Kokių vitaminų reikia mokyklinukui
| |

Kokių vitaminų reikia mokyklinukui

Norėčiau sužinoti, ką daryti ir kokius vitaminus geriausia duoti mokyklinio amžiaus vaikams, kad jie greitai nepervargtų ir nenusilptų nuo didelio pamokų krūvio? – Kiekvieno žmogaus organizmas į vitaminų trūkumą reaguoja skirtingai. Vienų tampa ploni ir pradeda slinkti plaukai, kitų sluoksniuojasi nagai ar šerpetoja oda. Treti jaučia nepaliaujamą nuovargį, išsekimą, padidėjusį nervingumą ar dirglumą. Vaikų protiniam darbingumui daug reikšmės turi išorinės aplinkos sąlygos, emocinė būklė, nuotaika, miegas ir poilsis bei visavertė mityba. Maistas – ne tik energijos, bet ir organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Tačiau norint gauti būtinų vitaminų dozę, reikėtų suvalgyti nemažai įvairių produktų – pavyzdžiui, kad žmogus gautų pakankamai vitaminų B1 ir B2, reikėtų suvalgyti kilogramą juodos duonos arba 400-500 g neriebios veršienos ir pan. Be to, nevalia pamiršti, kad daržovėse ir vaisiuose yra toli gražu ne visi normaliai medžiagų apykaitai reikalingi vitaminai ir mineralai. Maitindamiesi daržovėmis gausime pakankamai folio bei askorbo rūgšties ir vitamino P, o B2 yra tik piene ir jo produktuose, vitamino A – svieste. Aliejai – vitamino E šaltinis. Todėl sustiprinti sveikatą, pasipriešinti peršalimui, akių nuovargiui gali padėti ir specialūs vaikams skirti maisto papildai su vitaminais ir mineralais. Kaip rodo apklausos, geriausiai vaikai toleruoja skystus maisto papildus, kuriuos galima duoti tiek pusės metų kūdikiams, tiek ir mokyklinukams.

Mikroelementai – Selenas
| |

Mikroelementai – Selenas

1 Comment

Selenas yra būtinas mikroelementas, apsaugantis organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Selenas mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus. Selenas būtinas normaliam imuninės sistemos funkcionavimui ir skydliaukės veiklai. Selenas padeda atsinaujinti oksidacijos pažeistiems plaučių ir kitų organų audiniams, apsaugo raudonąsias kraujo ląsteles, svarbus regos silpnėjimo ir kataraktos prevencijai. Selenas dalyvauja augime ir vystymesi, svarbus vyrų vaisingumui palaikyti. Selenas veikia kaip priešuždegiminis faktorius gydant artritą ir kitas autoimunines ligas. Priešuždegiminis seleno poveikis stiprėja kai kartu naudojamas vitaminas E. Seleno trūkumas organizme pasitaiko retai, dažniausiai pasitaiko žmonėms su sutrikusia žarnyno funkcija arba valgantiems maistą, užaugintą dirvose kur trūksta seleno. Gaunant nepakankamai seleno su maistu padidėja rizika sirgti onkologinėmis ligomis, širdies ligomis, ateroskleroze, katarakta, reumatoidiniu artritu, gali pasireikšti priešlaikinio senėjimo požymiai. Seleno trūkumas gali sukelti pakitimus naguose, raumenų silpnumą. Pagrindiniai seleno šaltiniai yra augaliniai produktai. Daugiausia seleno yra braziliškuose riešutuose. Seleno yra alaus mielėse, kviečių gemaluose, česnakuose. Iš gyvulinių produktų seleno yra žuvyje, raudonoje mėsoje, kiaušiniuose, kepenyse. Rekomenduojama seleno paros dozė yra 55 mikrogramai moterims, 70 mikrogramų vyrams.

