Meilės patarimai

Dažniausiai ženklai, kad tu vaikinui nepatinki, būna daugiau nei akivaizdūs. O ar visada lengva suvokti, kad esi užvaldžiusi jo širdį ir mintis? Štai požymiai, kurie patikimai sufleruoja: TAIP, tu jam patinki! Jei vaikinas, su kuriuo susipažinai ar jau susitikinėji, sako „aš tau paskambinsiu“ ir iš tikrųjų taip padaro – jis tavimi susidomėjo. Jei jis sako paskambinsiąs, bet to nepadaro, tiesiog ištrink jį iš atminties ar prie jo vardo savo mobiliajame telefone pridėk įspėjimą: „neatsiliepti“. Mat jis gali paskambinti po keleto savaičių nuo savo pažado dienos, bet tai reiškia tik tai, kad esi jam atsarginis variantas, jei su kitais kas nors neišdega. Mesk jį kaip netikusį įprotį. Jis gali būti darbe ar pramogauti su draugais, bet vaikinas, kuriam tu patinki, ras laiko bent jau parašyti „labas“. Galbūt jis ir neturės ką pasakyti, bet parodys, kad galvoja apie tave. Tikrai, šis ženklas patikimai parodo, kad kritai jam į akį. Nors tai akivaizdu, daugybė merginų šį ženklą pamiršta. Jos pačios kviečiasi vaikinus kur nors išeiti, nes mano, kad jie tiesiog yra pernelyg drovūs pakviesti arba nemoka planuoti laisvalaikio. Tačiau vaikinas, kuriam tu patinki, tikrai mes visas savo pasimatymų fobijas šalin, išlįs iš savo kiauto ir pakvies tave kur nors. O jei tu jam nepatinki – jis tikrai vengs pasirodyti su tavimi ten, kur vaikšto įsimylėjėliai. Net jei jis nėra didysis kombinatorius, susižavėjęs tavimi tokiu taps.

Prisiminiau vyrą parduotuvėje. Tiesa, nieko ypatingo, tačiau šiuo momentu būtent jį prisimenu: stovėjau eilėje prie kasos, krepšiuose pūpsojo galybė prekių, už nugaros šnopavo daugybė žmonių, o eilė slinko vėžlio žingsniu. Ir čia suveikė Merfio dėsnis - suskambo telefonas. Kažkur giliai po paketų, ausų krapštukų, dešros ir nupiginto sūrio ledkalniu. Telefonas netilo, o aš, degdama raudoniu, kuičiausi po krepšelį. Kaip ir reikėjo tikėtis - viskas pabiro ant žemės. Nepasitenkinimo šurmulys už nugaros stiprėjo - stabdau eilę. Konvejerį link sočios vakarienės po sunkios dienos. Karštligiškai bandžiau surinkti išbyrėjusią smulkmę, viltingai žvelgdama į netoliese stovėjusį neprastą apsauginį - nejau jo vyriška prigimtis neatsilieps mano akių kontaktui. Deja. Šiuo momentu mano kerai negaliojo. Ir tada pasilenkė jis. Nepažįstamas vyras, ėjęs pro šalį. Šypsodamasis surinko mano prekes, palaikė krepšelį ir net padėjo sudėlioti į maišus. Sumokėjau už viską (kalbėdama telefonu) ir net neatsigręždama nuėjau durų link. O jis sekė iš paskos. Nešdamas mano krepšius. Taip keistai priėjom iki autobuso stotelės, ir mano pokalbis baigėsi. Mūsų kelionė taip pat. Jis perleido mano nešulį, ir aš saugiai susirangiau ant autobuso sėdynės. Neatsimenu, ar tada padėkojau, - taip buvau nustebusi. Nemačiau jo daugiau niekada. Gal todėl, kad ilgą laiką vengiau eiti į tą parduotuvę. Ar lengva pasakyti žmogui viso gero? Kai nori, jog būtų ir liktų per amžius.