Sapnuose užburtos svajonės
| |

Sapnuose užburtos svajonės

Kiekvieną naktį sapnų bangomis plau­kiame į stebuklingą šalį. Rojaus sodai, dra­matiškos gaudynės, ginčas su viršininku, paslaptinga meilužė. Esi paukštis, medis, stalčius… Kaip kuriami tokie scenarijai? Legenda byloja, kad dievai, su dideliu vargu sukūrę žmogų, ėmė svarstyti, kaip čia neišduoti tos paslapties, kaip jis atsirado. Kai nepavyko to padaryti nei kalno viršūnėje, nei vandenyno dugne ar Žemės viduryje, vienas iš dievų pasiūlė: “Paslėpkime ją ten, kur žmogus tikrai neieškos. Jame pačiame”. Taip ir padarė. Kai kurie sapnai veikia mūsų gyvenimą. Jie pataria, įspėja apie pavojų, sugeba stulbinančiai tiksliai numatyti ateities įvykius. Suprantama, netrūksta skeptikų, kalbančių apie aplinkybių sutapimą, mūsų smegenų atmintyje saugomus vaizdinius. Tačiau tokie argumentai ne visada įtikinantys. Ar nėra taip, jog abejojame viskuo, ko nesuprantame? Jei ne bemiegių naktų kančios, tikriausiai nesvarstytume, kokį vaidmenį mūsų gyvenime atlieka sapnai. Šiandien nemokame paprastai paaiškinti miegojimo ir sapnavimo vyksmo – miego ir sapnų vizijų mechanizmai tiriami neseniai ir tikrai dar ilgai išliks paslaptimi. Empirizmo laikotarpiu neteikta reikšmės sapnams, kartais jie net laikomi psichikos sutrikimu ar reiškiniu, kurio neverta nagrinėti. Lūžis įvyko tik 1900 m., kai pasirodė Zigmundo Froido “Sapnų teorija”, iškėlusi sapnus kaip problemą, vertą mokslinio susidomėjimo. Apie patį sapnų mechanizmą daugiau sužinota, atlikus elektroencefalografinius tyrimus.

Miegas taupo energiją, o sapnai suteikia informacijos
| |

Miegas taupo energiją, o sapnai suteikia informacijos

Kas yra miegas? Anksčiau buvo tikima, kad miego metu siela palieka kūną ir keliauja per pasaulį. Jei staiga pažadintume miegantį žmogų, jo siela gali nespėti sugrįžti į kūną, pasiklystų kažkur toli ir žmogus numirtų. Nors dabar pasaulyje dygsta miego laboratorijos, somnologijai (miego tyrimui) skirti trys moksliniai žurnalai, tačiau apie šį reiškinį žmonija žino ne ką daugiau nei prieš tūkstantį metų. Miega visi gyvi padarai: vabzdžiai, reptilijos, paukščiai, žinduoliai… Voverės miega po 15 valandų per parą, dramblys – 4 valandas, žmogus miega vidutiniškai 7 valandas. Iki 75-erių metų žmogus pramiega ne mažiau kaip 20 metų – tai beveik trečdalis gyvenimo. Tačiau ne visi gyvūnai miega kaip meška, neprabusdami per žiemą. Čiurliai, pavyzdžiui, miega skrisdami, jūrų kotikų miega tik pusė smegenų, gyvatės miega atmerktomis akimis, gandrai ir flamingai stati – ant vienos kojos. Sukurta galybė miego teorijų ir hipotezių. Kaip naktis keičia dieną, taip ir aktyvumą turi pakeisti ramybė. Gyvieji padarai evoliucijos metu pasirinko vieną iš dviejų pasaulių – šviesos ir tamsos. Taip mano miego tyrinėtojas amerikietis Tomas Veras. Šviesa ir tamsa skirtingai veikia medžiagų apykaitos chemines reakcijas. Net tokie primityvūs padarai, kaip virtuviniai tarakonai, miega nuleidę galvas ir atpalaidavę „antenas“. Dėl hiperaktyvios veiklos jie rizikuoja nugaišti pirma laiko arba būti pritrėkšti šlepete. Miegas taupo energiją, tad kuo mažesnis gyvūnas, tuo ilgiau jis miega.

