Teko man Kaune važiuoti troleibusu ir nugirsti gana įdomų pokalbį tarp keleto maždaug kokių trylikos metų berniukų. Kaip supratau jie iš Kauno J.Jablonskio gimnazijos (tos pačios kurią ir aš baigiau). Jų pokalbis prasidėjo apie tai, jog NKTV rodė kažkokį reportažą apie kažinkokį hakerį, kuris lyg buvo įsilaužęs į Telekomo serverius ar dar kažkur (pats aš tos laidos nemačiau.. tiesą sakant gyvenime esu tik kokią vieną NKTV ir matęs). Esmė ne tame. Labiausiai man buvo įdomi buvo jų diskusija. Vienas tokiu rimtu veidu sako: Manęs tai hakerio karjera nelabai vilioja. Jie kažkokie užsisėdėję prie kompų. Hmm... Hakeris yra karjera? Įdomu, įdomu... kaip supratau tam berniukui pats kompiuterastizmas nelabai prie širdies, bet patys hackeriai vis tiek jo pasąmonėje yra sudarę kažkokį romantišką įvaizdį. Matyt šiais laikais hakeriai jauniems berniukams atstoja piratus ir indėnus, kurie nors kartais ir pikti, bet labai įdomūs. Dar labai įdomu tai, kad hakeris jų nuomone yra profesija (o jie žodį hakeris supranta tikrai ne taip kaip aprašyta ESR žodyne), o ne kaip kažkoks gyvenimo būdas ar dar kas nors. Žodžiu jie yra standartiniai žiniasklaidos suformuoto įvaizdžio apie hakerius vergai – jų nuomone hakeriai yra labai protingi, labai užsislėpę, visa visuomenė yra jų rankose, todėl reikia jų labai bijoti. Jų nuomone hakeriai yra tarsi pilkieji kardinolai, niekeno nesugaunami šešėliai, keliantis siaubą ir pagarbą.