Kaip mus veikia gėjų kultūra
|

Kaip mus veikia gėjų kultūra

Moterys visų pirma išmoko gauti naudos iš homoseksualios meilės šalininkų kovos už teisę būti savimi. Gėjų kultūra erotizavo vyrišką kūną, ir moterys dabar žavisi juo kino filmuose, per televizorių, per futbolo mačus ir teniso turnyrus… „Anksčiau buvo manoma, kad būtent vyrui priklauso aktyvi pradžia, jis žaidžia moters kūną, jį įsisavina, o ne atvirkščiai, – pabrėžia seksologas Igoris Konas. – Dabar pats vyriškas kūnas tapo geismų objektu. Moterys gavo galimybę legaliai mėgautis jo grožiu. Be to, dėl homoseksualios kultūros įtakos vyrai leido moteriai imtis aktyvesnio vaidmens intymiuose santykiuose; nereikėtų pamiršti, kad šiais laikais daugelio mėgstama poza „moteris viršuje” dar visai neseniai daugeliui buvo nepriimtina”. „Iš gėjų galima išmokti, kad žmogaus lytinė orientaciją reikėtų palikti už skliaustelių. Pažintis su kito orientacijos žmonėmis gali padėti geriau suprasti … pačius save ir tapti laimingais,” – mano seksologas Igoris Konas. „Nesutikę žmonių, kurių orientacija ne tokia kaip mūsų, mes esame tiesiog persunki stereotipų, prietarų ir keistų įsitikinimų. Būtent pažintis su jais mums parodo, kad apskritai žmonių nereikėtų dalinti į kategorijas – gėjus ar „natūralas” (arba vyrai ir moterys). Tokia pažintis mums duoda progą suprasti, kuo kiekvienas iš mūsų yra panašus ar kuo skiriasi nuo kito. Taip po truputį surandame save. Juk laimė nepriklauso nuo to, kaip sekame kieno nors pavyzdžiu: pavyzdžiui, jei esi vyras tai turi kautis ir visiems vadovauti.

|

Lietuvos politikai apie homoseksualus

Petras GRAŽULIS, “Tvarka ir teisingumas”: Gėda man, kai šitaip rūpinamasi tais iškrypimais, juk visos šitos mažumos… Nepriimtas įstatymas teikiamas kiekvieną plenarinį posėdį, štai kaip Seimas susirūpino tais visais „homikais“, homoseksualais, štai kaip jų teisės yra ginamos. Egidijus KLUMBYS, “Tvarka ir teisingumas”: Kolegos, gal inicijuokite ir narkotikų legalizavimą, pedofiliją, gėjų santuokas, paradus, pagaliau pornografiją televizijoje. Valentinas MAZURONIS, “Tvarka ir teisingumas”: Tai neturi būti normalu valstybės lygiu. Homoseksualizmas dabar yra propaguojamas. Rimantas SMETONA, “Tvarka ir teisingumas”: Homoseksualizmas yra liga. Ona VALIUKEVIČIŪTĖ, “Tvarka ir teisingumas”: Jei tokie žmonės egzistuoja, mes turime juos toleruoti. Julius VESELKA, “Tvarka ir teisingumas”: Civiliniame kodekse mes privarėme, kad „pydarai“ taip pat gali būti beveik šeima. Todėl man tas modernizmas su tais pederastais nepatinka ir nepatiks. Jonas PINSKUS, Darbo partija: Aš neskirčiau homoseksualo į jokias atsakingas pareigas. Rimantas BAŠYS, Darbo partija: Tie žmonės yra ligoniai. Saulius BUCEVIČIUS, Darbo partija: Pasaulis keičiasi ir mes to nesustabdysime.

