Transeksualai užkariauja pasaulį

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sveiki, pirmiausia klausiu: kaip apibūdintumėte patį žodį transeksualas? Kas tai? (žmonėms, manau, reikia žinoti, ką vienas ar kitas žodis reiškia). Paprasčiausias apibūdinimas: transeksualas - asmuo, kuriam atlikta lyties keitimo operacija. Tačiau tai gali būti ir asmuo prieš šią operaciją, tas, kuris tapatinasi su priešinga lytimi nei jis ar ji yra ir kuris vartoja hormonus siekdamas tapti panašesnis į tos lyties, su kuria tapatinasi, asmenį. Jūsų darbo sritis - socialinės mažumos (pataisykit, jei klystu, esu tik žmogus). Kokia dabar visų mažumų atžvilgiu, yra transseksualų padėtis? Mano tyrimų sritis apima ne tik socialines mažumas, bet ir lyties, seksualumo, populiariosios kultūros problemas. Šiuo metu itin domiuosi vyrų ir vyriškumo klausimais. Tad socialinės ir seksualinės mažumos tėra viena iš kelių mano domėjimosi sričių. Mažumų padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Ne išimtis ir transeksualai. Jiems itin sunku. Nors 2000 metų LR Civiliniame Kodekse galimybė pasikeisti lytį numatyta, Lietuvos seimas iki šiol nėra priėmęs lyties keitimo įstatymo tam, kad asmenys iš tikrųjų galėtų pasinaudoti šia teise. Vadinasi, žmonės, norintys pasikeisti lytį Lietuvoje, yra beteisiai. Kad Lietuva iš tikrųjų nehumaniška transeksualams įrodė ir 2007 metais transeksualės L. laimėta byla prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme. Tačiau ir po šios bylos Seimas nesiėmė svarstyti Lyties keitimo įstatymo. Mokslininkai dar ginčijasi - ar tai sutrikimas, ar tiesiog smegenyse esantis kitoniškumas.

Atsargiai – revoliucingieji gėjai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Homoseksualizmo, gėjų tema niekad nesidomėjau. Tokios problemos man nebuvo aktualios, mat su vyriškos meilės geidžiančiais vyrais niekad nebuvau susidūręs piktuoju. „Akis į akį“ susitikdavau tik su neagresyviais, itin išsilavinusiais, tolerantiškais netradicinės orientacijos vyrais, kurie man apie savo polinkius niekad neužsimindavo. Jie puikiai žinojo, kad aš ne jų „klano“, todėl nesusilaukdavau jokių užuominų, nerodė jie man neapykantos, pagiežos, nepagarbos dėl to, kad nepritariu jų „polinkiams“. Kadaise su vienu žymiu homoseksualios orientacijos kino kritiku teko keletą dienų gyventi tame pačiame viešbučio numeryje, kai pačioje Atgimimo pradžioje su visa „Literatūros ir meno“ redakcija buvome išvykę į kelionę po Lenkiją. Kelios naktys, praleistos viešbutyje su homoseksualu, paliko neišdildomą įspūdį – kalbėjomės apie kiną, teatrą, rašytojus, kūrybą. Ir visa tai su abipuse tolerancija bei pagarba. Štai kodėl man sąvoka „homoseksualizmas“ tarsi ir neegzistavo: jie netrukdo gyventi man, aš netrukdau gyventi jiems. Šiais metais atsitiktinai į rankas pakliuvo kažkokio Maiklo Svifto 1987 metais pasirašytas manifestas keistu pavadinimu – „Revoliucingieji gėjai“. Perskaičiau tą gėjams priskiriamą manifestą ir pašiurpau. Jeigu tikrieji homoseksualų, gėjų tikslai surašyti būtent šiame manifeste, jeigu tas rašinys – nesuklastotas, jeigu dauguma netradicinės orientacijos vyrų pritaria manifeste išguldytoms mintims - tada man belieka pasakyti, jog aš - mirtinas jų priešas.