Kodėl vitaminų mums per daug
| |

Kodėl vitaminų mums per daug

Vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų gamintojai bando įtikinti, jog mūsų maiste naudingų medžiagų lieka vis mažiau. Tačiau maisto produktų ekspertai teigia, jog tai netiesa. Prognozuojama, jog iki 2010 metų kas ketvirtas maisto produktas – nuo sulčių, jogurto iki guminukų – bus praturtintas įvairiomis biomedžiagomis. Vien vitamino C per metus pagaminama apie 80 tūkst. tonų. Tokį „naudingų“ medžiagų naudojimą maisto papildų pramonės atstovai teisina tuo, jog maistas, kurį vartojame, yra nepilnavertiškas, rašo Vokietijos dienraštis „Welt“. Tačiau šiam teiginiui įrodyti reikia atlikti specialius tyrimus: maisto produktus nupirkti daugelyje vietų, o po keleto metų būtent tose pačiose vietose juos vėl įsigyti pakartotinai. Be to, tyrimas turi būti atliekamas toje pačioje laboratorijoje, naudojant tą patį metodą. Tačiau tyrimo metodai sparčiai keičiasi. Tai, ką šiandien galima išmatuoti, 1970 metais buvo galima tik nuspėti. Nieko nuostabaus, jog Vokietijos mitybos ekspertas Helmutas Hesekeris atlikęs išsamų literatūros šaltinių tyrimą bei apklausęs ekspertus iš 65 tyrimo institutų nerado jokių įrodymų, jog intensyvus žemės naudojimas lėmė maisto medžiagų sumažėjimą daržovėse ir vaisiuose. Priešingai. Dėl nuolatinio tręšimo biomedžiagų, pavyzdžiui karpotino ir tiamino, net padaugėjo. Be to, į kiaulių maistą dažnai papildomai dedama cinko, todėl šios mineralinės medžiagos padaugėja ne tik mėsoje, bet ir javuose bei daržovėse, nes cinkas su mėšlu patenka į dirvožemį.

Mikroelementai – Chromas
| |

Mikroelementai – Chromas

Chromas yra būtinas mikroelementas riebalų ir angliavandenių apykaitai žmogaus organizme. Chromas dalyvauja energijos gamyboje organizme iš angliavandenių, riebalų ir baltymų, stimuliuoja riebiųjų rūgščių ir cholesterolio, reikalingų smegenų veiklai ir kitiems organizme vykstantiems procesams, sintezę. Chromas didina insulino efektyvumą mažinti gliukozės kiekį kraujyje, gali padėti išvengti diabeto. Reguliuodamas cukraus kiekį kraujyje chromas gali mažinti potraukį saldumynams. Chromo trūkumas sukelia gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, cholesterolio kiekio organizme padidėjimą, didina riziką sirgti ateroskleroze. Ryškus chromo trūkumas sukelia svorio mažėjimą, koordinacijos sutrikimus, galūnių nervų pažeidimus. Rekomenduojama chromo paros dozė vyrams yra 35 mikrogramai, moterims 25 mikrogramai. Nėščioms moterims 30 mikrogramų, maitinančioms – 40 mikrogramų. Didelės chromo dozės gali sukelti odos sudirginimą. Toksinio poveikio nepastebėta. Vartojant maisto papildus turinčius chromo, gali stiprėti antidiabetinių vaistų poveikis ir atsirasti hipoglikemija.

Baltyminis maistas ir baltyminiai papildai
| |

Baltyminis maistas ir baltyminiai papildai

Baltymai yra vienas iš svarbiausių maisto komponentų. Amino rūgštys yra proteino pamatas. Visi antikūnai ir fermentai ir daugelis hormonų kūne yra baltymai. Jie teikia maisto medžiagų, deguonies pernešimą, ir visa tai paskleidžia per kūną. Baltymai taip pat tiekia kolageną į susijungusius kraujo audinius ir odos, nagų bei plaukų audinius. Vienas gramas baltymo sudaro 4 kalorijas.