Iš masažo istorijos pasaulyje ir Lietuvoje
| |

Iš masažo istorijos pasaulyje ir Lietuvoje

Masažo pradžia siekia gilią senovę. Išsamesnių žinių apie masažo taikymą senovėje yra išlikę iki mūsų laikų literatūriniuose šaltiniuose. Remiantis paskutinių dviejų dešimtmečių duomenimis, paaiškėjo, kad masažas senovės Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą. Seniausioje kiniečių knygoje – manu skripte, kuris yra datuojamas 2698 m. iki mūsų eros „Kong-FU” („Žmogaus menas”) ne tiktai smulkiai aprašyti masažo būdai, bet ir mėginimai atskleisti jų gydomąjį poveikį, kokiais atvejais geriau taikyti paviršutinį glostymą, kokiais – gilųjį, arba išspaudimą. Vėliau rašytame rankraštyje „Ne-czin” („Knyga apie vidinį žmogų”) nurodomos ligos, kurių metu reikia ne tik gydyti vaistais, bet galima ir masažuoti. VI a. pr. m. e. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur studentams buvo dėstomas masažas kaip privaloma disciplina. Senovės Kinijoje daugelyje provincijų veikė gydymo-gimnastikos mokyklos, kur buvo ruošiami specialūs gydytojai taosse, praktikuojantys akupunktūras, masažą ir gydomąją gimnastiką. XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi masažavimo būdai, kurie yra taikomi iki šiol. Indijoje jau 1800 metais pr. m. e. medicininiuose traktatuose, kurie turi bendrą pavadinimą „Ajurvedos” („Gyvenimo pažinimas”) smulkiai aprašyti masažo būdai ir techniniai variantai, skirti atskiroms kūno dalims masažuoti.

Sapnus analizuoti turi profesionalai
| |

Sapnus analizuoti turi profesionalai

Psichologas pataria labai nesureikšminti sapnininkų, nes sapnų simboliai nėra universalūs. „Kiekvieno žmogaus sapnuose pasirodantys simboliai yra reikšmingi tik tam sapnuotojui, o sapnininkai, kaip ir populiarioji astrologija, yra daugiau žaidimas. Sapnų analizė yra psichoterapijos proceso dalis ir juos turi analizuoti profesionalai, – mano K.Ridikas. – Tačiau yra ir universalių simbolių, kurie užfiksuoti kolektyvinėje pasąmonėje turi vienodą reikšmę. Paprastai tokie simboliai būna gamtos stichijos: vanduo, ugnis. Beje, šių simbolių pasirodymas sapne gali būti susijęs su konkrečia situacija, todėl skubėti aiškintis jų reikšmes nederėtų. Pavyzdžiui, vanduo sapne gali pasirodyti tada, kai žmogus miega šalia lašančio čiaupo.“ Reikia atkreipti dėmesį į besikartojančius sapnus arba jų elementus bei į tuos sapnus, kurie turi tęsinį. K.Ridikas sakė, kad besikartojančiuose sapnuose gali atsispindėti kokie nors neįgyvendinti pasąmonėje slypintys norai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dažnai sapnuoja, kad mylisi, tai gali reikšti, kad realiame gyvenime jis nepatenkina savo seksualinių poreikių, arba jei sapnuoja vestuves, tai gali reikšti norą realiame gyvenime tuoktis. Tai yra nesąmoningai užsakomi sapnai. Tokius sapnus dažnai sapnuoja vaikai. Susapnuodami, kad gavo tai, ko trokšta, jie tarsi netiesiogiai patenkina savo poreikius sapne.

Iš masažavimo aparatais istorijos
| |

Iš masažavimo aparatais istorijos

Jau gilioje senovėje masažuotojai, norėdami palengvinti savo darbą, tiksliau dozuoti masažo intensyvumą, pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Vieni pirmųjų juos panaudojo senovės graikai ir romėnai. Jau Hipokratas taikė vibracinį masažą. Skausmų malšinimui jis naudodavo kamertoną. XVI a. Japonijoje ir Kinijoje buvo naudojamas masažas aparatais. Japonijoje masažui buvo taikomas kastuvėlio-grandiklio tipo įtaisas ilgomis rankenėlėmis. Jis buvo pagamintas iš lengvo medžio. Kitas prietaisas – tai 10-12 cm lanku išlenktas medžio gabalas, kurio galuose buvo ratukai bei specialios lazdelės su plaukų maišeliais. To paties amžiaus Kinijos rankraščiuose randame piešinių, kuriuose pavaizduotas masažas daužymu ir virpinimu. Šio masažo tikslas buvo pašalinti nuovargį. Įvairias vandens procedūras žmonės naudojo nuo seniausių laikų. Prausdamasis ar plaukiodamas vandenyje, suprasdamas tai ar nesuprasdamas, žmogus masažavosi. Vėliau žmogus pastebėjo, kad greta šilto ar karšto vandens procedūrų kūno braukymas, maigymas, sąnarių tempimas ir kiti pratimai malšina skausmą, gerina savijautą, gydo. Kaire demonstruojamos iškaltos akmenyje vonios-kušetės masažui ir pirties procedūroms, kuriomis naudojosi Egipto faraonai. Masažuojamasis buvo guldomas į pašildytą kušete, kurią pakaitom apliedavo šiltu, karštu ir šaltu vandeniu, o masažuotojas įvairiais būdais trindamas, maigydamas masažuodavo gulintįjį.

