Lietuvos istorija

Lietuvių chartija

pagal
blue lake during daytime
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvių chartija – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto 1949 m. birželio 14 d. parengtas ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ 1949 m. Augsburge paskelbtas dokumentas, išreiškiantis Lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Lietuvių chartija sumanyta Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijai, kurią sudarė Domas Krivickas, Kipras Bielinis, Petras Karvelis, Vytautas Vaitiekūnas ir Mečys Valiukėnas1948 m. kuriant Pasaulio Lietuvių bendruomenę – Lietuvių chartija paskelbta kartu su laikinaisiais Pasaulio Lietuvių bendruomenės nuostatais. Lietuvių Charta LIETUVIŲ TAUTA, užsigrūdinusi amžių ... Skaityti toliau

Aliaksėjus Dzermantas: "Gudai – tai slaviškai kalbantys Baltai“

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Su baltiškosios idėjos pakilimu Gudijoje lygiagrečiai žygiuoja ir taip vadinamo „litvinizmo“ teorijos. Tai labai nevienalytis reiškinys, kurio pagrindiniai postulatai remiasi bandymais monopolizuoti LDK istoriją, tačiau savaime litvinizmas gali būti tiek grynai slavofiliškas, tiek „slaviškai baltiškas“, kai baltiškosios baltarusių šaknys pripažįstamos, bet visa tai įgauna ryškų „antižmudinišką“ (antižemaitišką), „antilietuvisišką“ (antilietuvišką) atspalvį. Pastaruoju metu Gudijoje galima pastebėti ... Skaityti toliau

Istorija apie Lietuvos užjūrio kolonijas

pagal
Laivu Musis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalbėdami apie užjūrio kolonijas, turtus nešusias turtingiausiomis tapusioms Europos Valstybėms, užmirštame, kad šalia Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Olandijos visada galima paminėti ir Lietuvą. Jeigu kada dar kartą skaitysite Danieliaus Defo aprašytus Robinzono Kruzo nuotykius negyvenamoje saloje, tai atminkite, kad realus minėtos salos prototipas kolonizavimo amžiais buvo tiesiogiai susijęs su Abiejų Tautų Respublika (ATR) ir ... Skaityti toliau

Prūsų Kalba - archajiškiausia indoeuropiečių Kalba

pagal
Prusijos Zemelapis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prūsų Kalba – pusiau gyva. Pasak kalbininko, baltisto, VDU Letonikos centro vadovo profesoriaus Alvydo Butkaus, būtent Prūsų Kalba „yra arčiausiai prokalbės. Jei Prūsų Kalba būtų gyva, jai tektų archajiškiausios indoeuropiečių Kalbos laurai. Dabar jie tenka Lietuvių Kalbai. Ji yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių Kalbų. Tačiau 6 puslapiai prūsiško teksto pirmuose dviejuose katekizmuose ir 54 ... Skaityti toliau

Alternatyvioji istorija pagal pirminius šaltinius: Ar 1940 m. Lietuva būtų galėjusi išvengti pirmosios Sovietų okupacijos?

pagal
16 oji lietuviška divizija
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Praėjus vos trims savaitėms po Klaipėdos krašto atplėšimo, per Vokietijos atstovą Kaune Dr. Zechliną Reicho užsienių reikalų ministeris pakvietė mane dalyvauti balandžio 20 d. Hitlerio 50 m. amžiaus sukakties proga rengiamose iškilmėse ir dideliame kariuomenės parade Berlyne. Prezidentūroje ir užsienių reikalų ministerijoje buvo svarstomas klausimas – važiuoti į Berlyną ar ne. Buvo nutarta važiuoti… Berlyno geležinkelių stoty Friedrichstrasse mus sutiko vienas vokiečių generolas ir generalinio štabo pulkininkas Schulz, kaip vokiečių kariuomenės vadovybės atstovai, be to, vokiečių užsienių reikalų ministerijos Skandinavijos ir Pabaltijo skyriaus viršininkas von Grundherr, Lietuvos atstovas Vokietijoje Škirpa ir kiti. Iš stoties buvome nuvežti į Adlon viešbutį Unter den Linden, prie kurio buvo išrikiuota pėstininkų garbės kuopą su karo orkestru mus pasitikti. Man teko priimti kuopos vado raportą, apeiti rikiuotę-frontą ir priimti suteiktą mūsų delegacijai karinę pagarbą.

