškia pačius giliausius, švenčiausius jausmus, kurių nereikia viešinti. Toks kreipinys dažniausiai vartojamas laiškuose. Jį ypač mėgsta tie žmonės, kurie, bendraujant akis į akį, nedrįsta apnuoginti savo jausmų.

„Mieloji“, „mielasis“

Tai malonūs, nepersaldinti kreipiniai, kuriuos tinka vartoti ne tik įsimylėjėliams, bet ir geriems draugams. Tačiau jis netiks kreipiantis į nepažįstamą ar menkai pažįstamą žmogų. Tokį kreipinį dažniausiai pasirenka mandagūs žmonės ir sutuoktiniai. Tačiau toks kreipinys gali būti ir sarkazmo išraiška. Pavyzdžiui, kantrybės netekęs sutuoktinis staiga gali pasakyti: „Žinai ką, mieloji, tu man jau įgrisai su savo pamokslais!“ Tokiu atveju vargu ar kas beapsidžiaugs tokiu „mielu“ kreipiniu.

„Mano brangusis, brangioji“

Tokį perdėtą „vertinimą“ priima tik lėkšto protelio moterys, trokštančios kiekviename žingsnyje girdėti, kokios jos yra neįkainojamos. Tokiu kreipiniu nebus patenkintas ir protingas vyras.

Paprastai sutuoktiniai šitaip įvardija įkyrėjusią valdingumu savo antrąją pusę. Pavyzdžiui, girdime sakant: „Mano brangioji, su ta suknele tu kvailokai atrodai“. Vadinasi, toks kreipinys, ypač vartojamas su kritikos žodžiais, atrodo tikrai pašiepiamai.

„Mano meile“

Taip kreipiasi jausmingas, tikrai mylintis partneris. Nemylinčiam šitai kartoti atsibos, tokie žodžiai pasidarys atgrasūs, nes tai bus nuolat kartojamas melas. Tačiau viešame bendravime tokie kreipiniai netinka, nes aplinkiniams gali pasirodyti nenuoširdūs.

Taip į moterį besikreipiantis vyras individualioje ar intymioje aplinkoje dažniausiai pasąmonėje turi tikslą moteriai priminti apie meilės žaidimus, kurių metu, beje, jis pirmiausiai paisys moters, o ne savo pasitenkinimo. Tačiau tokie vyrai nemėgsta būti valdomi. Jie stengiasi pabrėžti, kad jų meilė yra pasirinkta laisvai, be jokio spaudimo ar pareigos. Su taktiška moterimi jis išlaiko ilgalaikius, nuoširdžius santykius.

„Širdele“

Tokį kreipinį renkasi lėtesnės galvosenos, atsargūs vyrai. Paprastai jie ilgai tyrinėja savo pasirinktą asmenį ir, tik galutinai perpratę moters charakterį, ryžtasi pereiti prie intymesnių santykių. Bet kartą atvėrę širdį, jie, patys būdami ištikimi, pagarbūs, to paties reikalauja ir iš partnerės. Išdavystes jie retai atleidžia.

„Mano princese, karaliene“

Tokį kreipinį vartoja dėl sekso pamišę vyrai, kurie siekia apkvailinti partnerę ir įsitempti ją į lovą. Didesnio pasitikėjimo tokiam partneriui brandinti neverta, nes perdėti žodžiai labai greitai gali virsti nieko verti. Moteris, tokius kreipinius priimanti už gryną pinigą, parodo savo lėkštumą, nemokėjimą realiai save vertinti. Teisingai liaudies sakoma: „Geriau pernelyg neaukštinti, kad nepažemintum“.

Be to, vertėtų žinoti, jog tokį kreipinį dažniausiai renkasi menko intelekto, turintys skurdų žodyną vyrai. Nesugebėdami rimtai, pagarbiai išreikšti savo jausmų, jie pasirenka tokią lėkštą formą. Protinga moteris visuomet gėdysis tokio kreipinio.

„Vaikeli“

Taip kreipiasi vyrai, su moterimis patyrę meilės nesėkmių. Šiuo kreipiniu jie tarytum nori pabrėžti įvairiapusiškumą, savo patirtį, kurios neturi partnerė. Tačiau toks kreipinys iš tikrųjų tik rodo vyrų atsargumą, pasirengimą kaip nors aiškinti savo nesėkmes. Tačiau jei tarp sutuoktinių nusistovi nuoširdūs, atviri santykiai, toks kreipinys tikrai gali būti malonus, priimtinas.

Views All Time
Views All Time
1280
Views Today
Views Today
1
0 0