Saldžių sapnų
| |

Saldžių sapnų

Kiek kartų ilgai vakarojame, prisiekinėdami sau atsigriebti kitą naktį? Visi turime vienokių ar kitokių priežasčių, dėl kurių nepakankamai išsimiegame. Taip ir keliamės suirzę, pavargę ir nelaimingi, vartojame kofeiną ir cukrų, kad gautume nors šiek tiek energijos išsekusiam kūnui. Bet tai teikia daugiau žalos nei naudos. Kofeino ir cukraus poveikis greit baigiasi, ir mes jaučiamės dar labiau pavargę nei anksčiau, be to, jei nuolat neišsimiegame, tai kenkia kasdieniam režimui, fizinei ir protinei sveikatai. Miegas ir jo kokybė daro didžiulę įtaką bendrai sveikatos būklei, ypač – energijai ir nuovargiui. Kodėl mums reikia miego? Mokslininkai teigia, kad miegas palaiko ir atkuria mūsų kūną bei protą. Kas naktį pereiname penkias miego stadijas: nuo lengvo miego iki gilaus, ir galiausiai, iki greito akių judėjimo (REM) fazės. Tada šis ratas vėl kartojasi, skiriasi tik laikas, kurį praleidžiame kiekvienoje stadijoje, o daugiausia laiko praleidžiame pirmoje, antroje ir REM fazėse. Visas miego ciklas trunka vidutiniškai nuo devyniasdešimties iki šimto dešimt minučių. Kai miegame, mūsų smegenys naudoja svarbius neuronų ryšius, jie kitu atveju blogėtų nuo veiklos stokos. Gilaus miego metu smegenų veikla, kuri kontroliuoja emocijas, sprendimų priėmimo procesą ir socialinę sąveiką, neveikia, todėl atsibudus smegenys vėl gali optimaliai funkcionuoti. Be to, gilus miegas gali būti pavadintas grožio miegu.

Masažo terapija – ypatingas lengvumo pojūtis
| |

Masažo terapija – ypatingas lengvumo pojūtis

Žmogui sugrįžti į savo vidinius namus iš tiesų reikia labai nedaug – tik labiau mylėti, įsiklausyti ir girdėti save. Masažo terapijos, kaip pirmosios gydomosios priemonės, poveikis žmogaus organizmui žinomas nuo senų laikų. Pirmieji aprašymai, kaip atliekamas masažas, aptikti dar senovės Indijoje. Išsamiai aprašyta masažo technika, gydomasis poveikis esant įvairiems negalavimams. Senovės Kinijoje, Egipte masažas padėjo gydant reumatines ligas, šalinant nuovargį, kovotojus rengiant mūšiui ar grįžus iš jo. Masažas buvo prieinamas visų sluoksnių atstovams. Diduomenė juo mėgavosi norėdama jutimiškai pasitenkinti, o paprasti žmonės – stiprybei ir jėgoms po sunkių darbų atgauti. Masažo terapijos procedūros buvo plačiai taikomos ir pirtyse – tokio malonumo retas atsisakydavo. Kūno procedūrų specialistas Mantas Totoro teigia, kad mūsų šalyje kinta požiūris į pačią masažo kultūrą. Greitas gyvenimo tempas, nuolatinė įtampa keičia mūsų gyvenimo įpročius. Kūnas alinamas ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Manualinės terapijos istorija byloja, kad įvairių šalių kultūrose masažas yra vienas pagrindinių sveiko gyvenimo būdo elementų. Lytėjimo reikšmė – svarbi mūsų fizinei, emocinei savijautai gerinti, o masažo technika vis tobulėja. Kiekvieno masažo poveikis yra skirtingas. Vienas tonizuoja, suteikia energijos, kitas – atpalaiduoja, gydo, gražina ir lygina odą. Todėl išmanyti masažo subtilybes, juolab kad kartais jis gali būti ir žalingas, reikėtų kiekvienam.