Baltyminis maistas:

•mėsos išpjautinė turi būt liesa, tvarkingai parengta ir be odos;
•naminiai paukščiai: viščiukai, kalakutai, žąsys, medžiojami paukščiai (nepamirškite prieš paruošimą nuimt odelę, o jei perkat, įsitikinkit jog ji yra liesa);
•žalia mėsa: visokios kokybes liesa mėsa, karvės, briedžiai, buivolai, kengūros;
•kitokia mėsa: ėriena, kiauliena, liesas kumpis;
•žuvis ir jūros produktai: šviežia menkė, lašiša, lynas, kardžuve, moliuskai, austrės, krevetės, omarai;
•pieniniai gaminiai: pienas, varške, kaimiškas sūris (cottage cheese), natūralus jogurtas, sūris, kiaušinio baltymai (patartina rinktis neriebius produktus);
•baltymai iš vaisių bei daržovių: riešutai, pupos, sėkliniai vaisiai ir daržovės;
•grūdiniai baltymai: kviečiai, ryžiai ir t.t. (turi dalį baltymų);

Mikroelementai – Varis
| |

Mikroelementai – Varis

Varis padeda organizmui pasisavinti geležį, svarbus nervinėms funkcijoms, kaulų augimui, įeina į daugelio fermentų sudėtį. Varis įeina į tamsaus pigmento melanino sudėtį, veikia kaip antioksidantas, kartu su vitaminu C reikalingas jungiamojo audinio elastino susidarymui. Vario šaltiniai: mėsa, kepenys, austrės, pupelės, riešutai, vyšnios, šokoladas. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 1-1,5 miligramo vario. Esant vario trūkumui gali pasireikšti anemija, sumažėjusi kūno temperatūra, kaulų struktūros pažeidimai, plaukų ir odos depigmentacija, sutrikęs elastino susidarymas. Per didelis vario suvartojimas sukelia pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kepenų, inkstų pažeidimus.

Baltymai – alergijos kaltininkai
| |

Baltymai – alergijos kaltininkai

Maisto produktus sudaro daugybė komponentų – baltymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo, vitaminai ir mineralinės medžiagos. Dažniausiai alergines reakcija sukelia maisto produktuose esantys baltymai dar vadinami proteinais, kurių yra įvairių atmainų. Pavyzdžiui vien karvės pienas turi daugiau nei 15 skirtingų rūšių baltymų. Baltymų molekules sudaro 20 skirtingų rūšių aminorūgščių, kurių tipas ir seka nulemia baltymo savybes. Tarkime, jei baltymo molekulė būtų perlų vėrinys, amino rūgštis būtų vienas perlas.Galimybė virškinti baltymus yra labai svarbi žmogaus organizmo funkcija. Baltymų molekulės skaidomos į amino rūgštis, kurios tampa labai mažos, todėl jokio pavojaus nekelia. Tačiau žmonių, turinčių padidėjusį jautrumą maisto produktams, organizmas ne visada sugeba skaidyti ilgas baltymų molekules, kurios iššaukia antikūnų pasipriešinimą. Kitaip tariant, kai kurių žmonių organizmas netoleruoja ilgų baltymų molekulių ir gindamasis sukelia alerginę reakciją. Jei molekulė trumpa, ji lengvai suskaidoma, todėl nesuerzina imuninės sistemos, kurią galėtume palyginti su armija, verčiau puolančią stiprų ir galingą priešą, šiuo atveju ilgą baltymo molekulę, ne silpną ir nepavojingą karį. Pastebėta, kad maisto alergija dažniau pasireiškia mažiems vaikams negu suaugusiems. Viena iš priežasčių yra nepilnai išsivysčiusi virškinimo sistema, kuri dar nesugeba skaidyti ilgų baltymų molekulių, kurios ir sukels alerginę reakciją.

