2.1 Informacija

Informaciją gali būti įvairi ir jų vertė labai įvairi. Vienu atveju pasikeitimas informacija gali būti anekdoto papasakojimas, o kitu vertingo atradimo paskelbimas. Tad informacija priklausomai nuo jos turinio turi ir savo vertę, reikšmingumą, specifiką, sritį. Šie ir daugelis kitų informacija apibudinančių parametrų ir leidžia nustatyti informacijos vertingumą. Taip pat informacijos vertė labai priklauso nuo to kokios galimybės yra ją gauti. Šiuo pagrindu informaciją galima suskirstyti:

Vieša – informacija prieinama kiekvienam, kurį ši informacija domina t.y. bet kuri institucija privalo asmeniui pareikalavus pateikti šią informaciją (masinės informacijos priemonių informacija, viešosios bibliotekos).
Tarnybinę – informacija prieinama asmenims pagal darbo specifiką. Į šią sąvoką reikia įtraukti ir valstybės paslaptis, kadangi jos atskleidžiamos tik tiems asmenims kuriems yra suteikta teisę dirbti su valstybės paslaptimis.
Privati ir asmeninė – tai su privačių asmenų gyvenimu ir veikla susijusi informacija.
Šiais laikais ypač paplito prekyba informacija, nes yra vis daugiau norinčių ją įsigyti ir mokančių už ją labai dideles pinigų sumas. Šios tendencijos verčia vis didesnį dėmesį skirti informacijos apsaugai, bei tuo pačiu ir jos teisėtų turėtojų interesų apsaugai.

Ne visą informacija kaip žinome galima gauti laisvai, o paklausa informacijai nuo to nė kiek nemažėja ir todėl ji vis dažniau tampa kėsinimosi objektu. Todėl turi būti susirūpinta informacijos apsauga įvairiais lygiais. Informaciją valstybės lygiu, ir privačios struktūros savo lygiu siekia saugoti įvairiausiais būdais. Valstybė turėdama savo rankose įstatymų leidyba jos pagalba įveda informacijos slaptumo lygius, bei numato įstaigas ir asmenis atsakingus už informacijos apsaugą, taip pat numato atsakomybę už šios informacijos pagarsinimą. Informacijos slaptumo lygį valstybėje nurodo slaptumo grifas kuris yra rašomas ant dokumento, bei taip pat jis įspėja asmenį apie tai, kad už šios informacijos pagarsinimą yra numatyta atsakomybė. Dirbantis su slapta informacija asmuo taip pat supažindinamas su darbo su slapta informacija taisyklėmis ir tvarka.

Informaciją galima skirstyti pagal jos subjektus:

Valstybinio lygio informacija
Visiškai slapta tai – suteikiama valstybės paslaptį sudarančioms žinioms, kurių atskleidimas ar praradimas sukelia arba gali sukelti sunkių pasekmių valstybės interesams.
Slapta tai – suteikiama valstybės paslaptį sudarančioms žinioms, kurių atskleidimas ar praradimas padaro arba gali padaryti žalos ir gali pakenkti valstybės interesams.
Viešai neplatinama tai – žinios kurių gavimui reikalinga turėti teisinį pagrindą žinioms gauti. Pavyzdžiui Vidaus reiklų pareigūnai vykdydami savo tarnybines funkcijas turi teisę gauti iš visų įstaigų ir organizacijų reikiamą informaciją.
Viešos žinios tai – žinios kurios suteikiamos pareikalavus jas suteikti. Tos žinios turi būti prieinamos kiekvienam valstybės piliečiui ir jų gavimui nereikalingas joks pagrindas. Kaip pavyzdį galima pateikti LR Seimo duomenų bazėje esančius visus Lietuvos respublikos įstatymus kuriuos gali peržiūrėti kiekvienas panorėjęs.
Komercinių struktūrų informacija
Komercinė paslaptis tai – turinčios komercinę vertę žinios, susijusios su gamybine ūkine veikla, mokslo ir technikos laimėjimais, finansų, valdymo ir organizavimo ypatumais, kurių teisėta sauga užtikrina firmos ekonominį stabilumą ir konkurencinį pranašumą.
Vieša informacija apie įmonę tai – informacija apie įmonės veiklą, perspektyvas. Ji gali pasireikšti prekių pristatymais, reklama ir kitais panašiais būdais.
Privačių asmenų turima informacija
Visa informacija susijusi su privačių asmenų veikla.
Visa informacija susijusi su privačiu asmens gyvenimu.
Visa viešai nepriskirtina informacija gali tapti informacijos grobimo objektu kadangi ji vienu ar kitu būdu yra saugoma. Taip pat ir tai, kad informacija yra saugoma taip pat gali tapti priežastimi kėsinimosi į ją. Tai plačiau bus panagrinėta trečiojoje šio diplominio darbo dalyje.

