| |

Kiberpolicija kontroliuos ir lietuvišką internetą

Artimiausiu metu nebepriklausysime toms valstybėms, kurių gyventojai turi galimybę naudotis internetu, tačiau jų interesai nėra ginami. Netrukus Lietuva prisijungs prie šalių, bendrai kovojančių su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje ir pasirašys prieš dvejus metus Budapešte priimtą Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų “Convention on Cybercrime”. Prieš savaitę Vyriausybę kreipėsi į šalies vadovą, kad ambasadoriui prie Europos Tarybos Rokui Bernatoniui būtų suteikti visi tokiai sutarčiai pasirašyti reikalingi įgaliojimai. Pasirašius tokią tarptautinę sutartį, reguliuojančią veiksmus, nukreiptus prieš kompiuterinių sistemų, tinklų bei duomenų slaptumą, vientisumą ir prieinamumą, Lietuva dar labiau priartės prie Europos Sąjungos šalyse veikiančios tvarkos. Įtikima, kad tada su tokiomis baudžiamosiomis veikomis kaip elektroniai nusikaltimai bus lengviau kovoti, susekti jų vykdytojus, atlikti išsamius tyrimus bei teisminius persekiojimus. Tokiu būdu Lietuva prisijungs prie kovos, nukreiptos prieš nusikaltėlius, siaučiančius kompiureių dėka. “Interpolo” duomenimis, nuo 2001 m. internetas tapo sektoriumi, kur nusikalstamumas didėja nepavejamais tempais, o kibernusikaltėlių padaryti nuostoliai kasmet siekia milijardus dolerių. Ši tendencija tiesiogiai susijusi su milžiniškais tempais besivystančios kibernetinės erdvės augimu.

Šiuolaikiniai įsilaužėliai: motyvacija, elgesys, pavojingumas
| |

Šiuolaikiniai įsilaužėliai: motyvacija, elgesys, pavojingumas

JAV kompiuterių saugumo instituto duomenimis, 2002 m. apie 90 proc. Jungtinių Valstijų kompanijų patyrė kompiuterines atakas, o maždaug 80 proc. jų turėjo ir nuostolių dėl šių atakų. Leidinys “Washington ProFile”, remdamasis įvairių institucijų duomenimis, paskelbė šiuolaikinių kompiuterių įsilaužėlių motyvacijos, elgesio ypatumų ir pavojingumo laipsnių analizę. Pasaulyje per pastaruosius metus buvo užfiksuota per 80 tūkst. kompiuterinių tinklų apsaugos pažeidimo atvejų (įsilaužėlių atakos, mėginimai vogti informaciją ir pan.)

Ką mąsto ir rezga „kiečiausias“ šalies hakeris?
| |

Ką mąsto ir rezga „kiečiausias“ šalies hakeris?

Prie kompiuterio stalo gimsta įdomiausios ir keisčiausios idėjos. Vienas geriausių Lietuvos hakerių (deja, jis nenori afišuotis), taigi įvardinkime jį raide K., sutikęs duoti interviu, pasakoja ne tik apie techninį savo darbą, bet atskleidžia ir tam tikras savo asmeninio gyvenimo subtilybes. Į susitikimą jis nesutiko atvykti anksčiau, nei vėlai vakare, sutemus. Vaikinas nemėgsta viešų vietų. Jam patinka nebent „sava“ kompanija, o su pašaliniais žmonėmis paprasčiausiai susitinka ten, kur mažiausiai trauktų dėmesį. Nors, jis ir negyvena šachtoje ar požeminiame tunelyje, tačiau jo būstas išsiskiria iš kitų. Minimalistinė griežta aplinka, su hakeriško vaizduojamojo meno atributais (atsišaukimai, OS simbolika ir pan.). K. taip pat mėgsta rūbus su kompiuterine atributika – pokalbio metu ant jo džemperio pastebėjau vieną mažytį akcentą – „Linux“ pingvinuką. Nors nešokiruojantis aplinkinių savo išvaizda, jis nevalingai išsiskiria iš minios.

Australijos piratas gavo 10 Amerikietiško kalėjimo metų
| |

Australijos piratas gavo 10 Amerikietiško kalėjimo metų

Stambi tarptautinė operacija prieš hackerių grupuotę DrinkOrDie baigėsi kaltinimų pareiškimu vienam jos lyderių – Australui Hju Reimond Griffits. Operacija Buсcaneer (Piratas) vykdė JAV teisingumo departamentas, bendradarbiaudamas su JAV muitinės tarnyba ir kitų valstybių specialiosios tarnybos. Operaciją galima laikyti pilnai pavykusia, kadangi JAV ir kitose penkiose valstybėse buvo atliktos 65 kratos, o specialiosioms tarnyboms į hackerių grupuotę pavyko įfiltruoti savo agentus ko pasekoje dvidešimt asmenų buvo apkaltinti autorinių teisių pažeidimais, dar dešimčiai teks atlikti laisvės atėmimo bausmes nuo 33 iki 46 mėnesių.

| |

Įvyko didžiausias pasaulyje hakerių suvažiavimas

Praeitų metų lapkričio 28 – gruodžio 2 d. Švedijoje įvyko didžiausias pasaulyje tarptautinis hakerių suvažiavimas DreamHack. Jame dalyvavo daugiau kaip 5000 žmonių, kurie atsivežė savo asmeninius kompiuterius tam, kad 4 dienas galėtų varžytis programavimo, žaidimų rungtyse bei pasikeistų reikiamomis bylomis ir susitiktų su savo “virtualiais” bičiuliais. DreamHack tai didžiausias pasaulyje hakerių ir geimerių LanParty. Nuo 1997 metų Švedijoje jis organizuojamas du kartus per metus. Šį šou organizuoja DreamHack Organizing, o suvažiavimą remia DreamHack Winter 2002, Microsoft, ASUS ir Švedijos plačiajuosčio interneto paslaugos tiekėjas Arrowhead. Kiekvienam suvažiavimo dalyviui buvo duotas stalas ir prisijungimas į LAN’ą (5000 portų ant 10/100 Mb, kuriems prireikė daugiau kaip 70 km tinklo laido). Dalyviai galėjo naudotis internetu, duomenis perduodami 1Gb/s greičiu.

