Hakeriai

Singapūro valstybiniame Politechnikos institute įvesta nauja neįprasta privalomoji disciplina: 600 studentų bus mokomi hakerių meno. Instituto informatikos ir tinklinių technologijų dėstytojas Stivenas Čju įsitikinęs, kad tam, kad sugautum vagį, turi pats žinoti, kaip jis veikia. Būtent dėl to pirmuoju studentų uždaviniu taps įsilaužimas į paties koledžo kompiuterinį tinklą. Normatyvai gana griežti: įsilaužimui į tinklą duodamas pusvalandis, o pats tinklas sudarytas iš IBM ir Cisco pateiktos įrangos. Tinklo „laužimui“ bus naudojamasi pačios IBM programine įranga: hakerių apmokymą iš dalies finansuoja pats amerikiečių kompiuterinis gigantas. Naujosios programos metu studentai sužinos, kaip veikia kompiuteriniai piktadariai ir kaip tinkluose gaudomi neprašyti svečiai. Instituto dėstytojai kažkodėl įsitikinę, kad apmokymas nepakenks nei studentams, nei įstaigos tinklams. Pagal miesto-valstybės įstatymus, už hakingą numatyta iki trejų metų kalėjimo arba 10 tūkst. Singapūro dolerių bauda.

Už standartizaciją atsakančios organizacijos galutinai sutarė dėl Wi-Fi tinklų apsaugos specifikacijų. Bevielių Wi-Fi tinklų įrangos gamintojų laukia didelis darbas, didinant infomacijos perdavimo greitį ir tobulinant darbo kokybę. Elektrotechnikos ir Elektronikos Inžinierių Institutas 802.11i specifikaciją patvirtino kaip bendrą standartą, naudosimą kartu su kitais 802.11 standartais. Daugelis šios pramonės dalyvių laukė šio įvykio, tačiau kai kurie standarto elementai naudojami jau dabar…

Pasaulinio lygio virusų autorių psichologijos ekspertė Sara Gordon, šiuo metu bendradarbiaujanti su kompanija “Symantec”, pabrėžia, kad tarp hakerių ir tų žmonių, kurie rašo kompiuterinius virusus, esama nemažai skirtumų. S.Gordon nuomone, virusų autoriai dažnaiusiai yra gerai socialiai adaptuotos asmenybės ir virusus rašo tam, kad pademonstruotų kitiems savo sugebėjimus. Beje, ne visada virusų autoriai yra paaugliai, kaip priimta manyti. O svarbiausia – savo virusais kenkdami kompiuteriams jie visiškai neturi kėslų pakenkti žmonėms. Visai kas kita – hakeriai. Didžioji jų dalis turi būtent kriminalinių polinkių, tad jei tenka susidurti su sudėtingu virusu – jis greičiausiai yra hakerio kūrinys, sako S.Gordon.

Šiais laikais, kai jau labai daug įvairių paslaugų ir pramonės sferų yra kompiuterizuota, kibernetinis karas tampa labai perspektyviu dalyku. Gerai organizuoti hakeriai profesionalai gali nesunkiai paralyžuoti tam tikrų valstybės strateginių pramoninių gamyklų darbą, gali užšaldyti milžiniškas sumas bankuose, arba pervesti jas kur nors kitur. Ekonomiškai stipriose šalyse netgi komunalinių paslaugų tiekimas yra kompiuterizuojamas. Įsivaizduokite, kaip keli kompiuteriniai piratai palieka visą didmiestį be karšto vandens, dujų, elektros ir šildymo. Panašiai galima paralyžuoti ir kariuomenės ryšius, judėjimą. Pavyzdžiui, dauguma šiuolaikinių ketvirtos kartos naikintuvų, bombonešių ir net jų gabenamų bombų orientuojasi pagal palydovinę GPS sistemą. Kas atsitiktų, jei sumaišytum iš palydovo ateinančius duomenis? Taip galima nukreipti antskrydžius virš laukų, pelkių, kur nepadaroma jokia rimta žala.

JAV kompiuterių saugumo instituto (Computer Security Institute, www.gocsi.com) duomenimis, 2002 m. apie 90 proc. JAV bendrovių susidūrė su kompiuterinių įsilaužėlių atakomis, o 80 proc. dėl hakerių veiksmų patyrė žalą. Instituto tyrimai liudija, kad praėjusiais metais pasaulyje buvo nustatyta daugiau kaip 80 tūkstančių įvairių kompiuterių tinklų apsaugos pažeidimų. Palyginti su 2001 m., šis skaičius išaugo trečdaliu, o su 2000 m. – net 4 kartus. Tačiau šie duomenys nėra patikimi, nes kompanijos neretai slepia informaciją apie įsilaužėlių veiklą. Naujausias tyrimų kompanijos “Dataquest” tyrimas atskleidė, kad dauguma kompanijų nepajėgia kovoti su kompiuterinėmis atakomis ir maksimaliai sumažinti patiriamą žalą. Kas trečia bendrovė dėl įsilaužėlių veiklos yra praradusi svarbios informacijos, 24 proc. “Dataquest” apklaustų kompanijų neturėjo tokiems atvejams parengto veiksmų plano.

Atakų prieš voratinklio serverius, valdomus operacinės sistemos Linux, mažėja, tuo tarpu Linux web serveriai kenčia vis dažniau. Taip tvirtina ataskaitos, kurią paskelbė kompanija MI2G, autoriai. Gegužės mėnesį MI2G užfiksavo 19208 sėkmingų atakų prieš Linux sistemas – tai šiuo metu yra rekordas. Sėkmingų atakų prieš Windows serverius tebuvo 3801, o 2275 atakos buvo nukreiptos prieš kitas operacines sistemas. JAV D. Britanijos serveriai kentėjo dažniausiai. MI2G mano, kad tai iššaukė šių šalių veiksmai Irake. MI2G skelbia tik absoliučius skaičius, nenurodydama, kiek procentų serverių skirtingose sistemose nukentėjo. Reikėtų atsižvelgti, kad voratinklio serverių, valdomų Windows, kiekis yra gerokai mažesnis nei kitų sistemų.