Homoseksualai

Kad visokių šiuolaikiškų, kosmopolitiškų ir diplomuotų tamsuolių nebūčiau apkaltintas „homofobija" perspėju, kad pavadinime ir toliau tekste panaudotas žodis „pederastas" yra viešai naudotinas tarptautinis žodis (pederastija [gr.paiderastija, pais - berniukas, jaunuolis + erastes - įsimylėjėlis] šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985). Neseniai man teko pasinaudoti vienos naktinės parduotuvės paslaugomis (stimulas - vėlyvi svečiai iš užsienio ir tuščias šaldytuvas). Prie tokių prekybos taškų, dažnai stoviniuoja įvairios žmogystos, todėl tą gilų vakarą buvo ne išimtis ir prie parduotuvės įėjimo stovėjo du apdriskę prasmirdę valkatos. Kaip visada valkatos paprašė sušelpti „maistui", kadangi esu krikščionis ir įsakymą „prašančiam duok" aš nerišu su veidmainių propaguojamomis sąvokomis „ vienam duok kitam ne duok", aš ištraukiau iš piniginės kažkokią smulkmę ir pabėriau į paslaugiai atkištą juodom panagėm žydintį delną. Tuo mano pareiga minimum „artimajam" pasibaigė ir aš nuskubėjau prie grotuoto langelio bei pradėjau užsisakinėti. Tie valkatos kažką tarpusavyje burbėjo ir aš į juos visiškai nekreipiau jokio dėmesio, kol vienas iš jų išdidžiai neišporino kitam: - „Aš labai didžiuojuos, kad aš esu gėjus, mes esame visuomenės elitas, tu neįsivaizduoji su kokiais aš žmonėm bendrauju".

Visuomenė susideda ne vien iš masės žmonių, kurią galima lengvai įtikinti, kuo tik nori: pasaulio pabaiga, homoseksualumu, raganomis ir t.t. ; visuomenėje yra ir mąstančiųjų savo protu ir matančių tikrovę. O tikrovę ir tiesą įrodo laisvi mokslininkai, kurie vis dar gali laisvai dirbti. Homoseksualumas - dar viena pasekmė, šalia kitų civilizacijos pramonės „normų", kurį kiekvienas mąstantis, jeigu norėtų, pašalintų iš savo gyvenimo, nebent žmonių egzistavimo prasmė yra tik genitalijos. Pasaulis tobulas, ir viskas, kas jame ne tobula, yra tik žmonių aukščiausio laipsnio neišmanymo - egoizmo, troškimo valdyti kitus, kūryba. Homoseksualizmas tai - ne psichologinis, o fiziologinis klausimas. Visus gyvūnus, kurie turėjo šiuos fiziologinius nukrypimus, išleidus laisvėn, į jų stichijas, jie vėl tapdavo tokiais, kokius juos sukūrė gamta. Gamta juos išgydydavo nuo visko, kai tik jie joje atsidurdavo. Žmogus - ne išimtis. Ar galima teigti, kad homoseksualumas išgydomas gamta? Natūraliu maistu ir gyvenimo būdu? Ar buvo išgijimo atvejų? Taip. Jie yra. Ir tie, kuriems reikia, gali rasti tuos žmones, pagijusius nuo homoseksualumo. Žmogus gali būti sveikas tik harmonijoje, Gamtoje, todėl turi išmokti pasitikėti ja. Miestas - žmonių zoologijos sodas, kada nors pavirs į nuostabią Gamtą, iš kurios mes visi ir išėjom, jeigu žmonės atsikratys proto iliuzijų, kad tai, ko nesugebi, tampa norma.

Moterys visų pirma išmoko gauti naudos iš homoseksualios meilės šalininkų kovos už teisę būti savimi. Gėjų kultūra erotizavo vyrišką kūną, ir moterys dabar žavisi juo kino filmuose, per televizorių, per futbolo mačus ir teniso turnyrus... „Anksčiau buvo manoma, kad būtent vyrui priklauso aktyvi pradžia, jis žaidžia moters kūną, jį įsisavina, o ne atvirkščiai, - pabrėžia seksologas Igoris Konas. - Dabar pats vyriškas kūnas tapo geismų objektu. Moterys gavo galimybę legaliai mėgautis jo grožiu. Be to, dėl homoseksualios kultūros įtakos vyrai leido moteriai imtis aktyvesnio vaidmens intymiuose santykiuose; nereikėtų pamiršti, kad šiais laikais daugelio mėgstama poza „moteris viršuje" dar visai neseniai daugeliui buvo nepriimtina". „Iš gėjų galima išmokti, kad žmogaus lytinė orientaciją reikėtų palikti už skliaustelių. Pažintis su kito orientacijos žmonėmis gali padėti geriau suprasti ... pačius save ir tapti laimingais," - mano seksologas Igoris Konas. „Nesutikę žmonių, kurių orientacija ne tokia kaip mūsų, mes esame tiesiog persunki stereotipų, prietarų ir keistų įsitikinimų. Būtent pažintis su jais mums parodo, kad apskritai žmonių nereikėtų dalinti į kategorijas - gėjus ar „natūralas" (arba vyrai ir moterys). Tokia pažintis mums duoda progą suprasti, kuo kiekvienas iš mūsų yra panašus ar kuo skiriasi nuo kito. Taip po truputį surandame save. Juk laimė nepriklauso nuo to, kaip sekame kieno nors pavyzdžiu: pavyzdžiui, jei esi vyras tai turi kautis ir visiems vadovauti.

Pareiškimai, jog homoseksualumą galima išgydyti, leidžia gerai pasipelnyti iš paskaitų visuomenei bei profesionalams, mokslo ir populiariosios literatūros, o svarbiausia - iš gydymo. Kaip jau minėta, homoseksualūs asmenys už savo orientacijos pakeitimą turi sumokėti tam tikrą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad gydymas gali trukti metus ir ilgiau, suma susidaro pakankamai didelė. Tad tokioms organizacijoms yra palanku skleisti neigiamus mitus apie homoseksualumą, kadangi būtent dėl neigiamos visuomenės nuostatos žmonės dažniausiai kreipiasi į eks-gėjų organizacijas. Iš čia išplaukia dar vienas motyvas - politinis. Kai kurios konservatyvios katalikų politinės ir socialinės lobistų grupės (Focus on the Family ar American Family Association) remia eks-gėjų organizacijas, taip palaikydamos savo populiarumą ir įtakingumą visuomenėje. Skelbdamos homoseksualų „perorientavimo" metodus, šios organizacijos prieš homoseksualizmą pasisakančioms politinėms grupuotėms sukuria unikalią homoseksualų priespaudos taktiką. Kitų visuomenės mažumų jos nekviečia „atsiversti" į daugumos statusą. Absurdiška būtų net pati judėjimo idėja, propaguojanti pagalbą „įsilieti" etninėms mažumoms į visuomenę, pakeičiant pavadinimą ir pasitelkiant kosmetines operacijas. Įvairūs tyrimai rodo, jog homoseksualūs jausmai tokiose organizacijose yra prislopinami, tačiau žmogus nėra „išgydomas". Jis tik pakeičia savo seksualinę elgseną, bet ne orientaciją (o tai yra du skirtingi dalykai!).