Priežastis verčianti informacija įvesti į kompiuterį yra plačios kompiuterio galimybės įvestą informaciją greitai ir sistemingai apdoroti ir pateikti, o esant reikalui ir pasiųsti reikiamam adresatui.

Tačiau kartais informacija siųsti yra nesaugu ir todėl ji turi būti perduota iš rankų į rankas tiesiogiai. Jai ši informacija yra kompiuterinė, o ji turi būti perduota, tai atsiranda dvi galimybės kurios pasirenkamos priklausomai nuo aplinkybių.

Turimą informaciją išvesti į visiems suprantamą laikmeną (pvz.: popieriaus lapas su tekstu). Šiuo atveju praradus dokumentą ir jam patekus atsitiktiniam asmeniui informacija gali būti asmens suvokta ir dėl to valstybė ar privačios struktūros gali patirti nuostolius ar kilti žala jų interesams.
Turimą informaciją gabenti kokioje nors kompiuterinėje laikmenoje. Šiuo atveju esant reikalui informacija gali būti šifruojama. Praradus tokią laikmeną informaciją gavęs asmuo gali neturėti priemonių informacijai nuskaityti, o jai informacija dar ir užšifruota, tai priemonių ir pakankamai laiko informaciją dešifruoti. Taip pat reikia paminėti, kad dešifravimas yra brangus dalykas todėl gali informacijos grobėjui pritrūkti lėšų tokiam darbui.
Žinoma galima informaciją siųsti įvairių tinklo ryšio priemonių pagalba, tačiau tai taip pat nesuteikia garantijų, kad informacija nebus perimta.

2.2 Informacijos laikmenos
Informacijos laikmenos tai – materiali terpė skirta duomenims įrašyti .

Informacijos laikmenos gali būti kompiuterinės ir nekompiuterinės. Pastarosioms galima priskirti informaciją įrašytą popieriuje nesinaudojant kompiuterio ir jo periferinių įrenginių pagalba, bei laikmenos skirtos laikyti garsinę, vaizdinę ar kitokią informaciją kuriai nuskaityti kompiuteris nėra reikalingas.

Kompiuterio darbo metu informacija vienu ar kitu pavidalu apdorojama ir tam tikrą laiką laikoma bet kurioje kompiuterio komplektacijos dalyje, pvz.: operatyviojoje atmintyje (random access memory RAM), greitojoje atmintyje (cache memory) ar monitoriuje (vaizduoklyje), magnetiniame diske (HDD) bei cirkuliuoja per visus kompiuterio įrengimus kurie skaitmeninę informaciją verčia bet kokia kitokia pagal paskirtį informacija kurią ir pateikia kompiuterio vartotojui. Informacija gali užsilikti po dokumentų spausdinimo spausdintuvo atmintyje.

Laikmenas galima suskirstyti į:

Išlaikančias informaciją tik kompiuterio darbo metu (išjungus kompiuterį ar atjungus maitinimą turima informacija prarandama).
Išlaikančias informaciją pastoviai (kurios informaciją išlaiko nepriklausomai nuo to ar kompiuteris dirba ir ar yra prijungtos prie maitinimo šaltinio). Jas taip pat galima suskirstyti pagal informacijos išsaugojimo pobūdį:
magnetinis,
magnetinis-skaitmeninis,
magneto-optinis,
optinis,
mikroschemose išsaugoma informacija.
Pagrinde, laikmena reikėtų laikyti tokią kompiuterinei informacijai skirtą laikyti įrenginį, kuris informaciją išlaiko ne tik kompiuterio darbo metu, bet ir po kompiuterio išjungimo. Taigi tai yra įrenginiai skirti informacijos užrašymui, kaupimui, laikymui ir atgaminimui. Pagal šiuos požymius informacijos laikmenomis reikėtų laikyti šiuos:

Magnetinių diskų kaupiklis (HDD (Hard Disc)) Jis yra pagrindinė informacijos laikymo kompiuteryje ir standartinė kompiuterio komplektacijos dalis.
Lankstaus disko kaupiklis (FDD (Floppy Disc))
5,25 colio
3,5 colio
ZIP diskeliai (nėra vieningo standarto)
Kiti jau nebenaudojami standartai.
Magneto-optiniai diskai
Optiniai diskai
a) Kompaktinė plokštelė (CD (compact disc))
CD ROM (read only memory) – skirtas duomenims laikyti.
CD R – skirtas vienkartiniam duomenų įrašymui iš kompiuterio.
CD RW – skirtas daugkartiniam duomenų perrašymui iš kompiuterio.
b) DVD (Digital versatile disc)
DVD – Audio skirtas muzikos įrašams
DVD – Video skirtas ilgiems MPEG 2 metodu koduotiems filmams.
DVD ROM – skirtas duomenims (pirmus tris galutinai parengia gamintojas)
DVD R – skirtas vienkartiniam duomenų įrašymui iš kompiuterio.
DVD RAM – skirtas daugkartiniam duomenų perrašymui iš kompiuterio.
Strimerio magnetinė kasetė tai – audio kasetė į kurią strimerio pagalba yra įrašoma kompiuterinė informacija. Strimeris tai įrenginys skirtas kaupti kompiuterinę informaciją kasetinio magnetofono juostose.
Mikroschemos – skirtos informacijai laikyti.
Tinklai (network) – tai duomenų perdavimo ir apdorojimo tinklas, kurio viename ar keliuose mazguose įtaisyti kompiuteriai. Kitoje literatūroje Tinklas yra apibūdinamas kaip “Tarpusavyje sujungtų kompiuterio sistemų ir stočių sistema” . Nedideliam tinklui ar kompiuterinei sistemai prižiūrėti yra skiriamas atsakingas asmuo – sistemos administratorius. Jis yra atsakingas už tinkamą kompiuterinės sistemos funkcionavimą bei už kompiuterio (serverio) saugumą.
Tinklus pagal jų apimamą teritoriją galima skirstyti:

Lokalinis tinklas – tai personalinių kompiuterių junginys dažniausiai prižiūrimas vieno administratoriaus.
Municipaliniai (plačios apimties tinklai).
Internetas (tarptautinis kompiuterinis tinklas).
Tinklus pagal jų topologiją galima skirstyti:

Žvaigždės tipo centralizuoti tinklai.
Žiediniai tinklai.
Korio tipo tinklai.
Paketų komutavimo tinklai.
Tinklus pagal tinklo kompiuterius jungiančius kabelius galim skirstyti:

Kompiuteriai gali būti sujungti plonu koaksialiuoju kabeliu (angliškai Thin Net).
Storu koaksialiuoju kabeliu (angliškai Thick Net).
Galime panaudoti ekranuotą suktos poros kabelį (angliškai STP – Shielded Twisted Pair) arba neekranuotą suktos poros kabelį (UTP – Unshielded Twisted Pair).
Galimi naudoti optiniai kabeliai kurie leidžia pasiekti didesnį duomenų perdavimo greitį ir perdavimo atstumą, negu kiti tinklo kabeliai.
Kitas tinklų klasifikavimo kriterijus – kaip signalai sklinda sąveikos eteryje (kabeliuose, tiltuose ir t.t.). Yra du pagrindiniai sąveikos eterio paskirstymo būdai:

Bendras eteris – kai LKT duomenų perdavimo greičiai nebuvo dideli, ekonomiškai efektyviau buvo naudoti bendrą eterį. Tinklo plokštės atskiria “savo” signalą, kitos gi šį signalą ignoruoja arba retransliuoja toliau. Bendras eterio panaudojimas reikalauja tam tikrų taisyklių, pagal kurias TAP galėtų pasiekti bendravimo eterį reikiamu laiko momentu.
Adresinis bendravimas – šis metodas leidžia pasiekti didesnių duomenų perdavimo greičių, kadangi duomenys siunčiami tik vienam adresatui. Tuo sumažinama bendra tinklo darbinės ryšio linijos apkrova (angliškai – traffic).
Panagrinėję informacijos laikmenas toliau apžvelgsime kompiuterinės informacijos grobimo būdus.

Informacijos apsaugos teisinės problemos
(Lietuvos Teisės Akademijos magistro Leandro Pociaus baigiamasis darbas)

Views All Time
Views All Time
4193
Views Today
Views Today
1
0 0