Hakeriai

Tą patvirtina daug pavyzdžių, pateiktų Interneto tinklapiuose. Paimkime kad ir neseną istoriją su paslaptingu kompiuterininku Maksimu, kuris ne taip seniai pavogė iš CD Universe kompanijos (http://www.cduniverse.com) uždarą duomenų bazę, kurioje buvo laikomi 300 tūkstančių klientų anketiniai duomenys ir kreditinių kortelių numeriai. Jis kreipėsi į kompanijos būstinę, reikalaudamas sumokėti jam 100 tūkstančių JAV dolerių. Priešingu atveju pažadėjo parduoti kreditinių kortelių duomenis Interneto juodojoje rinkoje. Kuo jis įprastai ir verčiasi, kaip ne be pasididžiavimo pareiškė jis žurnalistams. Matyt, tokiems, kaip Maksimas ir jau minėtas Miksteris, kompiuterių įsilaužimai seniai baigėsi buvę vaikėziškais pasilinksminimais bei išdaigomis, bet tapo tikru bizniu…

Interneto apsaugos sustiprinimas iškilo į svarbiausių užduočių sarašo pirmąsias vietas. Kol Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos bombarduoja Talibano ir Osamos bin Ladeno grupuočių teritorijas Afganistane, JAV pareigūnai rengiasi kitoms teroristų atakoms, ne tik fizinėms. Kyla pavojus JAV ir jų šalininkų kompiuterinių sistemų, saugančių slaptą informaciją, internetinėms atakoms. Po teroro aktų Pasaulio prekybos centre ir Pentagone Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė apie būtinybę sustiprinti kompiuterių apsaugos sistemas. Rugsėjo 22 dieną valstybės finansuojamas Dartmuto koledžo Technologijų apsaugos studijų institutas paskelbė pranešimą, kuriame įspėjo apie galimas teroristų ir jiems simpatizuojančių hakerių atakas.

Hackeris pasivadinęs Dimitriju įsilaužė į korporacijos rezervinį Web serverį ir jame patalpino žinutę ” Hack the planet" (įsilaužk į pasaulį) pirmadienį oficialiai pranešė Microsoft atstovas. Įdomu tai, kad šis pasikėsinimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po garsios programinio kodo vagystės. Tiesa, šį kartą niekas nieko nepavogė, bet įsilaužimas į didžiausios pasaulio kompanijos kompiuterius dar karta atkreipė dėmesį į kompiuterinių tinklų saugumo klausimus. Pastarasis įsilaužimas, kaip teigia Microsoft atsakingi asmenys, buvo nereikšmingas ir jo padariniai pašalinti akimirksniu.

"Viskuo kalti hakeriai" - šį mitą palaiko ir puoselėja masinės informacijos priemonės, su visomis baisiomis smulkmenomis aprašančios "įsilaužimus į bankų sistemas". Tačiau labai retai būna minimas tas faktas, jog hakeriai dažniausiai pasinaudoja aptarnaujančio personalo nekompetentingumu bei aplaidumu. Hakeriai šiuo atveju visų pirma veikia kaip diagnozuotojai. Todėl pagrindine grėsme informacijos saugumui galima visų pirma laikyti darbuotojų nekompetentingumą. Be to pakankamai didelį pavojų kelia ir tokie darbuotojai, kurie yra kažkuo tai nepatenkinti, pvz. darbo užmokesčiu. Vienas labiausiai paplitusių šio tipo pavojų - taip vadinamų "silpni" slaptažodžiai. Beje, kontroliuoti slaptažodžio sudėtingumą neįmanoma. Kita problema - saugumo reikalavimų nesilaikymas. Pavyzdžiui labai pavojinga naudoti nepatikrintą programinę įrangą. Paprastai pats vartotojas "prisišaukia" į savo sistemą įvairius virusus bei taip vadinamus "trojos arklius". Be to didelių nemalonumų gali pridaryti kompiuteriui duota klaidingai komanda. Pavyzdžiui programuojant kosminį aparatą FOBOS-1 jam iš Žemės buvo duota neteisinga komanda, po ko ryšys su aparatu buvo prarastas. Tokiu būdu geriausias apsisaugojimas nuo užpuolimo, neleisti, kad jis įvyktų. Darbuotojų apmokymas kompiuterinio saugumo principų, gali užkirsti kelią sistemos užpuolimui. Kitaip sakant, informacijos apsauga priklauso nuo techninių priemonių ir nuo teisingai suformuoto bei apmokyto personalo.

