Teisė

Teisės – lašo jūroje (teisinio pliuralizmo) samprata taip pat neigia dominuojantį valstybės teisės vaidmenį. Šiai teorijai pagrindus padėjo prof. L.Petražickis ir P.Gurvičius. Jie teigė, jog žmonių santykiai yra grindžiami daugeliu taisyklių: sportinių žaidimų, draugų tarpusavio santykių ir kitomis. Kiekvienoje visuomenėje, kuri save gali vadinti visuomene, yra randama teisės sistemų. Teisinis pliuralizmas skelbia, kad toje pačioje teritorijoje (visuomenėje) gali egzistuoti keletas teisės sistemų. Žmogaus poelgiams tiesioginės įtakos turi tiek teisės sistemų, nuo kiek jis jaučiasi priklausomas. Pavyzdžiui, atvykęs į kitą šalį žmogus tampa priklausomas nuo jos teisinės sistemos, tačiau taip pat yra priklausomas nuo savo šalies teisinių normų, moralinių, religinių normų.

Akceptas yra besąlygiškas atsakymas sudaryti sutartį ofertoje nurodytomis sąlygomis. Jei akcepte pakeičiamos ofertos sąlygos, tada jis laikomas nauja oferta. Sutartis pripažįstama sudaryta, kai oferentas gauna akceptą. Taikoma recepcijos teorija. Būna terminuota – akceptą oferentas turi gauti prieš pasibaigiant nurodytam terminui. Pavėluotas akceptas laikomas nauja oferta. Jei akceptas išsiųstas laiku, bet pavėluotai gautas, oferentas turi pranešti akceptantui , kitaip akceptas laikomas gautas laiku. Oferentas gali pranešti akceptantui apie tai, o gali ir nepranešti. Neterminuota oferta. Akceptas t.b. gautas per normaliai tam reikalingą laiką. Konkrečiu atveju tai nustato teismas.

Pasiūlymas ir pasiūlymo priėmimas suformuluojami galutiniame derybų etape. Derybų metu šalys keičiasi informacija. Gali keistis derybų dalyviai. Pradeda žemesnio lygio darbuotojai, kuo arčiau derybų baigtis tuo labiau įsijungia aukštesni valdininkai. Ne visada derybos baigiasi sutarties pasirašymu. Kaip įvertinti derybų padarinius (tuo atveju, jei sutartis nepasirašoma). Pvz. šalis tikisi sudaryti rangos sutartį, nusiperka medžiagas ar išsinuomoja sklypą, tada ir iškyla problemos. Laisvės principas- ar šalys bet kada gali nutraukti derybas. Jei šalis nepagrįstai nutraukia derybas, tai ar turi atlyginti kitos šalies nuostolius. Ar šalys turi elgtis sąžiningai derybų metu, ar gali tuo pačiu metu derėtis su keliais partneriais ir pan.

Įgaliotojo duotus įgaliojimus turi atlikti tas asmuo, kuriam jie duoti. Perįgaliojimas galimas dviem atvejais: 1. Jei atstovui tokią teisę suteikia atstovaujamojo duotas įgaliojimas. 2. Jei atstovas dėl susidariusių aplinkybių priverstas perduoti savo įgaliojimus kitam asmeniui, kad apsaugotų įgaliotojo interesus.
Perįgaliojimas t.b. visais atvejais notariškai patvirtintas. Jis negali trukti ilgiau nei įgaliojimas, kurio pagrindu perįgaliojimas duodamas. Įgaliotojas apie tai t.b. informuojamas, t.y. įgaliotinis turi jam pranešti.

