Hakeriai

Italijos Sangvinetto mieste vyko kasmetinis tarptautinis jaunųjų muzikantų konkursas. Dėl pagrindinio prizo kovojo virš šimto iš Europos, JAV, Kanados suvažiavusių muzikantų. Pirmąją premiją - 10 tūkst. € ir specialų konkurso prizą - teisę nemokamai įrašyti savo solinį diską - gavo Jurijaus Bašmeto aspirantas, altistas Ilja Hofmanas.
Tiesa, prieš metus ponas Hofmanas įžymiu tapo visai ne dėl savo muzikinių pasiekimų. Jis buvo pirmasis Rusijoje žmogus, pasodintas už hakingą. Antrajame konservatorijos kurse, būdamas geriausiu Jurijaus Bašmeto mokiniu, Ilja laisvu nuo užsiėmimų metu per Internetą įsilaužė į vieną iš Rusijos bankų ir savo kreditinės kortelės sąskaitą papildė nemenka pinigų sumele. Machinacija taip ir būtų likusi nepastebėta, bet hakerio bendrininkai, turėję iš kortelės po truputį nuimti visus pinigus, vietoj to pradėjo ja atsiskaitinėti parduotuvėse.

Dauguma kompiuterinių nusikaltimų bankinėje sferoje Armėnijoje atliekama per Internetą. Apie tai ARMINFO korespondentui seminaro „Teisinė informacinių technologijų terpė ir jų atitikimas europiniams standartams“ metu pranešė juridinė visuomeninės organizacijos „Internews“ ekspertė kompiuterinio nusikalstamumo klausimais Olga Safarian. Jos žodžiais, kaip ir visame pasaulyje, Armėnijoje sunku atskleisti tokius nusikaltimus, nes patys bankai, bijodami prarasti klientus, vengia skelbti panašią informaciją. Olga Safarian pranešė, kad iki šiai dienai už tokius nusikaltimus dar neišaiškintas ir nenubaustas nė vienas žmogus, nes Armėnijoje dar nėra kam imtis tokių nusikaltimų kontrolės. „Savo ataskaitoje aš siūlau, kaip ir NVS šalyse, sukurti kompiuterinių nusikaltimų kontrolės valdybą. Šiuo metu niekas nežino, kas turėtų tirti tokius nusikaltimus, vadinasi, neturime ir jokios statistikos“, - pareiškė ekspertė. Taip pat ji pažymėjo, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, kurio 24-asis skyrius, sudarytas iš 7 dalių, skirtas vien tik kompiuteriniams nusikaltimams.

Praėjusiais metais virtualių sukčių padaryta žala siekė jau pusantro milijardo dolerių. NVS šalių piliečių, nukentėjusių nuo kiberaferistų, skaičius taip pat auga sulig kiekvienais metais. Ir, jei internetinių parduotuvių siūlomomis prekėmis mūsų žmonės susidomi retai, tai jie mielai susivilioja elektroninėmis „piramidėmis“, ar sumano įsigyti „nemokamą mobilųjį ryšį“ žadančių programų. Prekiaudami programomis, esą, leidžiančiomis mobiliaisiais telefonais kalbėti nemokamai, per mėnesį aferistai užkala iki 15 tūkst. dolerių. Patiklioms aukoms siūloma palyginti pigiai (juk tik 50 dolerių!!!) įsigyti programą mobiliajam telefonui, leisiančią „ir dieną, ir naktį - už ačiū kalbėti“. Afera sumąstyta labai sumaniai: pilnas skambių terminų tekstas, mobiliojo ryšių operatorių sąrašas, su kuriais „veikia“ šios programos, palaikomų mobiliųjų telefonų sąrašas ir daugybė kitos, „neabejotinai naudingos ir visiems reikalingos“ informacijos. Tam, kad potencialus pirkėjas būtų galutinai įtikintas pirkinio būtinybe, sukurptas netgi laimingųjų „programų“ pirkėjų atsiliepimų forumas, nešykštintis pagyrų programoms.

Birželio 15 d. keletas milijonų Interneto vartotojų negalėjo naudotis stambiausiomis paieškos sistemomis, tarp jų Yahoo!, Microsoft ir Google tarnybomis. To priežastis - hostingo kompanijos Akamai Technologies darbo trikiai. Gedimus galėjo sukelti tiek techninės kompanijos problemos, tiek ir hakerių ataka. Kompanijos atstovas Džefas Jangas (Jeff Young) pranešė, kad visa eile stambiausių svetainių nebuvo galima naudotis birželio 15 d., antradienį, ir ši padėtis tęsėsi 2 valandas. Akamai Technologies serveriuose, išdėstytuose įvairiuose pasaulio kampeliuose, patalpintos populiariausių svetainių „veidrodinės“ kopijos. Pasak pono Jango žodžių, vakar buvo užfiksuota „stambi tarptautinė Interneto infrastruktūros ataka“. Associated Press vistik pranešė, kad įrodymų, jog piktadariai būtų paveikę kitų kompanijų serverius, nėra.

Japonų policija supakavo du vyriškius, pateikusi jiems kaltinimus reketavus 2 mlrd. jenų sumą iš Softbank banko vadovybės. 24-metis Jutaka Tomijasu ir 35-metis Takuja Mori buvo suimti paskutinėmis gegužės dienomis, tiriant keleto milijonų Interneto vartotojų asmeninių duomenų vagystę. Incidentas, prie kurio, kaip įtariama, prikišo nagus sulaikytieji, įvyko šių metų pradžioje. Asmeninių duomenų grobikų aukomis tapo beveik 4,6 mln. Yahoo! BB on-line projekto, sukurto Yahoo! ir Softbank pastangomis, vartotojai. Vartotojų kreditinių kortelių ir slaptažodžių duomenys liko nepaliesti. Tyrimas iškėlė versiją, kad Tomijasu neteisėtai įsilaužė į Softbank duomenų bazę, slaptažodį gavęs iš nenustatyto banko darbuotojo. Nusikaltėlis nusikopijavo duomenų bazės turinį ir vėliau iš banko vadovybės pareikalavo jam sumokėti 2 mlrd. jenų. Gegužės mėn. trys Japonijos gyventojai padavė ieškinius, reikalaudami kompensuoti jiems dėl banko apsaugos sistemos trūkumų patirtus nuostolius.

Livensko Kovos su „aukštųjų“ technologijų nusikaltimais skyrius iškėlė baudžiamąją bylą vienam iš vietinių „Magnit“ parduotuvių tinklo, priklausančio „Tandem“ supermarketų tinklui, kasininkui. Maždaug prieš metus 23 metų kasininkas sugėbėjo išlaužti supermarketo vidinio tinklo darbo vietų slaptažodžius ir keletą mėnesių, baigdamas darbą, pašalindavo dalį kasos operacijų, kiekvienąkart nurašydamas po 500-1000 rublių. Vistik 2004 gegužę, atliekant eilinį buhalterinį patikrinimą, apskaitoje buvo pastebėti trūkumai. Po vidinio patikrinimo, kuriame dalyvavo „Tandemo“ iš Maskvos ir Oriolo atlakdinti sisteminiai administratoriai, vietinis hakeris buvo sučiuptas. Birželio 1, antradienį, visa surinkta medžiaga buvo perduota į Livensko pareigūnų rankas, iškelta baudžiamoji byla. CNews.ru žiniomis, kompiuteriniam įsilaužėliui gręsia 300 MGL bauda arba du metai nelaisvės.

Britanijos dangus tartum sustingo - kompiuterinės sitemos trikiai ir dispečerinio centro atjungimas užlaikė beveik visus skrydžius šalies aerouostuose. Nacionalinė šalies dispečerių tarnyba savo sprendimą užlaikyti lėktuvus paaiškino būtinybe susitelkti ties šiuo metu ore esančių lėktuvų aptarnavimu. Po kurio laiko dispečerinis centras atnaujino savo darbą, bet daug lėktuvų vis dar stovi vietoje. Dauguma aerouostų, kaip ir anksčiau, keleivius registruoja normaliai, bet įspėja apie galimą reisų užlaikymą. Apie tai, kas sukėlė kompiuterinės sistemos gedimus, kol kas nežinoma. Aišku tik tai, kad programa, atsakanti už tai, kad nesusikirstų ore esančių lėktuvų trajektorijos, visą laiką veikė normaliai. Nacionalinė dispečerių tarnyba tvirtina, kad apsaugos sistemų gedimai nepaveikė.