Baltvydžio (Belovežo) Girioje - Ąžuo­lai Lie­tu­vos val­do­vų var­dais

pagal
Stanislavavo Azuolas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ąžuo­las ne tik dy­džiu, bet ir dau­ge­liu sa­vy­bių iš­si­ski­ria iš ki­tų Me­džių. Tai pats ga­lin­giau­sias ir pa­tva­riau­sias Me­dis, lai­ko­mas stip­ry­bės ir tvir­tu­mo sim­bo­liu. Sun­kiai dau­ge­liui ki­tų Me­džių pa­sie­kia­mas ir Ąžuo­lo am­žius. Daž­nai jis sie­kia 300-400 me­tų, o at­ski­ri Me­džiai su­lau­kia 1000-čio ir dau­giau me­tų. Ąžuo­lų aukš­tis daž­niau­siai yra 20-40 met­rų, o kar­tais jų ša­kos iš­ky­la ... Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)

pagal
Gintaras Beresnevičius
Teksto dydis: +1, +2, normalus

2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šiandien jam būtų sukakę 50 metų. Gintaras Beresnevičius gimė 1961 liepos 7 d. Kaune, čia prabėgo jo vaikystė ir gražiausios jaunystės dienos, čia jis pragyveno ir pusę savo trumpo intensyvaus ir stebėtinai kūrybingo ... Skaityti toliau

Indoeuropiečiai ir jų prokalbė

pagal
Indoeuropiečiai ir jų prokalbė. Gyvybės medis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prieš šešetą–aštuonetą tūkstančių metų dar nebuvo nei Lietuvių, nei Latvių, nei rusų, nei lenkų, nei vokiečių, nei daugelio kitų Tautų. Tuomet egzistavo indoeuropiečių protautė, iš kurios ilgainiui atsirado daugelis dabartinių Europos ir Azijos Tautų, priklausančių gausiai indoeuropiečių Šeimai ir sudarančių dabar kone pusę visos Žmonijos. Jeigu senų senovėje buvo indoeuropiečių protautė, tai, savaime suprantama, turėjo ... Skaityti toliau

Algirdas Patackas. Didžioji Lietuva

pagal
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės Europoje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prieš daug tūkstantmečių, atsitraukus ledynams, didžioji Europos lyguma apaugo pirmykšte Giria . Pietuose ji ribojosi su stepe, šiaurėje jos ribos buvo iki ten, kur dar augo taurieji plačialapiai Medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos...(jos likučius dar galima išvysti Gudijos ir Lenkijos pasienyje - tai senovinė Belovežo giria, niekada nekirsta). Anoji Giria ir yra baltų (dabartinių Lietuvių ir ... Skaityti toliau

Algirdas Patackas apie lietuviškąją savimonę

pagal
500 sioms Vydauto Dižiojo mirties metinėms
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tezės 1. Tautos menatalitetas, arba savimonė, yra tai, kas Tautą daro Tauta, kas yra tautiškumo esmė. Visos seną ir gilią kultūrinę tradiciją turinčios Tautos rūpinasi mentaliteto problemomis, jas tiria. Tai - nacijos brandos ženklas. Paprastai tai būna esė žanro Kūriniai, neišvengiamai subjektyvūs. 2. Siūloma raktu į lietuviškojo mentaliteto slėpinį laikyti tą neginčijamą faktą, kad jame ... Skaityti toliau

Geoistorinės įdomybės. Eurazijos ciklai: 800 metų logika

pagal
1
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ši logika - tai maždaug kas 800 metų vykstantys didieji Tautų judėjimai Eurazijoje iš Rytų į Vakarus ir atvirkščiai. Jie vyksta švytuoklės principu. Įdomu ir tai, kad šių ciklų viduryje įvykdavo didžiuliai ir rimti socialiniai-ekonominiai pokyčiai: iškildavo naujos imperijos, naujos socialinės-ekonominės sistemos. XIII-XIIa. pr.m.e. savo vežimuose į Vakarus iš Centrinės Eurazijos pajudėjo indoeuropiečiai, mūsų Protėviai. ... Skaityti toliau

Baltadvario pilies istorija

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Baltadvario bastioninės pilies Mūrinių Videniškių liekanos yra apie tris kilometrus į šiaurės vakarus nuo Videniškių, Siesarties upės kairiajame krante. Pilies liekanų teritorija užima 5,7 hektaro. XVI a.viduryje Baltadvario bastioninę pilį pastatė kviestiniai meistrai iš Švedijos. Statyta Kernavės ir Maišiagalos vietininko, Vilniaus vietininko, karaliaus maršalkos ir diplomato Motiejaus Giedraičio ir jo sūnaus Obelių ir Ukmergės seniūno, Mstislavlio vaivados Martyno Marcelijaus Giedraičio lėšomis. Pilies architektai nėra žinomi. Šalia pilies nuo XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios žinoma Švedų jurisdika. Joje gyveno švedai mūrininkai, pylimų meistrai bei plytininkai. Jie buvo gavę jurisdikos teisę žemės ir karčemą. Pylimais apjuostoje pilyje stovėjo du dviaukščiai mūriniai pastatai su vartais, amunicijos ir kitokių daiktų požeminiai sandėliai (pylimuose), mediniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Baltadvario pilis (Mūriniai Videniškiai) įėjo į sutvirtintą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės dalies gynybos sistemą. Saugojo senąjį Vilniaus – Rygos kelią. XVII a. pradžioje už bastioninės pilies, ant stataus Siesarties upės skardžio buvo pastatyti puošnūs dvaro rūmai, kurie garsėjo savo Auksine sale, kieme įveistu renesansiniu sodu. XVII a. viduryje visas dvaro kompleksas buvo rekonstruotas – mūrai nutinkuoti ir nubaltinti. Nuo to laiko Videniškių dvarą imta vadinti Baltojo dvaro vardu – Baltadvariu.