"Microsoft" yra sukūrusi "ActiveX" programų žymėjimo (certifikavimo) mechanizmą. Tai, kaip "Internet Explorer" privalo reaguoti į skirtingos kilmės "ActiveX" programėles, galima nustatyti šios "Interneto" naršyklės parametrų lange "View / Options / Security". Pagal nutylėjimą "Microsoft Internet Explorer" programa leidžia startuoti tik tokias "ActiveX" programėles, kurios yra certifikuotos. Šie "ActiveX" certifikatai patvirtina tik tai, jog programa pasiekė vartotoją nepakeistu pavidalu ir kad jos autorius yra tam tikra firma, pav., "Microsoft", bet nieko nesako apie programos funkcijas ar pavojingumą. Jūs tik galite pasitikėti tam tikrais programuotojais ir leisti "ActiveX" programai naudotis Jūsų kompiuteriu arba tai uždrausti. Pažymėtina tai, jog startavusios "ActiveX" programos gali ir pačios pakeisti šios parametrus, netgi visiškai išjungti certifikatų tikrinimo mechanizmą.

Internetas" ne tik prijungia mūsų kompiuterius prie pasaulinių informacijos lobynų. Jis sujungia mus vienus su kitais, sujungia "geriečius" su "blogiečiais", ir neteisus yra tas, kuris mano, jog naršyti po WWW platybes nėra pavojinga. Absoliuti dauguma "įsilaužimų" į kompiuterius iš pasaulinio tinklo lieka nepastebėti. Pasak JAV federalinio tyrimų biuro (FBI), šiuo metu užregistruojami tik maždaug penki procentai nelegalaus landžiojimo po svetimus kompiuterius atvejų. Niekieno netrukdomi hakeriai patenka į bankų duomenų apdorojimo sistemas ir naudojasi kitų indėlininkų santaupomis, elektroninio pramoninio špionažo profesionalai ir šiaip mėgėjai per "Internetą" vagia slaptus naujausios produkcijos planus.

Rusijos Federalinės Saugumo Tarnybos (FSB) atstovas informacijos apsaugai teigia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį FSB užfiksavo apie 400 000 atakų prieš tarnybos serverį fsb.ru Per dieną tarnybos stotis atakuojama tūkstančius kartų. Paprastai siekiama pakeisti tinklapio turinį, nes stotis adresu fsb.ru tėra paprastas informacinis serveris, į kurį sudėti įstatymų tekstai, ieškomųjų sąrašai, tarnybos pranešimai, veiklos istorija. FSB darbo kompiuteriai, anot pareigūno, nepajungti prie viešųjų tinklų, todėl hakeriai negali gauti jokios naudos, nulaužę fsb.ru, nebent "išgarsėti savo aplinkoje".

Yra nemaža būdų, kaip kokiam nors piktavaliui patekti į jūsų sistemą. Pavyzdžiui, gerai žinoma, kad programinis kodas, kurį atsisiunčiate iš "Interneto" naršymo metu, gali sudarkyti jūsų sistemą, jei tik jį paleisite. Jūsų reikalas, pasitikėti ar ne parsisiunčiamomis programomis. Naujausios naršyklės turi galimybių, kuriomis pasinaudoję galite nuspręsti, priimti ar atmesti tam tikrus parsisiuntimui skirto programinio kodo tipus - pasirinktinai arba automatiškai. Atsižvelgiant į tai, kad parsisiunčiamos programėlės vis tobulėja ir suteikia tikrai naudingų funkcijų, pasirinkdami patį saugiausią variantą pernelyg suvaržysite save. Apsispręsti, kuo galima pasitikėti, o kuo ne, gali padėti skaitmeniniai parašai, tačiau ir čia lieka tam tikros rizikos.