KLDR spectarnybose veikia elitinis padalinys, užsiimantis įsilaužimais į Pietų Korėjos kompiuterinius tinklus. Yonhap agentūra praneša, kad tai Seule vykusioje konferencije pareiškė Pietų Korėjos generolas Son Jon Kiunas. Paties kariškio žodžiais, įsaką vykdyti kiberterorą prieš Pietų Korėją išleido asmeniškai pats Šiaurės Korėjos lyderis - Kim Čen Iras. „Vykdydama Kim Čen Iro įsakymus, Šiaurės Korėja įsteigė hakerių padalinį“, - pareiškė generolas. Konferenciją, kurios metu jis papasakojo apie KLDR kiberpavojų, organizavo Pietų Korėjos Informacijos Saugumo Agentūra prie Informacijos ir Ryšių Ministerijos. Konferencijos dalyviai aptarinėjo saugumo žvalgybos srityje klausimus. Generolas įsitikinęs, kad KLDR vyriausybės hakeriai daug kartų įsilaužė į Pietų Korėjos valdžios struktūrų kompiuterinius tinklus ir vogdavo slaptą informaciją. Visa tai Son Jon Kiunas pareiškė kitą dieną po to, kai abiejų valstybių-kaimynių kariuomenių atstovai aptarė pasiūlymus sumažinti įtampą ties bendra valstybes skiriančia siena. KLDR hakerių padalinį sudaro daugiausia Kim Čen Iro karinę akademiją baigę auklėtiniai, ši įstaiga ruošia kadrus karinei žvalgybai.

Džefris Ly Larsonas, praėjusiais metais arestuotas už tai, kad modifikavo žymiojo RPC-„kirmino“ kodą, pridėjęs kreipimąsį į svetainę, užregistruotą savo vardu, Minesotos federalinio teismo posėdyje prisipažino esąs kaltas. Galutinis nuosprendis bus paskelbtas lapkričio 12-ąją, galima bausmė - nuo 18 iki 37 mėnesių, jau neminint daugiamilijoninių baudų.

Kanados policija suėmė 16-metį paauglį, įtariamą sukūrus interneto kirminą Randex, gerai žinomą IRC ir peer-to-peer tinklų mėgėjams. Pagal ZDNet UK informaciją, policija jaunojo gamtos mylėtojo pėdsakus aptiko po tūlo Tonio Koivuneno (Toni Koivunen), laisvalaikiu užsiimančio kompiuterinio saugumo problemomis, suteiktos informacijos. Tonis, neturėdamas ką veikti, ieškojo Randex'o autoriaus jau kelis mėnesius, manoma, kad pirmuosius pėdsakus jis aptiko jau šių metų vasario mėnesį. Kanados policijai prireikė dar 3 mėnesių sukaupti pakankamiems įkalčiams. Randex - primityvus Interneto kirminas, iš pradžių plitęs per IRC ir peer-to-peer tipo tinklus. Kirmino pagalba užvaldyti kompiuteriai virsdavo elektronines šiukšles siunčiančiais „zombiais“, kontroliuojamais per IRC klientą.

JAV reklaminės internetinės agentrūros Snipermail.com vadovas Skotas Levinas (Scott Levine) pirmajame teismo posėdyje atsisakė prisipažinti esąs kaltas dėl elektroninių pašto adresų grobimo iš kompanijos Acxiom pašto serverio. Levino laukia iš viso 144 kaltinimo punktai. Kitas 45 metų Boka Raton gyventojo Levinui iškeltos bylos teismo posėdis įvyks rugsėjo 27 d. Iki to momento Levinas paleistas į laisvę už 25 tūkst. dolerių užstatą. Jei kaltinamsis sąžiningai vykdys visus teismo reikalavimus, pinigai jam bus grąžinti, pažymi laikraštis Arkansas Democrat. Pats Levinas bylos eigą komentuoti atsisakė. Kaltinimai dėl neteisėto priėjimo prie apsaugotos informacijos ir pinigų plovimo jam buvo pateikti liepos 21 d. Kiek žinoma, Snipermail.com agentūros darnuotojai neteisėtai naudojo Acxiom gautą informaciją nuo 2002 metų balandžio.

Associated Press pranešė, kad Taivanio valdžia areštavo 30-metį inžinierių Van-Pin-Aną, įtariamą sukūrus ir platinus „trojos arkliuką“ Peep. Van Pin‘as įdėdavo savo programą į svetaines, kuriose ją galėdavo rasti kinų hakeriai. Taivanio valdžios organų nuomone, taip „Peep“ autorius sukėlė rimtą grėsmę salos vyriausybinėms ir verslo struktūroms. „Jis patalpino savo programą populiariuose tarp hakerių resursuose ir ragindavo ją atsisiųsti. Gali būti, kad jis [Van Pin‘as] taip tiesiog norėjo pademonstruoti savo sugebėjimus, tačiau jis bent turėjo suvokti, kokios galėjo būti to pasekmės“, - pastebėjo Taivanio valdžios atstovas. Jeigu Van-Pin-An‘as bus pripažintas kaltu dėl kėsinimosi į visuomeninę ir korporatyvinę nuosavybę, jo laukia iki penkių metų kalėjimo.