Viskas apie miegą
| |

Viskas apie miegą

Jūsų savijauta priklauso tik nuo Jūsų. Jeigu norite visą dieną gerai jaustis – gerai išsimiegokite! Jei jūs nepakankamai išsimiegate, jūs jaučiate nuovargį, jums sunkiau sukaupti dėmesį, jus greičiau pažeidžia stresas. Jei miego pakanka, savijauta būna pakili, energijos ir gyvybingumo nestinga visą dieną. Miegas apvalo organizmą, atjaunina veidą, padeda efektyviau mąstyti ir dirbti. Kas yra miegas? Paprastai miegą sudaro ciklai po 90 minučių, vidutiniškai 5 fazės. Per pirmąsias 4 fazes, kurios keičiasi nuo lengvo miego iki gilaus, mažėja smegenų aktyvumas, retėja širdies ritmas, kvėpavimas ir krinta kraujo spaudimas bei kūno temperatūra. Penktoje, vadinamoje greitų akių judesių fazėje, po užmerktais vokais juda akys, smegenys vėl tampa aktyvios ir tuomet dažniausiai sapnuojama. Šioje fazėje ir dažniau prabundamą, todėl ir sapnus prisimename geriau. Kas mus priverčia miegoti? Tai organizmo laikrodis, kontroliuojantis žvalumą, kūno temperatūrą bei hormonus. Apie 4-6 val. ryto smarkiai pakyla,padidėja hormono kortizolio kiekis, kraujas papildomai gauna gliukozės, todėl padaugėja energijos. Dažniausiai pasitaikanti nemigos priežastis – nerimas. Jis aktyvina nervų sistemą smegenys siunčia informaciją antinksčiams, kurie skatina adrenalino gamybą, žmogus tampa žvalesnis ir naktį prabunda. Jūs nesergate nemiga , jei miegate trumpai ar negiliai, tačiau jaučiatės puikiai. Jeigu miego stoka trukdo darbui ir pablogina savijautą, diagnozuojama nemiga.

| |

Masažo istorija

Masažas yra labai seniai išbandyta priemonė, kuri gerina sveikatą, atstato darbingumą, fizines ir psichines žmogaus jėgas. Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos metodais. Jį mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Išsamesnių žinių apie masažo taikymą senovėje yra išlikę iki mūsų laikų literatūriniuose šaltiniuose. Seniausioje kiniečių knygoje – manuskriptoje,kuri yra datuojama 2698 m. iki mūsų eros „Kong-FU“ („Žmogaus menas“) smulkiai aprašyti masažo būdai ir mėginama atskleisti jų gydomąjį poveikį. Veliau rašytame rankraštyje „Neczin“ („Knyga apie vidinį žmogų“) nurodomos ligos, kurių metu reikia ne tik gydyti vaistais, bet galima ir masažuoti. XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi masažavimo būdai, kurie taikomi yra iki šiol. VI a. prieš m.e. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur studentams buvo dėstomas masažas, kaip privaloma disciplina. Daugelyje provincijų veikė gydymo-gimnastikos mokykla, kur buvo ruošiami specialūs gydytojai- taosse, praktikuojantis akupunktūras, masažą ir gydomąją gimnastiką. Indijoje jau 1800 metais pr. m.e. medicininiuose traktatuose, kurie turi bendrą pavadinimą „Ajurvedos“ („Gyvenimo pažinimas“) smulkiai aprašomi masažo būdai. Indijoje masažas buvo taikomas visais atvėjais: susirgus, įkandus gyvatei, nuvargus, po traumų. Nepaprastas susidomėjimas masažu Indijoje yra ir dabar.

| |

Šizofrenija

Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Tiek vyrai, tiek moterys šizofrenija serga vienodai dažnai. Vyrams šizofrenija pasireiškia kiek anksčiau. Jiems psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais. Moterims simptomai dažniausiai išryškėja apie 25-35 gyvenimo metus. Žinoma, kad šizofrenija gali kartotis šeimose. Jei vienas iš identiškų dvynių suserga šizofrenija, kito tikimybė susirgti šia liga yra 40-50%. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, tikimybė, kad susirgs vaikas yra 10%. Šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui gali turėti įtakos įvairūs genetiniai, biologiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Egzistuoja įvairios ligos atsiradimą aiškinančios hipotezės. Sergantis šizofrenija žmogus paprastai pats savanoriškai nesikreipia pagalbos į gydytojus. Sergančiajam jo kliedesiai ir haliucinacijos yra realūs ir neretai jie nemano, kad jie serga ir jiems reikalinga medicininė pagalba. Todėl jei artimam žmogui išryškėja galimi šizofrenijos ar kitos psichikos ligos simptomai, šeimos nariai turi imtis iniciatyvos nuvesti artimąjį pas gydytoją. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Naujieji antipsichotikai veikia ne tik teigiamus šizofrenijos simptomus (kaip kad tipiniai antipsichotikai), bet ir palengvina neigiamus simptomus.