Kompanija Internet Security Systems (ISS) (Džordžijos valst.) anonsavo Internet Scanner versiją Microsoft Windows NT sistemai. Programa leidžia surasti blogai apsaugotas vietas korporacijų tinkluose, prijungtuose prie Internet'o. Scanner palaiko daugumą Unix platformų ir Linux operacinę sistemą. Programos kaina priklauso nuo tinklo įrenginių skaičiaus: nuo 800 USD nedideliam tinklui iki 80 tūkst. USD tinklui su 10 tūkst. įrenginių. Naujausia programos versija leidžia sustiprinti lokalių ir nutolusių PC kontrolę. Būtent per šiuos mazgus hakeriai paprastai bando įsiskverbti sistemon. Pagrindinis dėmesys skirtas Microsoft stalo sistemų apsaugai, kadangi silpniausia grandimi tinkle dažniausiai būna PC.

Nemažai organizacijų ir individualių vartotojų dabar pereina prie bevielio ryšio tinklų, nes juos yra paprasčiau instaliuoti, galima atsisakyti brangių ir vaizdą gadinančių kabelių pynių ir supaprastėja biurų įrengimo ar kompiuterinės įrangos pakeitimo procedūros. Tačiau už visus šiuos papildomus patogumus tenka sumokėti sumažėjusios ryšio saugos kainą, ypač pastaruoju metu pasirodžius nemažai prietaisų, leidžiančių pašaliniams žmonėms netrukdomai įsiskverbti į šiuos bevielio ryšio tinklus. Be to, Internetu jau cirkuliuoja informacija apie didžiuosiuose miestuose esančius neapsaugotus bevielius tinklus.

Ne visą informacija kaip žinome galima gauti laisvai, o paklausa informacijai nuo to nė kiek nemažėja ir todėl ji vis dažniau tampa kėsinimosi objektu. Todėl turi būti susirūpinta informacijos apsauga įvairiais lygiais. Informaciją valstybės lygiu, ir privačios struktūros savo lygiu siekia saugoti įvairiausiais būdais. Valstybė turėdama savo rankose įstatymų leidyba jos pagalba įveda informacijos slaptumo lygius, bei numato įstaigas ir asmenis atsakingus už informacijos apsaugą, taip pat numato atsakomybę už šios informacijos pagarsinimą. Informacijos slaptumo lygį valstybėje nurodo slaptumo grifas kuris yra rašomas ant dokumento, bei taip pat jis įspėja asmenį apie tai, kad už šios informacijos pagarsinimą yra numatyta atsakomybė. Dirbantis su slapta informacija asmuo taip pat supažindinamas su darbo su slapta informacija taisyklėmis ir tvarka.

Rusijoje dirbantys kompiuterių piratai - hakeriai jau beveik metus pastoviai įsilaužinėjo į JAV vyriausybei priklausančias kompiuterių sistemas. Federalinio tyrimų biuro atstovas pranešė, kad įsibrovėliai sugebėjo pavogti "neįslaptintą, bet vis tiek labai svarbią" informaciją iš JAV kariškių kompiuterių. Pavyko nustatyti, kad hakeriai naudojo serverius, esančius apie 30 km nuo Maskvos. Be to, hakeriai veikdavo tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos paneigė savo ryšį su šiais atvejais. Pasak jų, greičiausiai Maskvos adresus naudojo trečiųjų valstybių šnipai, norį paslėpti savuosius pėdsakus.