Švelnūs žodžiai slepia panieką
Sutuoktiniai, partneriai ar jauni įsimylėjėliai vienas kitą vadina ne tik vardais, bet ir maloniais ar net labai meiliais kreipiniais. Atrodo, jog į tai nereikėtų kreipti dėmesio. Tačiau, psichologų nuomone, kreipinių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Jis atspindi juos vartojančių žmonių charakterį. „Mylimoji“, „mylimasis“. Šis kreipinys kasdieniame gyvenime nedažnai pasirenkamas. Galbūt todėl, kad jis išreiškia pačius giliausius, švenčiausius jausmus, kurių nereikia viešinti. Toks kreipinys dažniausiai vartojamas laiškuose. Jį ypač mėgsta tie žmonės, kurie, bendraujant akis į akį, nedrįsta apnuoginti savo jausmų. „Mieloji“, „mielasis“. Tai malonūs, nepersaldinti kreipiniai, kuriuos tinka vartoti ne tik įsimylėjėliams, bet ir geriems draugams. Tačiau jis netiks kreipiantis į nepažįstamą ar menkai pažįstamą žmogų. Tokį kreipinį dažniausiai pasirenka mandagūs žmonės ir sutuoktiniai. Tačiau toks kreipinys gali būti ir sarkazmo išraiška. Pavyzdžiui, kantrybės netekęs sutuoktinis staiga gali pasakyti: „Žinai ką, mieloji, tu man jau įgrisai su savo pamokslais!“ Tokiu atveju vargu ar kas beapsidžiaugs tokiu „mielu“ kreipiniu. „Mano brangusis, brangioji“. Tokį perdėtą „vertinimą“ priima tik lėkšto protelio moterys, trokštančios kiekviename žingsnyje girdėti, kokios jos yra neįkainojamos. Tokiu kreipiniu nebus patenkintas ir protingas vyras. Paprastai sutuoktiniai šitaip įvardija įkyrėjusią valdingumu savo antrąją pusę.