Homoseksualai - Heterofobai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iškart noriu visiems prisipažinti. Nesu HOMOFOBAS. Nesu nusistatęs prieš. Jeigu jūs tikrai mylit kitą žmogų, mylėkit. Tai Jūsų pasirinkimas. Ir prašau šitą straipsnį bandyti suvokti logiškai mąstant. Nesivelkim į emocijas, nuostatas. O tiesiog pagalvokim realiai. Moksliškai. Žmogiškai. Bet noriu daugumą gėjų arba lesbiečių pavadinti: Jūs egocentriški, rėkiantys HETEROFOBAI. (atsiprašau tų kurie tokie nera. Bet situacija pasaulyje suformavo mano nuomonę apie Jus. Pradėti reikėtų nuo to. Jog vis dėl to, normalu yra Vyro ir moters santykiai. Nes taip yra sukurta gamtos. Nes taip gimsta vaikai. Taip buvo per amžius. ir realiai - juk taip turi būti. argi ne? Bet pasitaiko išimčių šiam pasaulyje (pvz šunkiukas gimsta su 3 kojom, vaikutis gimsta su viena akyte, arba vyras myli vyrą). Ir vis dėl to jis gyvas sutvėrimas. Ir mes jį priimam tokį koks yra (su šuniuku gal papraščiau. Jį galima užmigdyti, kad nesikankintu. Bet žmogų priimam. Kad ir jis su viena akim, arba tiesiog yra homoseksualas. Aš suprantu, kai myli, jautiesi lyg ant sparnų, ir norisi rėkti. Iš tos laimės norisi pranešti visiems, kad radai savo sielos antrają pusę. Bet kam reikia kelti reikalavimus valstybėms? Įmonėms? Visai žmonijai, kad įteisintų Jūsų santuoką? Kam reikalauti įsivaikinti? Kam rengti spalvingus paradus, kurie iš tikro yra tik Jūsų egocentriškų Jausmų išraiška, kurie lyg ir turėtų įrodyti jog laimite kažkokį mūši prieš visuomenę.

Aš prieš homoseksualizmą

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Niujorke stovinti prancūzų dovanota Laisvės statula, iškelia laisvę. Žmonės dėl laisvės pasiruošę paaukoti savo gyvybę. Tačiau, nežinodami savo tikrosios prigimties, jie kovoja už laisvę vartoti narkotikus, užsiimti laisvu seksu, darytis abortus, būti gėjais ar įsivaikinti vaikus gėjų santuokoje. Pažiūrėjęs į gėjų šūkį lietuviškoje svetainėje: “Už visuotinę taiką pasaulyje!”, buvau labai nustebęs, kad jie naudoja tą patį, kaip ir TT, kuris yra įsteigęs ne vieną dešimtį organizacijų su tokia pabaiga, pvz.: Šeimų federacija už taiką ir vienybę pasaulyje ir kt. O jų vėliava, kurioje visos vaivorykštės spalvos… Nors nėra ko stebėtis, juk Hitleris savo laiku paėmė budizmo simbolį ir panaudojo savo tikslams, t.y. svastiką. Daugiau apie šį reiškinį TT žodžiais: Šiandien pasaulio padėtis labai rimta. Jei nuvyktumėte į Ameriką, pamatytumėte daug gėjų. Vyrai tuokiasi su vyrais ir moterys su moterimis. Iš tiesų, kur galima rasti tokius įstatymus? Fiziologiškai jie nebuvo taip sukurti. Po vienos kartos jų kraujo linija baigsis. Viskas baigsis. Dangaus sėkmė juos išvarys ir dėl to jų širdys tikrai nedžiūgaus. Jie priims kančią kaip savaime suprantamą ir iškils dar sudėtingesnės problemos. Gyvenamojoje aplinkoje visada kartu egzistuos subjektas ir objektas. Privalote tai žinoti, gyvendami visuomenėje. Vyrams nusibodo moterys, o moterims - vyrai, todėl jie bastosi kasdien išalkę meilės ir nuolat vieniši. Jie visi taps homoseksualistais ar lesbietėmis ir galiausiai atsidurs šiukšlių dėžėje.

Gėjai - lenkiškasis požiūris

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Apklausų duomenys aiškiai patvirtino, kad pastaruoju metu lenkų priešiškumas homoseksualistams stipriai padidėjo. Be abejonės, tai gėjų veikėjų kontrproduktyvios kampanijos rezultatas (aš sąmoningai atskiriu sampratas "gėjus" ir "homoseksualistas", kadangi "gėjiškumas" - tai tam tikras politinis homoseksualizmas, viena iš tradicinių kairuoliškos ideologijos lozungų panaudojimo krypčių). Patys jie nemato šiame kontrproduktyvume nieko blogo, o atvirkščiai, - noriai priskiria šį klausimą prie "lenkiškosios netolerancijos" įrodymų kolekcijos. Bet užtenka tik pagalvoti apie tai, ką nori eiliniam lenkui pasakyti šie visuomenės nuomonę įtakojantys gėjiškumo centrai. Tai visai ne "mes tokie patys žmonės kaip ir jūs. Mūsų kitoniškumas niekam negrąsina, dėl jo mes netampame blogesni už kitus tautiečius, darbo kolegas ar kaimynus". Jų pranešimas tradicinei lenkų visuomenei veikiau skamba taip: "jūs esate kvaili prasčiokai, tačiau jūs privalėsite susitaikyti su viskuo, ko mes norėsime, nes jus privers Europos Sąjunga". Gėjų propagandoje neįmanoma nubrėžti ribos tarp to, ką būtų galima pripažinti bandymu užmegzti visuomeninę diskusiją, ir paprastos pornografijos. Susidaro nuomonė, kad tokią gėjiškumo strategiją sukūrė žmonės, įstrigę savoje paleistuvystėje, ir nėra taip svarbu - homo ar heteroseksuali ji bebūtų. Ir nors gėjus kalba tik apie lygias teises, šiai sampratai jis suteikia tokią prasmę, kad diskriminacija pripažįstama susižavėjimo jo paties demonstruojamu elgesiu nebuvimas.

