Hakeriai

Kriminalistine informacijos grobimo charakteristika galima laikyti visumą būdų gauti informaciją naudojantis kompiuteriu ar su juo susijusiais įrenginiais. Reikia pasakyti, kad prieiti prie kompiuterinės informacijos nėra labai sunku, nes ne visi rūpinasi turimos informacijos apsauga. O tie kas ir deda pastangas apsaugoti turimą informaciją negali būti tikri, kad nepaliko apsaugoje spragos, kuria pasinaudoti gali kiti asmenys siekdami gauti jo turimą informaciją. 1997 05 31 buvo pavogta Vilniaus regiono kadastro ir geodezijos centro kompiuterinė įranga kurios bendra vertė apie 480 000 litų. Tačiau kartu su įranga buvo pavogti ir duomenys kurių tik kaupimo vertė siekia 1,5 mln. litų. Spėjama kad įsilaužime dalyvavo nuo 8 iki 10 asmenų kurie buvo gerai pasiruošę nusikaltimo įvykdymui ir buvo informatikos bei kompiuterių specialistai.

Prieš porą metų jaunas hakeris, slapyvardžiu „rolex" džiaugėsi pralaužęs NASA kompiuterių apsaugą ir patekęs į JAV nacionalinės aeronautikos ir erdvės tyrimų agentūros tinklus. Pasinaudojęs programa „John-the-Ripper", jis sužinojo 800 NASA kompiuterių slaptažodžius. Viename iš serverių „rolex" sugebėjo įsirengti iš išorės prieinamą on-line pokalbių sistemą, kitus kompiuterius jis sėkmingai panaudojo pornografinių tinklapių reklamos siuntinėjimui. Už kiekvieną užverbuotą klientą jis gaudavo po keliolika centų ir taip kas mėnesį užsidirbdavo iki dviejų tūkstančių dolerių. Dabar dvidešimtmečiui Raymondui Torricelliui reikės atsakyti už šį ir kitus „Žygdarbius". Galutinį sprendimą priims teismas.

Ši informacijos grobimo būdų grupė gali pasireikšti šiais žemiau išvardintais būdais: Patekimas į saugomą, apriboto patekimo sistemą pasinaudojant teisėto vartotojo linija - pasireiškia prisijungimu prie teisėto vartotojo ryšio linijos ir sulaukus kai teisėtas vartotojas nustoja aktyviai naudotis sistema nusikaltėlis pats pradeda aktyviai naudotis šia sistema. Tai primena sublokuotus telefonus turinčius vieną bendrą numerį ir kai teisėtas abonentas nutraukia ryšį nusikaltėlis savo kompiuterio pagalba vis dar laiko liniją užimtą. Kompiuterinis abordažas - tai kompiuterinės sistemos ar personalinio kompiuterio prijungto prie tinklo patekimo kodo (slaptažodžio) suradimas pasinaudojant specialiomis programomis.

Panašių istorijų, ir net kartais įdomesnių, dabar dažnai užtiksi paklajojęs po Internetą. Dar įdomesnės medžiagos rasi užklydęs į tarptautinius hakerių puslapius bei naujienų grupes. Gal todėl jose (po sekso bei verslo puslapių) daugiausia lankytojų. Nieko stebėtino, žmoniją visais laikais lydėjo ir lydės vagystės bei apgavystės. Tačiau nusikaltėlių metodai ir priemonės nuolat tobulėja ir stengiasi neatsilikti nuo techninio progreso vystymosi, nors ginčai, kas pirmiau atsirado - puolimas ar gynyba - jau tęsiasi šimtmečius… XX amžiaus pirmos pusės gangsterius, kurių vienintelis argumentas buvo jėga ir ginklas, dabar pakeitė "naujieji banditai", kuriems kur kas didesnes galimybes pasiūlė audringas informacinių technologijų vystymasis. Vis aktyvesnė Interneto plėtra ir sąlygiškas jo vartotojų anonimiškumas sudarė galimybę atsirasti naujam visuomeniniam sluoksniui - hakeriams, žmonėms, laikantiems savo pareiga nuolat griauti, kaip atsaką tiems, kurie linkę - kurti…