|

Princas pamilo princą…

Tai ne vienas iš tų skandalų, kurie vienas po kito drebina Lietuvą, ne viena iš sensacijų, kuriomis žiniasklaida maitina visuomenę. Jis kelia didelį nerimą, nes tarsi voratinklis bando apraizgyti mūsų šeimas, vaikus, netgi pačius mažiausius – darželių auklėtinius. Pasirodo, vaikų darželiuose buvo ketinta pradėti diegti kelių Europos Sąjungos valstybių propaguojamą „Gender Loops” projekto programą, skirtą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Suprantama, šiose įstaigose vaikams suvokiamu ir priimtinu būdu turėtų būti aiškinami lyčių skirtumai ir mokoma pagarbos kitai lyčiai. Bet štai mūsų šalies darželių auklėtojoms jau išplatinta 108 puslapių „Projekto „Gender Loops” programos – idėjos, metodai ir klausimai pedagogų ugdymui” ir 45 puslapių „Priemonių rinkinys lyčių lygybės, sąmoningumo stiprinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose”. Programoje siūloma vaikams nagrinėti pasaką, kurioje du princai įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa „šeima”, Karaliumi ir Karaliumi. Toks požiūris esą padidina supratimą apie seksualinės įvairovės svarbą žmonėms ir visuomenei. Vaikučių auklėtojoms, pedagogams siūloma skaityti paveiksliukais iliustruotą knygelę „Karalius ir Karalius”. O kitoje pasakoje teigiama, kad vaikų pamėgtoji Raudonkepuraitė yra visai ne mergaitė, o berniukas. Maža to, auklėtojos skatinamos leisti berniukams segėti sijonėlius, o mergaitėms mūvėti berniukiškas kelnes.

|

Transeksualai užkariauja pasaulį

Sveiki, pirmiausia klausiu: kaip apibūdintumėte patį žodį transeksualas? Kas tai? (žmonėms, manau, reikia žinoti, ką vienas ar kitas žodis reiškia). Paprasčiausias apibūdinimas: transeksualas – asmuo, kuriam atlikta lyties keitimo operacija. Tačiau tai gali būti ir asmuo prieš šią operaciją, tas, kuris tapatinasi su priešinga lytimi nei jis ar ji yra ir kuris vartoja hormonus siekdamas tapti panašesnis į tos lyties, su kuria tapatinasi, asmenį. Jūsų darbo sritis – socialinės mažumos (pataisykit, jei klystu, esu tik žmogus). Kokia dabar visų mažumų atžvilgiu, yra transseksualų padėtis? Mano tyrimų sritis apima ne tik socialines mažumas, bet ir lyties, seksualumo, populiariosios kultūros problemas. Šiuo metu itin domiuosi vyrų ir vyriškumo klausimais. Tad socialinės ir seksualinės mažumos tėra viena iš kelių mano domėjimosi sričių. Mažumų padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Ne išimtis ir transeksualai. Jiems itin sunku. Nors 2000 metų LR Civiliniame Kodekse galimybė pasikeisti lytį numatyta, Lietuvos seimas iki šiol nėra priėmęs lyties keitimo įstatymo tam, kad asmenys iš tikrųjų galėtų pasinaudoti šia teise. Vadinasi, žmonės, norintys pasikeisti lytį Lietuvoje, yra beteisiai. Kad Lietuva iš tikrųjų nehumaniška transeksualams įrodė ir 2007 metais transeksualės L. laimėta byla prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme. Tačiau ir po šios bylos Seimas nesiėmė svarstyti Lyties keitimo įstatymo. Mokslininkai dar ginčijasi – ar tai sutrikimas, ar tiesiog smegenyse esantis kitoniškumas.

|

Ar esame tolerantiški kitokiems?

