concept-structure-law-judiciary_102583-5403
| |

Baudos

Už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtim, už koncentracijos įvykdymą, apie kurią būtina pranešti, ūkiniam subjektui skiriama bauda nuo 3000 iki 100 000 Lt. Jei tie pažeidimai padaryti sunkinančiom aplinkybėm gali būti skiriama didesnė bauda, bet neturi viršyti 10% metinių pajamų. Už atliktus nesąžiningus konkrečius veiksmus bauda nuo 1000 iki 30 000 Lt. Gali būti didesnė, bet neviršyti 3% metinių pajamų. Neteisingas nepilnas informacijos pateikimas bauda nuo 1000 iki 10 000 Lt. Už kliudymą pareigūnams atlikti darbą gali būti bauda nuo 3 000 iki 100 000 Lt. Baudos diferencijuojamos priklausomai nuo įvairių aplinkybių gali būti ir atleidžiama nuo baudų tas ūkinis subjektas, kuris pateikė visą informacija apie tokį susitarimą, bet tą informaciją reikia pateikti tyrimo pradžioje turi būti pirmas tas asmuo, jis turi pateikti visą jam žinoma informacija turi bendradarbiauti su konkrečia taryba ir jis neturi būti tos neteisėtos veiklos iniciatorius. Kuomet paskiriama bauda ji mokama į biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Jei nesumokama išieškoma bauda. Ūkiniai subjektai pažeidę konkretų įstatymą, jie privalo atlyginti žąla kitiems ūkiniams subjektams, fiziniams ir juridiniams.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

|

SMS žinutėmis susipažinę norvegai susituokė telefonų būdelėje

Savaitgalį Norvegijoje vyko neįprastos sutuoktuvės: Gretė Mirslet (Grte Myrslett) ir Frodė Strmas (Frode Strmma) amžinąją meilę vienas kitam prisiekė Oslo priemiesčio… telefono būdelėje. Šioje ceremonijoje dalyvavo ir kunigas. Jaunuoliai susipažino vasarą susirašinėdami SMS žinutėmis. Jie pripažino, jog juos suartino ryšys telefonu.

20 patarimų, kaip pritraukti pinigus
|

20 patarimų, kaip pritraukti pinigus

„Pinigai gadina žmogų!“ – sakydavo mums vaikystėje. Tačiau karti gyvenimo patirtis rodo, kad žmogų gadina ne pinigai, o jų trūkumas. Juk patys pikčiausi, pavydžiausi ir nepatenkinti gyvenimu yra tie, kurie jaučia finansinių lėšų stoką. Nepastebėjote? Galite nesutikti, bet būtent pinigai lemia mūsų gerovę. Juk gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kaip mes maitinsimės, ilsėsimės, gydysimės ir pan. O už visa tai reikia mokėti. Be to, pinigai suteikia mums saugumo jausmą ir mes galime nekvaršinti sau galvos kasdieniais buities klausimais. Tačiau kodėl prie vieno žmogaus pinigai tiesiog limpa, o kitas, kad ir ką bedarytų, vos galą su galų suduria? Yra daugybė liaudies patarimų, kaip pritraukt pinigus. Daugelyje tautų žmonės tam nešioja įvairius talismanus, pvz.: rusai laiko 5 rublių banknotą kišenėje, amerikiečiai – pirmą uždirbtą dolerį, vokiečiai – lenktą arba su skylute monetą. Prietarų ir patarlių šia tema taip pat daug, pvz.: britai sako: „jei trūksta pinigų, reikia į piniginę įmesti vorą, kuris nupins voratinklį, prie kurio pinigai tiesiog lipte lips; rusų pirkliai išgirdę kukuojant gegutę, pradeda žvanginti monetas. Visame pasaulyje itin populiarus posakis, kad norint turėti pinigų, niekada negalima jų sulenktų ar suglamžytų nešioti piniginėje.

|

Ilja Ilfas, Jevgenijus Petrovas “Aukso veršis”, 2001, Tyrai

“Šlovės erškėtspygliai tuoj pat susmigo į taurias keliauninkų kaktas”. Anotacijoje lietuviško sąmojo grandas ir šitos knygos vertėjas Jurgis Gimberis prisiekia, kad ji puiki, ir prisiekia teisingai. Bet nors neduočiau rankos nukirsti, reikia būti bent šiek tiek paragavus tarybinių viduramžių, kad pilnai gėrėtumeis tokiu veiksmu ir tekstu. Tai labai sveiko proto ir įtempto sarkazmo opusas apie Ostapą Benderį, kurio vardas man visada gerklėj stovėjo, ankstyva situacijų komedija. Išsityčiojama iš visko: žmogaus, santvarkos, mentaliteto, socialistinio absurdo ir kapitalistinių sentimentų. Knyga, aišku, popsas, bet labai gerai nuslenkantis. Veiksmas ir dialogai intensyvūs, neišsikvepiantys, siužetas rangosi aplink juos dinamiškai ir pranašiškai, meistriškai, ne, tiesiog meistriškai ir margaritiškai, nes gali užuosti Bulgakovo stilių, toną, pasakojimo tėkmę, tik nėra metaforos, metafizinio-meninio pagrindimo.

