Fluoras yra būtinas mikroelementas kaulams ir dantims formuotis, svarbus ėduonies profilaktikai. Trūkstant fluoro padidėja dantų ėduonies, osteoporozės rizika. Fluoro šaltiniai: kava, arbata, soja, špinatai, ryžiai, svogūnai. Rekomenduojama paros norma vaikams – 1,4 – 4 mg, paaugliams – 0,5 – 2,5 mg fluoro. Suvartojant per daug fluoro vaikams gali atsirasti baltos dėmės ant dantų.
Žirnelių galima nusipirkti ir natūralių, ir konservuotų, šaldytų. Perdirbti žirniai, žinoma, turi mažiau sveikatai naudingų medžiagų, tačiau savo vertės nepraranda. Tai tik mitas, kad šaldytos daržovės praranda visus vitaminus. Užšaldžius daržoves, vitaminai taip pat tik „užšaldomi“. Kad šaldyti žirneliai neprarastų maistinės vertės, verdant į puodą reikia pripilti tiek vandens, kad žirneliai būtų vos vos apsemti. Kuo mažiau vandens pilsite, tuo mažiau vitamino C bus prarasta. Puodą būtina uždengti dangčiu. Nuoviro išpilti taip pat nederėtų. Iš jo galima paruošti sveiką ir vitaminingą padažą arba naudoti kaip vaistus šlapimui varyti. Žalieji žirneliai tiesiog plyšta nuo maistingų medžiagų. Valgydami žirnelius, žmonės gauna daugiau nei 8 rūšių vitaminų, 7 mineralų, proteino ir skaidomųjų medžiagų, kurios svarbios besilaikantiems dietos. Iš žirnelių organizmas gauna tokių medžiagų, kurios būtinos išlaikyti stiprius kaulus. Tai didžiulis vitamino K1 šaltinis, kuris palaiko kauluose esantį kalcį. Žalieji žirneliai naudingi ne tik kaulams, bet ir širdžiai, kraujagyslėms. Vitaminas K padeda reguliuoti kraujo krešėjimą. Žirneliuose taip pat yra tokių medžiagų, kurios padeda atsikratyti nuovargio ir tingulio pojūčio. Daug besimokantiems ir protinį darbą dirbantiems žmonėms gydytojai rekomenduoja kasdien suvalgyti po šaukštą žaliųjų žirnelių. Žinoma, nebūtina jų valgyti vienų. Jie puikiai pagardina bet kokį patiekalą.
Jodas yra mikroelementas, būtinas normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Jis yra būtinas skydliaukės hormonų komponentas. Skydliaukės hormonai veikia širdies ritmą, kraujospūdį, kūno temperatūrą, medžiagų apykaitą ir kūno svorį. Jodo šaltiniai: joduota druska, žuvis, moliuskai, jūros dumbliai, vanduo, kiaušiniai, pieno produktai. Suaugusiems per parą reikia apie 150 mikrogramų jodo. Vartojant joduotą druską papildomai vartoti jodo nereikia. Esant jodo trūkumui sulėtėja medžiagų apykaita, padidėja kūno masė, vystosi struma. Jei jodo trūkumas pasireiškia motinai nėštumo metu, kūdikiui gali pasireikšti protinis atsilikimas, fizinio vystymosi sutrikimai, kretinizmas. Vartojant per daug jodo didėja skydliaukės navikų rizika.
Su gydytoju endokrinologu Andrejumi Levingeriu kalbėjomės apie vitaminų ir maisto papildų reikalingumą šiuolaikinio žmogaus organizmui, kokie lietuvių mitybos ypatumai, ar galima vitaminais ne tik sau padėti, bet ir pakenkti. – Ar reikalingi vitaminai ir mikroelementai šiuolaikiniam žmogui? – Normalu, kad kiekvienas žmogus nori gyventi ilgai ir sveikai. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad medicina tik apie dešimt procentų daro įtaką žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui. Visa kita lemia paveldimumas ir tai, kaip gyvename, atsižvelgdami į organizmo poreikius. Visi ilgaamžiai žmonės akcentuoja savo mitybą. Palyginus su pirmykšte bendruomene, labai pasikeitė mūsų mityba. Per paskutinius dešimt metų lietuvių racionas taip pat kardinaliai pasikeitė. Atsiranda greito maisto, kuris turi daug kalorijų, bet yra nepilnavertis vitaminų atžvilgiu. Palyginus su pirmykščiu žmogumi, to maisto reikia mažiau, bet net bet kokia puikiai subalansuota dieta turi vitaminų ir mikroelementų nepakankamumą. Šiuo metu neįmanoma mityba be maisto papildų. Dabar ir Lietuvoje visus metus galima rasti prekybos centruose vaisių ir daržovių, bet iškyla klausimas, kiek juose yra konservantų. Kitas dalykas – mes esame šiauriečiai, ir bet kokiu atveju mūsų mityboje yra nepakankamai vitaminų. Dėl to žmonės perka vitaminus ir kitus maisto papildus. Tai yra didelė farmacijos pramonės dalis. Šios visos medžiagos yra parduodamos be receptų.