Ši grupė būdų pasireiškia specialios įrangos informacijai iš kompiuterio gauti. Minima speciali įranga gali būti prijungiama ne tik prie kompiuterio dalių, komponentų ar ryšiui su kitais kompiuteriais skirtos įrangos iš kurių galima gauti reikiamą informaciją bet ir taip pat gali būti įrengiama patalpoje kurioje yra kompiuteris kuriame yra laikoma dominanti informacija. Apsisaugoti nuo tokių informacijos grobimų būdų yra reikalinga speciali techninė įranga. Pasyvus elektromagnetinis perėmimas - tai tiesiogiai prijungtas prie sistemos elektromagnetinių impulsų perėmėjas. Šiuo atveju informacija perimama ne tik iš to kanalo prie kurio yra prijungtas, bet ir iš patalpos aplinkos. Jis priima visus elektromagnetinius impulsus. Toks informacijos perėmimo būdas buvo viešai pademonstruotas 1985 m. Kanuose, tarptautiniame kongrese informacijos apsaugos klausimais. O norint nuo tokio pobūdžio atakų apsisaugoti reikia specialių priemonių kurios negarantuoja jog informacija nebus gauta kitu būdu.

Tuo pat metu buvo iškelta hipotezė ir apie kažkokią naują tarptautinę teroristinę organizaciją, nusprendusią eilinį kartą suvesti sąskaitas su amerikiečiais. Tiesa, šia prasme patogiau būtų užpulti valstybinius, o ne komercinius tinklapius. Dar vienos versijos autoriai mano, kad tai ekstremistų, pasisakančių prieš pasaulinės ekonomikos globalizavimą, rezultatas. Tomis atmintinomis dienomis kaip tik prasidėjo eilinė Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) sesija - ir ši akcija galėjo būti logišku žinomos demonstracijos Sietle tęsiniu. Beje, mitinguojantieji ten atvirai pasakojo apie save ir savo tikslus. Tik šį kartą nė viena ekstremistinė organizacija atsakomybės neprisiėmė.

Užsienyje su informacijos grobimu kompiuterio pagalba susidurta gerokai anksčiau nei pas mus Lietuvoje. Taip yra todėl kad spartus kompiuterizavimo procesas pas mus prasidėjo vėliau dėl daugelio politinių ir ekonominių priežasčių. Todėl verta atkreipti dėmesį į užsienio patirtį šioje srityje, kad sumažinti galimybes kilti dideliai žalai. Kiekviena šalis turi savitą teisės sistemą ir savus įstatymus, kuriuose įvairios veikos kompiuterio pagalba traktuojamos skirtingai. Vokietijoje yra priėmusi atitinkamus kompiuterinius nusikaltimus reglamentuojančius įstatymus. Taip pat atsakomybė už šių įstatymų pažeidimą yra numatyta Vokietijos baudžiamajame kodekse. Ten numatyta atsakomybė už kompiuterinį sabotažą (tame tarpe kompiuterinio viruso įvedimas, programinės ir aparatinės įrangos sunaikinimas ir kt.), kompiuterinį špionažą (tame tarpe kompiuterinės informacijos grobimas), kompiuterinio laiko vagystė. Vokietijos specialistų nuomone, išvardinti nusikaitimai kompiuterinėse sistemose sudaro tik dalį nusižengimų, kuriuos galima būtų pavadinti nusikaltimais kompiuterinėse sistemose.

Vokietijoje 4 milijonai žmonių naudojasi internetu. 2/3 šeimų Vokietijoje turi šią galimybę.
Internetas yra ir tikslas, ir priemonė nusikaltimams. Kiekviena kompanija bijo hakerių. Vokietijoje tik 36% firmų, kurios prekiauja internete, sutiko, kad būtų atlikta jų naudojamos technikos ir technologijos ekspertizė.
Hakeriai dažniausiai puola tik "iš sportinio intereso". Jiems patinka palikti savo "vizitinę kortelę". Tai yra panašu į rašinėjimus ant sienų.
2002 metų vasario mėnesį JAV buvo "nulaužta" apie 800 domenų.