| |

Kaspersky™ Anti-Hacker

Kaspersky™ Anti-Hacker yra paprastos struktūros apsaugos sistema nuo pavojingo įsibrovimo kaip iš lokalaus tinklo, taip ir iš Interneto. Pasirinkus šį sprendimą Jūs įsigyjate galimybę išvengti bet kokių veiksmų, kurie gali pakenkti kompiuteryje saugomai informacijai, o taip pat išvengti kompiuterinių įsilaužėlių (dažnai vadinamų hakeriais) antpuolius. Pagrindinės charakteristikos Kaspersky™ Anti-Hacker apsaugo personalinį kompiuterį nuo neteisėto (nesankcionuoto) išorinio įsibrovimo analizuojant visas tinkle atliekamas operacijas. Programa garantuoja pilną Internet-aplikacijų aktyvumo kontrolę, o taip pat filtruoja priimamų ir išsiunčiamų duomenų rinkinius. Kadangi į programos struktūrą įtraukta “besimokanti” funkcija, vartotojas gali nurodyti tokius apsaugos sistemos nustatymus, kurie tiksliai atitinka jo reikalavimus ir sistemos konfigūracijas.

Įsilaužėlio portretas
| |

Įsilaužėlio portretas

Kompiuteriniai įsilaužėliai visuomenėje matomi labai įvairiai. Filmų kūrėjai mums pateikia paslaptingus, susivėlusius kompiuterių genijus, kurie gali įsibrauti net į kosminių ateivių kosminės lėkštės kosmines informacines sistemas. Hakeriai kine sėdi prie žalsvai spindinčių monitorių, renka klaviatūra mįslingus tekstus, ekrane šviečiant mįslingam ACCESS DENIED užrašui. Po greitų klavišų paspaudimų, ACCESS DENIED užrašas dingsta ir gražusis susivėlęs hakeris įsibrauna į reikiamą sistemą. Dažnai įsibrovimo procesas būna greitas ir trunka tik kelias sekundes. Hakeriu kine gali būti ir nuostabi 25 metų blondinė, geriausia Amerikoje kompiuterių, atominės fizikos, saugumo ir meilės meno specialistė.

Hakeriai atakuoja buvusio kolegos tinklapį
| |

Hakeriai atakuoja buvusio kolegos tinklapį

Vieno iš žinomiausių pasaulio hakerių tinklapį „nulaužė“ jo buvę kolegos. Kaip praneša AP, į konsultacinės bendrovės „Defensive Thinking“, priklausančios Kevinui Mitnikui, tinklapį įsilaužė hakeris iš Teksaso. Tokiu būdų teksasietis bandė susirasti darbą šioje bendrovėje. Mitniko jis paprašė pasamdyti jį kaip kompiuterinės apsaugos specialistą. Agentūra praneša, kad tai jau antrasis sėkmingas įsilaužimas į buvusio hakerio tiniklapį nuo tada, kai jis pasirodė internete. Pirmasis įsilaužimas buvo savotiškas pasveikinimas. Tada, grupė asmenų, pasivadinusių „BugBear“, paliko tokią žinutę: „Sveikas sugrįžęs į laisvę, Kevinai. Nulaužti tavo tinklapį – tikras malonumas“.

Kibernetiniai nusikaltėliai skatina draudimo rinkos augimą
| |

Kibernetiniai nusikaltėliai skatina draudimo rinkos augimą

Internetą puolęs kompiuterinis kirminas dar labiau paskatino besikuriančios draudimo nuo kibernetinių nusikaltėlių išpuolių rinkos augimą. Draudimas nuo hakerių, taip pat vadinamas “tinklo rizikos draudimu”, rinkoje egzistuoja jau maždaug trejus metus, tačiau, kaip prognozuoja draudimo ekspertai, šio draudimo tipo rinka turėtų iki 2005 metų paaugti nuo dabartinių 100 milijonų JAV dolerių iki 2,5 milijardo JAV dolerių. Sausio mėnesį surengtas interneto puolimas, kuris praktiškai paralyžiavo internetą Pietų Korėjoje ir sutrikdė kitų tinklų pasaulyje veikimą, dar kartą parodo, jog absoliutus kompiuterių saugumas yra neįmanomas.

| |

Europos Sąjunga kuria kibernetinę policiją

Europa ketina susivienyti kovoje su beveidžiu ir visur esančiu priešininku – kibernetiniu nusikalstamumu. Europos Sąjunga šią savaitę paskelbė planus sukurti specialią agentūrą, kuri artimiausiu metu atsidurs pagrindiniame šios kovos fronte. Tačiau, kaip rašo agentūra BBC tai įvyks tiktai tuo atveju, jei Europos Parlamento biudžeto komitetas realiai asignuos 25 milijonų eurų sumą, kurią buvo nuspręsta išskirti naujojo padalinio reikmėms per pirmuosius penkerius metus. Dar 10 milijonų eurų gaus valstybės, netrukus turėsiančios prisijungti prie Europos Sąjungos. Šios valstybės dalyvaus agentūros darbe po įstojimo į Europos Sąjungą ateinančių metų gegužę.