Manganas yra būtinas fermentų, dalyvaujančių angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, komponentas, dalyvauja jungiamojo audinio susidaryme, svarbus kaulų augimui, reprodukcinėms funkcijoms. Mangano šaltiniai: riešutai, ananasai, lapinės daržovės, grūdai, ankštiniai, mėlynės, arbata. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 2 mg mangano. Mangano trūkumas pasitaiko labai retai, dažniausiai sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis. Trūkumo požymiai yra sulėtėjęs vaikų augimas, svorio kritimas, plaukų ir nagų augimo sutrikimai. Per didelis mangano kiekis yra toksiškas kepenims ir nervų sistemai.
Norėčiau sužinoti, ką daryti ir kokius vitaminus geriausia duoti mokyklinio amžiaus vaikams, kad jie greitai nepervargtų ir nenusilptų nuo didelio pamokų krūvio? – Kiekvieno žmogaus organizmas į vitaminų trūkumą reaguoja skirtingai. Vienų tampa ploni ir pradeda slinkti plaukai, kitų sluoksniuojasi nagai ar šerpetoja oda. Treti jaučia nepaliaujamą nuovargį, išsekimą, padidėjusį nervingumą ar dirglumą. Vaikų protiniam darbingumui daug reikšmės turi išorinės aplinkos sąlygos, emocinė būklė, nuotaika, miegas ir poilsis bei visavertė mityba. Maistas – ne tik energijos, bet ir organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Tačiau norint gauti būtinų vitaminų dozę, reikėtų suvalgyti nemažai įvairių produktų – pavyzdžiui, kad žmogus gautų pakankamai vitaminų B1 ir B2, reikėtų suvalgyti kilogramą juodos duonos arba 400-500 g neriebios veršienos ir pan. Be to, nevalia pamiršti, kad daržovėse ir vaisiuose yra toli gražu ne visi normaliai medžiagų apykaitai reikalingi vitaminai ir mineralai. Maitindamiesi daržovėmis gausime pakankamai folio bei askorbo rūgšties ir vitamino P, o B2 yra tik piene ir jo produktuose, vitamino A – svieste. Aliejai – vitamino E šaltinis. Todėl sustiprinti sveikatą, pasipriešinti peršalimui, akių nuovargiui gali padėti ir specialūs vaikams skirti maisto papildai su vitaminais ir mineralais. Kaip rodo apklausos, geriausiai vaikai toleruoja skystus maisto papildus, kuriuos galima duoti tiek pusės metų kūdikiams, tiek ir mokyklinukams.
Selenas yra būtinas mikroelementas, apsaugantis organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Selenas mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus. Selenas būtinas normaliam imuninės sistemos funkcionavimui ir skydliaukės veiklai. Selenas padeda atsinaujinti oksidacijos pažeistiems plaučių ir kitų organų audiniams, apsaugo raudonąsias kraujo ląsteles, svarbus regos silpnėjimo ir kataraktos prevencijai. Selenas dalyvauja augime ir vystymesi, svarbus vyrų vaisingumui palaikyti. Selenas veikia kaip priešuždegiminis faktorius gydant artritą ir kitas autoimunines ligas. Priešuždegiminis seleno poveikis stiprėja kai kartu naudojamas vitaminas E. Seleno trūkumas organizme pasitaiko retai, dažniausiai pasitaiko žmonėms su sutrikusia žarnyno funkcija arba valgantiems maistą, užaugintą dirvose kur trūksta seleno. Gaunant nepakankamai seleno su maistu padidėja rizika sirgti onkologinėmis ligomis, širdies ligomis, ateroskleroze, katarakta, reumatoidiniu artritu, gali pasireikšti priešlaikinio senėjimo požymiai. Seleno trūkumas gali sukelti pakitimus naguose, raumenų silpnumą. Pagrindiniai seleno šaltiniai yra augaliniai produktai. Daugiausia seleno yra braziliškuose riešutuose. Seleno yra alaus mielėse, kviečių gemaluose, česnakuose. Iš gyvulinių produktų seleno yra žuvyje, raudonoje mėsoje, kiaušiniuose, kepenyse. Rekomenduojama seleno paros dozė yra 55 mikrogramai moterims, 70 mikrogramų vyrams.
Vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų gamintojai bando įtikinti, jog mūsų maiste naudingų medžiagų lieka vis mažiau. Tačiau maisto produktų ekspertai teigia, jog tai netiesa. Prognozuojama, jog iki 2010 metų kas ketvirtas maisto produktas – nuo sulčių, jogurto iki guminukų – bus praturtintas įvairiomis biomedžiagomis. Vien vitamino C per metus pagaminama apie 80 tūkst. tonų. Tokį „naudingų“ medžiagų naudojimą maisto papildų pramonės atstovai teisina tuo, jog maistas, kurį vartojame, yra nepilnavertiškas, rašo Vokietijos dienraštis „Welt“. Tačiau šiam teiginiui įrodyti reikia atlikti specialius tyrimus: maisto produktus nupirkti daugelyje vietų, o po keleto metų būtent tose pačiose vietose juos vėl įsigyti pakartotinai. Be to, tyrimas turi būti atliekamas toje pačioje laboratorijoje, naudojant tą patį metodą. Tačiau tyrimo metodai sparčiai keičiasi. Tai, ką šiandien galima išmatuoti, 1970 metais buvo galima tik nuspėti. Nieko nuostabaus, jog Vokietijos mitybos ekspertas Helmutas Hesekeris atlikęs išsamų literatūros šaltinių tyrimą bei apklausęs ekspertus iš 65 tyrimo institutų nerado jokių įrodymų, jog intensyvus žemės naudojimas lėmė maisto medžiagų sumažėjimą daržovėse ir vaisiuose. Priešingai. Dėl nuolatinio tręšimo biomedžiagų, pavyzdžiui karpotino ir tiamino, net padaugėjo. Be to, į kiaulių maistą dažnai papildomai dedama cinko, todėl šios mineralinės medžiagos padaugėja ne tik mėsoje, bet ir javuose bei daržovėse, nes cinkas su mėšlu patenka į dirvožemį.
Chromas yra būtinas mikroelementas riebalų ir angliavandenių apykaitai žmogaus organizme. Chromas dalyvauja energijos gamyboje organizme iš angliavandenių, riebalų ir baltymų, stimuliuoja riebiųjų rūgščių ir cholesterolio, reikalingų smegenų veiklai ir kitiems organizme vykstantiems procesams, sintezę. Chromas didina insulino efektyvumą mažinti gliukozės kiekį kraujyje, gali padėti išvengti diabeto. Reguliuodamas cukraus kiekį kraujyje chromas gali mažinti potraukį saldumynams. Chromo trūkumas sukelia gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, cholesterolio kiekio organizme padidėjimą, didina riziką sirgti ateroskleroze. Ryškus chromo trūkumas sukelia svorio mažėjimą, koordinacijos sutrikimus, galūnių nervų pažeidimus. Rekomenduojama chromo paros dozė vyrams yra 35 mikrogramai, moterims 25 mikrogramai. Nėščioms moterims 30 mikrogramų, maitinančioms – 40 mikrogramų. Didelės chromo dozės gali sukelti odos sudirginimą. Toksinio poveikio nepastebėta. Vartojant maisto papildus turinčius chromo, gali stiprėti antidiabetinių vaistų poveikis ir atsirasti hipoglikemija.
Baltymai yra vienas iš svarbiausių maisto komponentų. Amino rūgštys yra proteino pamatas. Visi antikūnai ir fermentai ir daugelis hormonų kūne yra baltymai. Jie teikia maisto medžiagų, deguonies pernešimą, ir visa tai paskleidžia per kūną. Baltymai taip pat tiekia kolageną į susijungusius kraujo audinius ir odos, nagų bei plaukų audinius. Vienas gramas baltymo sudaro 4 kalorijas.
Baltyminis maistas:
•mėsos išpjautinė turi būt liesa, tvarkingai parengta ir be odos;
•naminiai paukščiai: viščiukai, kalakutai, žąsys, medžiojami paukščiai (nepamirškite prieš paruošimą nuimt odelę, o jei perkat, įsitikinkit jog ji yra liesa);
•žalia mėsa: visokios kokybes liesa mėsa, karvės, briedžiai, buivolai, kengūros;
•kitokia mėsa: ėriena, kiauliena, liesas kumpis;
•žuvis ir jūros produktai: šviežia menkė, lašiša, lynas, kardžuve, moliuskai, austrės, krevetės, omarai;
•pieniniai gaminiai: pienas, varške, kaimiškas sūris (cottage cheese), natūralus jogurtas, sūris, kiaušinio baltymai (patartina rinktis neriebius produktus);
•baltymai iš vaisių bei daržovių: riešutai, pupos, sėkliniai vaisiai ir daržovės;
•grūdiniai baltymai: kviečiai, ryžiai ir t.t. (turi dalį baltymų);