Teisės šakos: konstitucinė teisė; darbo teisė; civilinė teisė; administracinė teisė; prekybos teisė ir pan.
Teisė dar gali būti skirstoma į: 1.Privatinė – gali būti kaip civilinės teisės sinonimas. Jai priklauso dvi šakos: a) civilinė (reguliuoja turtinius santykius); b) prekybos ar komercinė (jos normos skirtos reguliuoti prekybinius santykius tarp įmonių, įstaigų, organizacijų). 2.Viešoji (kartais naudojama kaip administracinės teisės sinonimas) – reguliuoja santykius tarp valdžios institucijų ir piliečių. Jai priskiriama ir komercinė teisė.
Dabar valstybinė valdžia vis labiau plečia viešąją teisę privatinės (tuo pačiu ir prekybinės) teisės sąskaita.

Teisinis pagrindas, garantuojantis autorių teisių apsaugą Lietuvoje, atitinkančią šių teisių apsaugą tarptautinėje praktikoje, sukurtas priėmus 1994 m. gegužės 17 d. įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso pakeitimo ir papildymo. Šiuo įstatymu saugomos ne tik literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių teisės, bet ir spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės.

Ginčo šalių procesinės teisės lygios. Kiekvienai šaliai turi būti sudaromos vienodos galimybės prieštaravimams pagrįsti. Šalys gali susitarti dėl tvarkos, kuri bus taikoma arbitražiniame teisme. Jei nėra susitarimų – tada nagrinėjama tokia tvarka, kokia tinkama, reikia atsižvelgti į įstatymų nuostatas. Šalys gali susitarti dėl arbitražo nagrinėjimo vietos. Jei nesusitaria, tai ją nustato arbitražinis teismas. Arbitražinis teismas gali susirinkti bet kurioje vietoje, jei šalys nesusitaria. Jei šalys nesusitaria kitaip, tai arbitražinio nagrinėjimo procedūra laikoma pradėta ta diena, kuria atsakovas gavo pranešimą, dėl ieškinio perdavimo arbitražui nagrinėti pradžia. Jei nacionalinis arbitražas – lietuvių kalba, jei tarptautinis arbitražas – tai šalys pačios susitaria dėl kalbų vartojimo nagrinėjimo metu. Jei nenustato patys tada kalbą nustato arbitražinis teismas. Per šalių suderintą laiką ieškovas turi pranešti apie savo aplinkybes, kuriomis jis grindžia apie savo reikalavimus, nurodyti klausimus ir savo reikalavimų patenkinimo apimtį. Atsakovas turi pranešti prieštaravimus dėl jam keliamų reikalavimų.

Arbitrų skaičių šalys gali nustatyti savo nuožiūra, jei to skaičiaus nenustato skiriami trys arbitrai. Turi būti nelyginis arbitrų skaičius. Arbitru gali būti skiriamas bet koks veiksnus asmuo, jei šalys kitaip nesusitaria. Reikalaujamas asmens sutikimas būti arbitru. Jei šalys nesusitaria kitaip, tai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų, tai kiekviena iš šalių paskiria po vieną arbitrą, o tie du trečia. Gali būti skiriamas vienas arbitras. Tada arbitrą paskiria arbitražo pirmininkas, jei šalys dėl jo nesusitaria. Jei viena iš šalių nepaskiria arbitro per 30 d. tada arbitrą skiria pirmininkas.

Institucinis arbitražas yra steigiamos nuolatinės arbitražo institucijos (Lietuvoje Vilniaus Tarptautinis Arbitražas) kurių nuolatinė funkcija būtų organizuoti ir aptarnauti arbitražą. Nuolatinės arbitražo institucijos nesprendžia ginčo taip pat draudžiama daryti įtaką ginčo nagrinėjimui, arbitražams. Nuolatinės arbitražo institucijos parengia ir patvirtina arbitražo taisykles (reglamentais). Tie reglamentai parengiami ir turi reikšme tuomet, kai šalys arbitražiniu susitarimu nutaria jas taikyti. Nuolatinės arbitražinės institucijos paskelbia apie savo veiklą ir jei šalys sumoka joms, tai jos negali atsisakyti nagrinėti ginčo. Arbitražinis nagrinėja organizuoja, bet nesprendžia ginčų.