Antsvorio problemos sprendimas – natūralus lieknėjimo būdas
| |

Antsvorio problemos sprendimas – natūralus lieknėjimo būdas

Pagrindinė nutukimo priežastis yra ta, kad su maistu gaunama daugiau kalorijų nei jų išeikvojama bazinei medžiagų apykaitai bei raumenų darbui. Nutukimui įtakos turi nejudrus gyvenimo būdas, persivalgymas, endokrininės sistemos sutrikimai ir kitos ligos. Antsvorio ir nutukimo problema paprastai apibūdinama kaip pernelyg didelis maisto energijos suvartojimas, neproporcingas mažam ar nepakankamam energijos išeikvojimui, lemiantis energijos perteklių ir besikaupiantis kūno riebaluose. Nors antsvorio sukeliamos pasekmės fizinei sveikatai yra nenuginčijamai svarios, taip pat reikia pripažinti ir kitas svarbias priežastis, skatinančias susimąstyti apie kūno svorio sureguliavimą – tai liekna figūra ir judėjimo laisvė, lengvumo pojūtis, gera savijauta ir psichologinis komfortas – ne mažiau svarbios priežastys būti sveikam ir laimingam, ypač dailiosios lyties atstovėms. Ne visiems vienodai ir lengvai pavyksta reguliuoti savo kūno svorį, tačiau suprasdami, kam to reikia, daugelis žmonių, turinčių antsvorį, ryžtasi kovai ir pasirengę numesti ne vieną kilogramą, tam, kad pagerintų savo savijautą bei patenkintų savo psichologinį komfortą. Tačiau šioje vietoje iškyla nauja probelma – norint sveikai ir saugiai sureguliuoti savo kūno svorį, reikia žinoti kaip tai padaryti. Rekomenduojama pradėti nuo individualios situacijos ir galimybių įvertinimo.

Magnis – gyvybiškai svarbus žmogaus organizmo mikroelementas
| |

Magnis – gyvybiškai svarbus žmogaus organizmo mikroelementas

Normaliam organizmo funkcionavimui būtina tiksli skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Svarbiausi organizmo mikroelementai yra kalis, natris, kalcis, magnis, fosforas. Iki pastarojo meto magnio reikšmei gyvybiniuose procesuose buvo skiriama kur kas mažiau dėmesio nei kalio ar kalcio. Tuo tarpu magnis yra labai paplitęs ir gyvybiškai svarbus organizmo mikroelementas. Visų pirma, magnis aktyvina per 300 fermentų veiklą, todėl be jo dalyvavimo negali vykti jokių metabolinių energijos tiekimo, kaupimo ar išsaugojimo reakcijų. Nuo pagamintos energijos kiekio priklauso žmogaus fizinės ir protinės veiklos intensyvumas. Be to, magniui būdingos ląstelių membranas stabilizuojamosios savybės, jis slopina kai kurių neurohormonų išsiskyrimą. Magnis veikia ir kaip fiziologinis kalcio antagonistas. Dėl paminėtų savybių magnis ypač svarbus širdies, kraujagyslių, kaulinio skeleto, raumenų ir nervų sistemos veiklai. Organizmas negali pats pasigaminti magnio ar jo junginių, todėl jie turi patekti su maistu, bet ne visada maiste yra pakankamas jo kiekis. Pagal PSO mitybos normas, suaugusiems asmenims vienos dienos magnio poreikis vidutiniškai yra 300-350 mg. Magnis pasisavinamas plonosiose žarnose, paprastai aktyvaus transporto reakcijų metu, didesni kiekiai – vykstant pasyviai jo difuzijai. Magnio atsargos organizme yra 24-28 g, 60 proc. jo yra kauluose, 40 proc. – raumenyse bei vidaus organuose ir tik 1 proc. – intersticiniame skystyje ir kraujo serume.

Baltymai, riebalai, angliavandeniai
| |

Baltymai, riebalai, angliavandeniai

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais. Tačiau nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Suaugęs žmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvūniniu maistu. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami. Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų. Tokį kiekį galima gauti su 160-185 g liesa, ant grotelių kepta mėsa, 180-210 g kieto sūrio, 7-8 kiaušiniais ar 17-20 riekių rupios duonos.