Žodis tolerancija kilęs iš lotynų kalbos, kuris reiškia kantrybę, pakantumą. Būti tolerantiškam – pripažinti kito lygiavertę egzistenciją, rasti kompromisą. Apskritai apie toleranciją galima pradėti kalbėti tuomet, kai susiduriama su skirtingomis nuomonėmis, pažiūromis, įsitikinimais, vertybėmis ar tradicijomis, o šiandieniniame pasaulyje šių skirtumų tikrai netrūksta, Būtent tai ir padaro šią temą itin svarbia mūsų visuomenei. Tolerantišku norime būti kiekvienas. Dažniausiai dėl to, kad tai madinga. Ir atrodo, būti tolerantišku visai nėra sudėtinga, tereikia garsiai tai deklaruoti. Tik ką iš tiesų turime omenyje tvirtindami esą tolerantiški? Ar tai, kad pro pirštus pažiūrime į tam tikrus nepriimtinus dalykus – “kol tai neliečia manęs ar mano artimųjų, man tai nerūpi”, ar tai, kad gerbiame kito žmogaus pasirinkimą, nors nebūtinai jam pritariame? Tolerancijos sąvoka tarytum nubrėžia ribą tarp konservatyvumo ir lengvabūdiškumo. Kad ir kaip ten bebūtų, neteisingas tolerancijos sąvokos suvokimas nesukeltų tiek daug problemų ir viešų diskusijų, jei ne iškylanti diskriminacija -žymiai skaudesnė globali problema, nei likti nepastebėtam ar neįvertintam. Būti diskriminuojamam – būti atstumtam dėl savo prigimties ar pasirinkimų. Žmonės yra diskriminuojami dėl daugelio dalykų: negalios, odos spalvos, religijos, orientacijos, amžiaus ir kitko.

|

Atsargiai – revoliucingieji gėjai

Homoseksualizmo, gėjų tema niekad nesidomėjau. Tokios problemos man nebuvo aktualios, mat su vyriškos meilės geidžiančiais vyrais niekad nebuvau susidūręs piktuoju. „Akis į akį“ susitikdavau tik su neagresyviais, itin išsilavinusiais, tolerantiškais netradicinės orientacijos vyrais, kurie man apie savo polinkius niekad neužsimindavo. Jie puikiai žinojo, kad aš ne jų „klano“, todėl nesusilaukdavau jokių užuominų, nerodė jie man neapykantos, pagiežos, nepagarbos dėl to, kad nepritariu jų „polinkiams“. Kadaise su vienu žymiu homoseksualios orientacijos kino kritiku teko keletą dienų gyventi tame pačiame viešbučio numeryje, kai pačioje Atgimimo pradžioje su visa „Literatūros ir meno“ redakcija buvome išvykę į kelionę po Lenkiją. Kelios naktys, praleistos viešbutyje su homoseksualu, paliko neišdildomą įspūdį – kalbėjomės apie kiną, teatrą, rašytojus, kūrybą. Ir visa tai su abipuse tolerancija bei pagarba. Štai kodėl man sąvoka „homoseksualizmas“ tarsi ir neegzistavo: jie netrukdo gyventi man, aš netrukdau gyventi jiems. Šiais metais atsitiktinai į rankas pakliuvo kažkokio Maiklo Svifto 1987 metais pasirašytas manifestas keistu pavadinimu – „Revoliucingieji gėjai“. Perskaičiau tą gėjams priskiriamą manifestą ir pašiurpau. Jeigu tikrieji homoseksualų, gėjų tikslai surašyti būtent šiame manifeste, jeigu tas rašinys – nesuklastotas, jeigu dauguma netradicinės orientacijos vyrų pritaria manifeste išguldytoms mintims – tada man belieka pasakyti, jog aš – mirtinas jų priešas.