Etiketas versle ir karjeroje
| | |

Etiketas versle ir karjeroje

Etiketo laikymasis padeda laisvai jaustis (ne)oficialiose situacijose, žinoti, ko iš mūsų tikimasi, kaip reikia elgtis, mokėti neprarasti takto ir, svarbiausia, visa tai daryti natūraliai. Žinojimas teikia pasitikėjimo savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos. Vis dėlto reikia pripažinti, kad etiketo išmanymas suteikia ne konkurencinį pranašumą prieš tuos, kurie jo nežino, o veikiau saugumą. Kitaip tariant, jeigu išmanysite protokolo reikalavimus – neišsiskirsite blogąja prasme, netapsite pajuokos objektu, išvengsite keblių situacijų. Suvokęs etiketo svarbą savo karjerai atsiverčiau bene geriausią šios tematikos knygą lietuvių kalba “Protokolas”, kurią parašė etiketo žinovas Arminas Lydeka. Minėtoje knygoje aptikau daug įdomių minčių ir keletu jų noriu pasidalinti su jumis. Vizitinės kortelės ir jų naudojimas. Pati sąvoka atsirado dar XIX a., t.y. tais laikais, kai į vizitus pradėta žiūrėti labai rimtai. Prieš gerą šimtmetį vizitinės kortelės buvo svarbiausias dvarininko atributas. Jas turėjo ir gydytojai, advokatai, žurnalistai – visi tie, kurie norėjo, kad jų pažįstamų ratas plėstųsi. Keitimosi procedūra. Dažniausiai vizitinėmis kortelėmis keičiamasi per dalykinius pokalbius. Pirmasis vizitinę kortelę įteikia žemesnio rango asmuo aukštesniam. Į vizitines korteles būtina atsakyti, t.y. įteikti sąvają. Jeigu tuo metu savosios neturite, reikia padėkoti už gautą kortelę ir atsiprašius paaiškinti, kodėl negalite įteikti savo vizitinės kortelės.

| |

Puikus ir linksmas anekdotas: Apie pasaulinę ekonominę ir finansų krizę

Vieną kartą televizoriuje pasirodė išbalęs kaip mirtis Finansų Ministras ir pareiškė: – Finansų krizė mūsų nepalies. Todėl, kad. Aš jums tikrai sakau. Gyventojai, jau gerai žinantys oficialių asmenų pareiškimus, negarsiai išsikeikė ir iškeliavo pirkti druskos, degtukų ir cukraus. Kitą dieną televizoriuje pasirodė labai susigėdęs Prekybos Ministras ir pasakė:
– Duonos ir pirmojo būtinumo prekių atsargos leidžia mums išdidžiai tvirtinti, kad badas ir prekių deficitas mums negresia. – Oi!- pasakė gyventojai ir dar nusipirko miltų ir kruopų. Žemės Ūkio Ministras, kad būtų įtikinamiau, sušoko tribūnoje ir džiaugsmingai pasakė: – Neregėtas derlius! Viltys eksportui! Atgimstame! Aruodai braška! – Netgi šit kaip! – pasibaisėjo gyventojai ir nubėgo konservuoti santaupų į užsienio valiutą. – Nekilnojamojo turto kainos kris! Kiekvienam studentui po penchauzą! Artimiausiu metu!- net nesusiraukęs išpyškino Statybų Ministras. – Kas gi čia dabar, a? – sustaugė gyventojai ir puolė pirkti žibalo, žibalinių lempų, malkų ir anglies. – Šiandieninė armija – kontraktų pagrindu. Jau rytoj. Ir naujos sistemos granatos. Pasaulis dar tokių neturi, – solidžiai pasakė Gynybos Ministras. – Na ir ko mums? Pinigų gi – daugybė. Rezervai, atsargos ir apskritai- proficitas.

| | |

Kaip mūsų smegenys „filtruoja” pasaulį

Pirmiausia filtrai, pro kuriuos praeina visa informacija iš išorės, sukurti pačių mūsų nervinių ląstelių. Tai – nervinis filtras. Jis išskiria iš viso informacijos srauto penkis mažesnius – regos, pojūčių, garsų, kvapo ir skonio. Kiekviename srautelyje telpa ne visi, o tik kokie 2-3 esminiai vienetai… Mūsų sąmonę pasiekia netgi ne kiekvienos rūšies pojūčiai. Kai kurie žmonės pirmiausiai suvokia (įsisąmonina) vaizdus. Kitus srautelius jie tiesiog ignoruoja („ištrina”). Kiti išskiria tik pojūčius. Treti – tik garsus. Skonį ir uoslę mes ignoruojame dažniausiai, kol jų intensyvumas nepasidaro per didelis… Antra, egzistuoja socialiniai filtrai. Pagrindinis – mūsų kalba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *