Morfijus. Išvaizda: balti ar gelsvi skaidrūs milteliai, tradiciškai gaminant milteliai užsiteršia, todėl paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Parduodamas kapsulėmis, tabletėmis, sirupo pavidale.
Vartojimas: leidžiamas injekcijomis. Tai viena iš svarbiausių nuskausminančių medžiagų, naudojamų medicinoje. Alkoholis. Išvaizda: skaidrus, lakus, bespalvis, turintis specifinį kvapą bei skonį, lengvai užsidegantis skystis. Vartojimas: geriamas.
Su šia knyga mokytojui “Mokykla be narkotikų” dirbo 20 – ties Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai iš: Druskininkų Atgimimo, Varėnos Matuizų, Raseinių Šaltinio, Raseinių rajono Viduklės S. Stanevičiaus, Utenos Vyturių ir Dauniškių, Kauno M. Šalčiaus ir Vyturių, Klaipėdos Saulėtekio ir Smeltės, Šiaulių Saulėtekio, Panevėžio Žemynos, Vilniaus Fabijoniškių, Mindaugo ir J. Basanavičiaus, Vilniaus rajono Maišiagalos LDK Algirdo vidurinių mokyklų, Šiaulių Didždvario, Panevėžio J. Balčikonio, Radviliškio Lizdeikos gimnazijų, Radviliškio rajono Pakalniškių pagrindinės mokyklos. Mokytojų pateikti komentarai ir praktiniai pasiūlymai labai padėjo autoriams tobulinant šią knygą.
Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais: rūkant arba įkvepiant,
švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda, ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles, uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.
Kramtyti kokamedžio lapus – sena Pietų Amerikos kalnuose gyvenančių indėnų tradicija. Kramtant išsiskiria pakankamai kokaino, kad jį būtų galima aptikti kraujyje. Kramtymui nereikia jokios specialios įrangos. Kokamedžių lapų kramtymas yra legalus šalyse, kur auginami kokamedžio krūmai ir yra gili lapų kramtymo tradicija. Kalnuotose Pietų Amerikos teritorijose atstumas tradiciškai skaičiuojamas kokamedžio lapų dozėmis, reikalingomis jį nueiti. Toks atstumo vienetas yra vadinamas kokada, ir kalnuotoje teritorijoje tęsiasi apie du, o lygioje – apie 3 km. Kokada taip pat gali reikšti laiko vienetą – maždaug 40 minučių intoksikacijos. Be to galima plikyti kokamedžio lapų arbatą.
Priklausomybė nuo nikotino vertinama kaip labai pavojinga, netgi stipresnė už heroiną. Ko gero, taip yra dėl to, kad rūkymui neturi įtakos socialinė aplinka. Madingas ir plinta požiūris į rūkymą kaip į ritualą, kuris toleruojamas bet kokioje aplinkoje, tinka visoms socialinėms klasėms, nes pašalina susikaustymą ir nerimą bendraujant. Brangūs cigarai ar garsios firmos pypkė yra vos ne prestižo reikalas. Dažniausiai nėra vidinio konflikto, kuris trukdytų ar skatintų mesti rūkius. Kitaip nei narkomanas, rūkalius dažnai nejaučia baimės suvokdamas, kad yra priklausomas nuo cigaretės.
Nikotinas. Išvaizda: bespalvis, aštraus kvapo, tirpstantis vandenyje, riebaluose skystis. Ore ruduoja. Labai nuodingas. Jo tabake yra 0,7-4,8 proc. Mirtina dozė – 50-160 mg. Grynas nevartojamas. Išskiriamas iš tabako ir įeina į tabako gaminių sudėtį. Vartojimas: rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas, patenka į organizmą per kvėpavimo takų, burnos gleivinę, odą. Krekas. Išvaizda: pilkšvai baltų ar gelsvų vaškingų trupinėlių, dribsnių formos, akytu paviršiumi, taip aliejaus ar riebalų konsistencijos. Vartojimas: rūkomas naudojant pypkes arba gaminamos cigaretės.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, o ypač kaimyninėse šalyse plinta rūkymas, alkoholinių ir kitų – nelegalių narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais. Psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada efektyvus. Labai svarbu apsaugoti moksleivius nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Vienintelis efektyvus pirminės prevencijos būdas – suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui teisingai apsispręsti ir suvokti, kad geriau nepradėti, nes vėliau sunku tą priklausomybę gydyti.
Tarptautinė ir atskirų šalių kontrolė tobulinama nuolat, atsižvelgiant į narkotikų gamybos pokyčius, naudojimo ypatumus ir politinius tikslus. Į kontroliuojamų narkotikų sąrašus gali būti įtraukiamos naujos medžiagos. Specifinis narkotinių medžiagų naudojimas medicinos tikslais gali būti pripažįstamas arba uždraustas, atsižvelgiant į naują klinikinę patirtį arba mokslinius atradimus. Dėl administracinių potvarkių, reglamentuojančių narkotinių medžiagų naudojimą medicinos tikslais, baudžiamųjų priemonių dėl narkotinių medžiagų pardavimo, turėjimo ir naudojimo ne medicinos tikslais, ar nevyriausybinės medžiagų kontrolės sporte, darbe ir pan., skaitytojui patariame kreiptis į profesionalus.
Kokamedis – krūmas Erythroxylon coca auga daugelyje pasaulio šalių, pavyzdžiui, Bolivijoje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru, Javoje ir Šri Lankoje. Stambiausios kokamedžių tiekėjos yra Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras ir Peru. Kokamedžio krūmai išauga iki 1,5 m aukščio. Jo žiedai – balti, lapai – tamsiai žali, maždaug 5 cm ilgio. Lapuose yra iki 1 proc. kokaino. Surinkti lapai kramtomi arba plikoma jų arbata. Iš kokamedžio lapų gaminami kokamedžio pasta, kokamedžio bazė, kokamedžio hidrochloridas ir krekas.
Tarp Lietuvos jaunimo dažnesni tokie žalingi įpročiai kaip rūkymas ar svaiginimasis alkoholiu, nei narkotikų vartojimas. Tuo tarpu visuomenė mano kitaip. Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinis žalingų įpročių tarp jaunimo plitimo veiksnys yra jaunimo neužimtumas ir tai, kad nesunkiai yra prieinami tabakas, alkoholis, narkotikai. Penktadalis apklaustųjų mano, jog jaunimą neigiamai veikia filmai, spaudos publikacijos, TV laidos. 66 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad siekiant sustabdyti žalingų įpročių plitimą tarp jaunimo didžiausia atsakomybė tenka šeimai ir tik po to – teisėsaugos institucijoms.