|

Homoseksualai – Heterofobai

Iškart noriu visiems prisipažinti. Nesu HOMOFOBAS. Nesu nusistatęs prieš. Jeigu jūs tikrai mylit kitą žmogų, mylėkit. Tai Jūsų pasirinkimas. Ir prašau šitą straipsnį bandyti suvokti logiškai mąstant. Nesivelkim į emocijas, nuostatas. O tiesiog pagalvokim realiai. Moksliškai. Žmogiškai. Bet noriu daugumą gėjų arba lesbiečių pavadinti: Jūs egocentriški, rėkiantys HETEROFOBAI. (atsiprašau tų kurie tokie nera. Bet situacija pasaulyje suformavo mano nuomonę apie Jus. Pradėti reikėtų nuo to. Jog vis dėl to, normalu yra Vyro ir moters santykiai. Nes taip yra sukurta gamtos. Nes taip gimsta vaikai. Taip buvo per amžius. ir realiai – juk taip turi būti. argi ne? Bet pasitaiko išimčių šiam pasaulyje (pvz šunkiukas gimsta su 3 kojom, vaikutis gimsta su viena akyte, arba vyras myli vyrą). Ir vis dėl to jis gyvas sutvėrimas. Ir mes jį priimam tokį koks yra (su šuniuku gal papraščiau. Jį galima užmigdyti, kad nesikankintu. Bet žmogų priimam. Kad ir jis su viena akim, arba tiesiog yra homoseksualas. Aš suprantu, kai myli, jautiesi lyg ant sparnų, ir norisi rėkti. Iš tos laimės norisi pranešti visiems, kad radai savo sielos antrają pusę. Bet kam reikia kelti reikalavimus valstybėms? Įmonėms? Visai žmonijai, kad įteisintų Jūsų santuoką? Kam reikalauti įsivaikinti? Kam rengti spalvingus paradus, kurie iš tikro yra tik Jūsų egocentriškų Jausmų išraiška, kurie lyg ir turėtų įrodyti jog laimite kažkokį mūši prieš visuomenę.

|

Aš prieš homoseksualizmą

Niujorke stovinti prancūzų dovanota Laisvės statula, iškelia laisvę. Žmonės dėl laisvės pasiruošę paaukoti savo gyvybę. Tačiau, nežinodami savo tikrosios prigimties, jie kovoja už laisvę vartoti narkotikus, užsiimti laisvu seksu, darytis abortus, būti gėjais ar įsivaikinti vaikus gėjų santuokoje. Pažiūrėjęs į gėjų šūkį lietuviškoje svetainėje: “Už visuotinę taiką pasaulyje!”, buvau labai nustebęs, kad jie naudoja tą patį, kaip ir TT, kuris yra įsteigęs ne vieną dešimtį organizacijų su tokia pabaiga, pvz.: Šeimų federacija už taiką ir vienybę pasaulyje ir kt. O jų vėliava, kurioje visos vaivorykštės spalvos… Nors nėra ko stebėtis, juk Hitleris savo laiku paėmė budizmo simbolį ir panaudojo savo tikslams, t.y. svastiką. Daugiau apie šį reiškinį TT žodžiais: Šiandien pasaulio padėtis labai rimta. Jei nuvyktumėte į Ameriką, pamatytumėte daug gėjų. Vyrai tuokiasi su vyrais ir moterys su moterimis. Iš tiesų, kur galima rasti tokius įstatymus? Fiziologiškai jie nebuvo taip sukurti. Po vienos kartos jų kraujo linija baigsis. Viskas baigsis. Dangaus sėkmė juos išvarys ir dėl to jų širdys tikrai nedžiūgaus. Jie priims kančią kaip savaime suprantamą ir iškils dar sudėtingesnės problemos. Gyvenamojoje aplinkoje visada kartu egzistuos subjektas ir objektas. Privalote tai žinoti, gyvendami visuomenėje. Vyrams nusibodo moterys, o moterims – vyrai, todėl jie bastosi kasdien išalkę meilės ir nuolat vieniši. Jie visi taps homoseksualistais ar lesbietėmis ir galiausiai atsidurs šiukšlių dėžėje.