Atsakomybė už kompiuterinės informacijos grobimą savaime yra problema. Taigi ar informacijos grobimą galima laikyti nusikaltimu ar tai yra administracinis pažeidimas o gal tai išvis teisės nesaugomas dalykas? Tai vienas iš daugelio klausimų iškylančių nagrinėjant šią temą. Lietuvos teisėje už su informacija susijusias veikas yra numatyta atsakomybė tik keliuose straipsniuose iš kurių dar mažiau yra susiję su informacijos grobimu. Taigi "norint įvertinti žmogaus elgesį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikaltimo sudėties modelis".

Policija ieško šių terminų internete ir taip aptinka piratus. Hakeriai sugeba gauti legalių kompiuterinių programų serijinius numerius ir juos panaudodami "legaliai" naudotis programomis.
Keli mėnesiai iki WINDOWS XP operacinės sistemos pardavimų pradžios internete jau pasirodė jos nelegalios, piratinės kopijos.

Norint sėkmingai išgydyti ligą, visų pirma reikia ją diagnozuoti. Daugelį ligų galima išgydyti. Taip pat nemažai jų galima ir išvengti. Ligų profilaktika yra kur kas geriau, nei jų gydymas. Pakalbėkime apie kompiuterinio nusikalstamumo profilaktiką finansinėse struktūrose. Daugelis apsaugos tarnybų (AT) darbuotojų nenoriai kalba apie kokius nors kompiuterinio saugumo tyrimus konkrečioje organizacijoje, o juo labiau apie apsaugos silpnąsias vietas. Netgi pokalbiuose su teisėsaugos pareigūnais privačių apsaugos tarnybų darbuotojai nesistengia, o kartais net vengia kalbėti apie kompiuterinių nusikaltimų faktus, informacijos pagrobimus, nesankcionuoto įsilaužimo į kompiuterių tinklus faktus. Paprastai taip yra bandoma išvengti neigiamos reklamos. Didelėms organizacijoms vardo praradimas, gandų apie vidines problemas pasklidimas yra daug blogesnis už finansinius sunkumus, o kartais gali sukelti labai rimtas pasekmes. Tačiau kartais gaunasi iš tikrųjų paradoksalus atvejis: visuomenei sužinojus rimtus trūkumus kokios nors organizacijos informacijos apsaugos sistemoje, bei realiai egzistuojantį pavojų, - visa tai galima išnaudoti ir išgauti naudą. Tokio paradokso pavyzdys - incidentas Sitibanke, kurį sukėlė Rusijos hakeris: po publikacijų apie apsaugos sistemos pralaužimą, pasirodė kitos publikacijos, kuriose buvo rašoma apie tai, jog bankas įdiegė naują, daug patikimesnę apsaugos sistemą. Tai ne tik kad neatbaidė senų, bet ir pritraukė naujus klientus.

Per 4 metus buvo paruošti 28 šios konvencijos projektai. Konvencijos tekstas galutinai buvo paruoštas pasirašyti 2001-11-23 Budapešte. Visas konvencijos tekstas anglų kalba pateiktas http://conventions.coe.int/Treaty/EN/projets/FinalCybercrime.htm (2002-03-07). Šiuo metu konvenciją pasirašė iš viso 32 valstybės (tarp jų 4 valstybės ne Europos Tarybos narės: JAV, Kanada, Japonija, Pietų Afrikos Respublika). Alfredas Kiškis: Lietuva kol kas (2002-03-07) nėra pasirašiusi šios konvencijos. Konvencija įsigalios, kai ją ratifikuos nacionaliniame lygyje 5 valstybės (iš jų ne mažiau kaip 3 valstybės Europos Tarybos narės).