Kanadietis teisininkas tvirtina, kad jo šalyje homoseksualai yra „lygesni“ už krikščionis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kanadietis teisininkas ir visuomenės veikėjas Ezra Levant apkaltino Kandos teismų sistemą dvigubų standartų laikymusi. Pasak R. Levanto, skandalinga tai, kad teisėja, nubaudusi krikščionį pastorių pinigine bauda už tai, kad jis pamoksle apeliavo į Šventojo Rašto tekstą apie sodomijos nuodėmę, 2003 metais atmetė ieškintį prieš roko grupę, kurios tekstuose raginama mušti krikščionis. Savo sprendimą teisėja motyvavo tuo, kad krikščionys nėra ta rizikos grupė, kuri būtų visuomenės skriaudžiama, todėl muzikantų raginimai neturėtų būti traktuojami kaip neapykantos kurstymas, tuo labiau, jog jie esą nesudaro realaus pavojaus. Ezra Levant tokius argumentus pavadino „dūmų uždanga“: „Tai jau ne teisiniai argumentai. Ši moteris paprasčiausiai mano, kad krikščionys turi mažiau pilietinių teisių nei kitos visuomenės grupės. Pasak Levanto, jei nuosekliai taikyti argumentus, kodėl roko muzikantai gali grasinti krikščionims – nes esą tai mažai populiarūs ir neįtakingi muzikantai, kurių dainos nedaro didesnės įtakos, tai nėra pagrindo bausti ir neonacius. Jie taip pat nėra populiarūs, jų idėjos įdomios tik tam tikrai grupei žmonių. Kanadietis pastorius, kuris buvo nubaustas pinigine bauda (dar buvo pareikalauta, jog jis viešai atsiprašytų homoseksualų ir nuo šiol niekada neminėtų jų savo pamoksluose) taip komentavo šią situaciją: „Nemanau, kad turėtų būti baudžiama muzikos parduotuvė, prekiaujanti įžeidžiančiomis dainomis. Aš esu už žodžio laisvę, tik norėčiau, jog ji galiotų ir krikščionims.

Švedijoje homoseksualai netrukus galės tuoktis bažnyčiose

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Trys iš keturių valdančiąją koaliciją sudarančių Švedijos partijų pateikė pasiūlymą, kuris, kaip tikimasi, nuo gegužės 1 dienos atvers šalyje kelią gėjų santuokoms, skelbia „The Local“. Pasiūlymui nepritaria tik krikščionys demokratai, kurie priešinasi, kad homoseksualų sąjungos būtų vadinamos šeimomis. Tačiau konservatyvi Nuosaikiųjų partija, Centro partija ir liberalai pritaria lyties atžvilgiu neutraliam įstatymui, kuriame nebebūtų užsimenama, jog santuoka yra sąjunga tarp vyro ir moters. Švedijoje heteroseksualios poros gali tuoktis tiek civilinėje, tiek bažnytinėje ceremonijose, o homoseksualams savo partnerystę leidžiama įtvirtinti tik civiliniu keliu. Tačiau tai gali pasikeisti, jei parlamentas priims reikiamus įstatymus. Tai labai tikėtina, nes trijų valdančiųjų partnerių iniciatyvai pritaria ir opozicinė Socialdemokratų partija. Civilinės sąjungos, kurios gėjų bei lesbiečių poroms suteikė tas pačias teises kaip ir vedusiai porai, Švedijoje galioja nuo 1995 metų. Jei bus priimti nauji įstatymai, tai Švedija, kuri pirmoji pasaulyje leido homoseksualams įsivaikinti vaikus, taps ir pirmąja šalimi, kurioje gėjai bei lesbietės galės tuoktis bažnyčioje. Liuteronų bažnyčia jau nuo 2007 metų teikia religinį palaiminimą gėjų sąjungoms. Bažnyčia anksčiau teigė, kad žodis „šeima“ turėtų apibūdinti tik susituokusias heteroseksualias poras. Be to, pastoriai turės teisę atsisakyti sutuokti homoseksualus. Tokią galimybę labai kritikuoja gėjų teisių aktyvistai.

Vaivorykštės, tikri lietuviai ir taip toliau

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prisipažįstu, neiškenčiau. Iš pradžių nemačiau jokios prasmės veltis į kokias nors diskusijas šituo klausimu, juk čia taip viskas aišku. Pasirodo, ne. Net labai skaitomi LT blogai leidžia sau reikšti no-pride stiliaus idėjas, didžiuliuose forumuose visi pritaria, kad reikia gegužės 25 dieną atvykti į Vilnių ir sumušti tuos vaivorykščių vėliavnešius. Kas darosi “geriausio” LT žinių portalo komentarų skiltyse turbūt nė neverta sakyti. Lietuvių požiūris į homoseksualus. Pirma, jie organizuoja paradus, kuriuose žygiuoja centrinėmis gatvėmis nuogi, jei du gėjai išeina į miestą, tai juos būtinai kas nors arba pamato ant suoliuko besimylinčius, arba už kampo besilaižančius. Antra, jie bando visus užverbuoti tapti gėjais, jie reikalauja leidimo tuoktis, įsivaikinti (vaikus aišku atimtų iš normalių žmonių). Ir šiaip, jie išgamos, nenormalūs, debilai ir dar kas tik nori. Tiesa, paskaičius no-pride ar dar vieną tokio tipo puslapį, atrodo, kad nifiga: visi yra tik prieš tai, kad gėjų kultūra yra propaguojama. Šiaip, jie kaip ir netrukdo, kol tiesiog gyvena, vaikšto į klubus ir panašiai. Ant šito kabliuko turbūt pakibo ir Karolis ir dalis kitų. Bet tai pažiūrėkit, kas ateis į tokius susirinkimus: 18-20 metų vidurkis, ir visiška neapykanta gėjams, kaip ir neapykanta šiaip visokiems kitokiems. Nesibaigs smurtu? Labai abejoju. Kitaip ir troleibusai būtų Kaune išvažiavę. Pagaliau, seniai pasaulyje yra nuomonė, kad homoseksualumas - ne liga, o pusė LT gyventojų dar vis akmens amžiui.

Lietuviško marazmo perliukai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Manyčiau, kad bet kokie gėjų vieši "paradai" yra ciniškas noras save sureikšminti, iškelti savo problemas virš visuomenės. Dar blogiau - tai įžūlus bandymas atitraukti žmonių dėmesį nuo jiems svarbių problemų, ir, neatmesčiau, kad tokie veiksmai yra inspiruojami kai kurių itin suinteresuotų, aukštus postus užimančių "valstybininkų"", - sąmokslą įžvelgia R.Paksas.
Oppression always seems natural to those who possess it, prisimenu citatą. o kaip gi ten visi rašinėliai konstitucijoje apie lygybę ir susirinkimų laisvę? ar sveikų šeimų eisena mieste prieš gerą mėnesį - lygesnė, negu visi kiti likę lygieji? o jeigu savo paradą rengtų gaisrininkai, ar tai irgi būtų "įžūlus bandymas atitraukti žmonių dėmesį nuo jiems svarbių problemų"?

Homoseksualai Lietuvoje - ar sovietmetis jau praėjo?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paklausus kaip respondentai reaguotų sužinoję, kad jų vaikas yra homoseksualus, 44% nurodė, kad stengtųsi visokeriopai palaikyti savo vaiką, 36% mėgintų jį /ją pakeisti, 34% - kreiptųsi psichologinės pagalbos. Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus. Vyrai dažniau nei moterys būtų linkę slėpti šį faktą nuo giminių ir pažįstamų (20% -vyrų ir 15% -moterų), kur kas dažniau mėgintų savo vaiką pakeisti (50%-vyrų ir 32% moterų), rečiau nei moterys kreiptųsi psichologinės pagalbos sau (32%- vyrų ir 40%-moterų), stengtųsi visokeriopai palaikyti savo vaiką (39%-vyrų, 55%-moterų) ar siektų artimiau susipažinti su vaiko artimais draugais (20%-vyrų, 25%-moterų). Vyresni respondentai (70 metų ir vyresni) tik kur kas dažniau nei jaunesni apklaustieji stengtųsi nuslėpti šį faktą nuo giminių ir artimųjų. Kitų kategorijų atžvilgiu vyresnių ir jaunesnių respondentų nuomonių skirtumai statistiškai nereikšmingi (pvz. 40% jaunuolių nuo 18-29 metų ir 41% respondentų nuo 70 metų ir vyresnių mėgintų pakeisti savo vaiką, labai panašus procentas abiejų amžiaus grupių atstovų - 27 % ir 26% - kreiptųsi psichologinės pagalbos sau). 2% išsižadėtų savo vaiko.