|

Gėjai – lenkiškasis požiūris

Apklausų duomenys aiškiai patvirtino, kad pastaruoju metu lenkų priešiškumas homoseksualistams stipriai padidėjo. Be abejonės, tai gėjų veikėjų kontrproduktyvios kampanijos rezultatas (aš sąmoningai atskiriu sampratas “gėjus” ir “homoseksualistas”, kadangi “gėjiškumas” – tai tam tikras politinis homoseksualizmas, viena iš tradicinių kairuoliškos ideologijos lozungų panaudojimo krypčių). Patys jie nemato šiame kontrproduktyvume nieko blogo, o atvirkščiai, – noriai priskiria šį klausimą prie “lenkiškosios netolerancijos” įrodymų kolekcijos. Bet užtenka tik pagalvoti apie tai, ką nori eiliniam lenkui pasakyti šie visuomenės nuomonę įtakojantys gėjiškumo centrai. Tai visai ne “mes tokie patys žmonės kaip ir jūs. Mūsų kitoniškumas niekam negrąsina, dėl jo mes netampame blogesni už kitus tautiečius, darbo kolegas ar kaimynus”. Jų pranešimas tradicinei lenkų visuomenei veikiau skamba taip: “jūs esate kvaili prasčiokai, tačiau jūs privalėsite susitaikyti su viskuo, ko mes norėsime, nes jus privers Europos Sąjunga”. Gėjų propagandoje neįmanoma nubrėžti ribos tarp to, ką būtų galima pripažinti bandymu užmegzti visuomeninę diskusiją, ir paprastos pornografijos. Susidaro nuomonė, kad tokią gėjiškumo strategiją sukūrė žmonės, įstrigę savoje paleistuvystėje, ir nėra taip svarbu – homo ar heteroseksuali ji bebūtų. Ir nors gėjus kalba tik apie lygias teises, šiai sampratai jis suteikia tokią prasmę, kad diskriminacija pripažįstama susižavėjimo jo paties demonstruojamu elgesiu nebuvimas.

|

Kanadietis teisininkas tvirtina, kad jo šalyje homoseksualai yra „lygesni“ už krikščionis

Kanadietis teisininkas ir visuomenės veikėjas Ezra Levant apkaltino Kandos teismų sistemą dvigubų standartų laikymusi. Pasak R. Levanto, skandalinga tai, kad teisėja, nubaudusi krikščionį pastorių pinigine bauda už tai, kad jis pamoksle apeliavo į Šventojo Rašto tekstą apie sodomijos nuodėmę, 2003 metais atmetė ieškintį prieš roko grupę, kurios tekstuose raginama mušti krikščionis. Savo sprendimą teisėja motyvavo tuo, kad krikščionys nėra ta rizikos grupė, kuri būtų visuomenės skriaudžiama, todėl muzikantų raginimai neturėtų būti traktuojami kaip neapykantos kurstymas, tuo labiau, jog jie esą nesudaro realaus pavojaus. Ezra Levant tokius argumentus pavadino „dūmų uždanga“: „Tai jau ne teisiniai argumentai. Ši moteris paprasčiausiai mano, kad krikščionys turi mažiau pilietinių teisių nei kitos visuomenės grupės. Pasak Levanto, jei nuosekliai taikyti argumentus, kodėl roko muzikantai gali grasinti krikščionims – nes esą tai mažai populiarūs ir neįtakingi muzikantai, kurių dainos nedaro didesnės įtakos, tai nėra pagrindo bausti ir neonacius. Jie taip pat nėra populiarūs, jų idėjos įdomios tik tam tikrai grupei žmonių. Kanadietis pastorius, kuris buvo nubaustas pinigine bauda (dar buvo pareikalauta, jog jis viešai atsiprašytų homoseksualų ir nuo šiol niekada neminėtų jų savo pamoksluose) taip komentavo šią situaciją: „Nemanau, kad turėtų būti baudžiama muzikos parduotuvė, prekiaujanti įžeidžiančiomis dainomis. Aš esu už žodžio laisvę, tik norėčiau, jog ji galiotų ir krikščionims.