Kategorija: Kultūra

Paskelbti Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai” 2007 nugalėtojai

Paskelbti Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai" 2007 nugalėtojai
Devintojo Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai" apdovanojimai atiteko Švedijos, Estijos ir Prancūzijos filmams. Tradiciškai pasiautėjęs Klaipėdoje ir Vilniuje, šiemet festivalis „Tinklai" aplankė Kauną, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų. Festivalio metu buvo pademonstruota 200 filmų iš 25 šalių, Vilniuje ir Klaipėdoje lankėsi svečiai iš Vokietijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Suomijos, JAV, Italijos. Festivalio nugalėtojų ir populiariausių filmų programą galima bus pamatyti Vilniuje, kino centre „Skalvija" spalio 19 d. (penktadienį) 22 val. ir spalio 20 d. (šeštadienį) 22 val. Programos trukmė - 116 min., programą...

Tarptautinis performansų festivalis „Dimensija 0.99“

Tarptautinis performansų festivalis „Dimensija 0.99" šiais metais Vilniuje startuoja spalio 13 - 14 dienomis Profsąjungų rūmuose ir kavinėje „Mulen Ružas", įsikūrusiuose ant Tauro kalno. Tai jau ketvirtas tokio pobūdžio renginys, Vilniuje pateiksiantis žiūrovams naujausias šiuolaikinio performanso tendencijas. Pirmąją festivalio dieną 17 val. šeštadienį, žiūrovai galės išvysti vieno žinomiausių poetinio performanso atstovų iš Ispanijos, Bartolomeo Ferrando (Ispanija), performanso ir intermedia menų profesoriaus, dėstančio Šiuolaikinio Meno fakultete Venecijoje, kūrybą. Kenny McBride (Jungtinė Karalystė) yra PAC (Performance art in Context) studijų projekto įkūrėjas, gyvo meno ir...

Lietuviškam kinui – komercijos gniaužtai

Lietuvos kinas pastaraisiais metais garsėja virtuoziška dokumentika ir originaliais animaciniais filmais. Tačiau milijonus pelno nešančio, ne tik Lietuvos žiūrovams patrauklaus vaidybinio filmo neturime. Sėkmės receptą nurodyti nesudėtinga: reikia didelio filmo biudžeto, kvapą gniaužiančio siužeto, virtinės specialiųjų efektų, trupučio išmonės ir Fortūnos šypsnio. Tačiau skaitytojų akys turbūt užkliuvo jau už paties pirmo sėkmės komponento. Vos tik prabilus apie dabartinę kino situaciją Lietuvoje tradiciškai pirmiausia iškeliama lėšų problema. Nebus originalu parašyti, kad sugriuvus sovietinei santvarkai iš esmės pasikeitė filmų kūrimo ir finansavimo struktūra: Lietuvos kino...

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „TINKLAI 2007”

Paskelbti Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai" 2007 nugalėtojai
Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis "Tinklai" pirmą kartą surengtas 1998 m. Vilniuje ir Klaipėdoje. Šiemet beveik 200 trumpametražių filmų bus parodyta ir Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose bei Alytuje. Festivalio programą sudaro Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Portugalijos, baskų krašto programos. Tarp demonstruojamų filmų - ne vienas Oskaro, Cezario, Kanų, Berlyno, Oberhauzeno, Roterdamo ir kitų garsių festivalių laureatas. Ypatingas dėmesys šiemet festivalyje skiriamas Didžiajai Britanijai, kurios filmai sudarys net tris programas: "Britų humoras", "Ir vėl britų humoras" ir "Britų...

Meilė ir mirtis Madride (Apie Pedro Almodovaro filmus)

Galime teigti, jog Pedro Almodovaro filmai yra dėkinga medžiaga tiek kultūrinėms ir socialinėms, tiek postmodernioms, tiek psichoanalitinėms interpretacijoms. Pačioje Ispanijoje Almodovaro filmai laikomi postfrankistinės Ispanijos simboliu, nes jie kuriami taip, kad išstumtų istoriją, kad įtikintų, jog frankistinė Ispanija iš viso neegzistavo. Almodovaras, pasitelkęs kinematografiją ir mediją, kuria tarsi visiškai naują socialinę tikrovę: parodijinės melodramos žanras be jokių skrupulų atsikrato stereotipiniu macho-matadoro įvaizdžiu, kurį pakeičia transseksualai, biseksualai ir moterys ties nervų krizės riba. Galime teigti, jog performatyvus seksualumas tapo tarsi nauju postfrankistinės Ispanijos kultūriniu...

Kritika – žaidimas rimtas

Meno kritika vis labiau dienraštėja, susilieja su būsimų renginių anonsais, apžvalgomis, feljetonais ir esė. Kartais apima pasiutęs "grynųjų žanrų" ilgesys, taip pat - ir "grynųjų kritikų", kurie yra akivaizdžiai nykstanti profesinė kategorija. Vieni iš jų triūsia redakcijose kartu su gausia žurnalistų brolija, neturėdami jokių ypatingesnių privilegijų josios atžvilgiu (o leidinių, suteikiančių galimybę kritikui specializuotis savoje meno srityje, tėra vos keletas), kiti persikvalifikavo į vadybininkus, kultūros renginių organizatorius ar institucijų vadovus. Vieni teberanda laiko ir noro rašyti, kitiems ir pirmojo, ir antrojo vis dažniau...

Vertingi autoriniai filmai keičia publikos skonį

Vis padūsaudami dėl standartizuotos amerikinės produkcijos pertekliaus ekranuose nespėjome įsisąmoninti, kad šią žiemą ir pavasarį Lietuvoje kaip reta buvo gausu meniškų, tarptautinį pripažinimą pelniusių filmų. Tokių „rankų darbo" kūrinių ir anksčiau retsykiais nupirkdavo platinimo bendrovės „Amfiteatro filmai", „Lietuvos kinas", kitos, bet tik dabar nestandartinio kinematografo pristatymas šalies žiūrovams pradeda įgauti tam tikrą sistemą. Apie ją, jos konkrečias perspektyvas kalbamės su projekto "ARTHOUSE.lt", kurio dėka išvydome „Ameliją iš Monmartro", „Vidoką", „Kitus", „Monstrų puotą", „Žmogų, kurio nebuvo", „Istorijų pasakojimą" ir kt., autoriumi bei vadovu Donatu...

Apsidirbę piliečiai giliamintiškai vaikšto po globalinę erdvę

Veltui bandytum griežtai nustatyti filmo „Niekieno žemė" nacionalinę priklausomybę. Jo titruose - italų, prancūzų, slovėnų, belgų, anglų kino studijos. Bet juk kūrinys ir vadinasi „Niekieno žemė". Niekieno, vadinasi, visų. Kaip tik šiuo globaliniu aspektu naujasis filmas ryškiai skiriasi nuo kitų žymiųjų juostų, liečiančių Balkanų klausimą, - nuo siurrealistinio E.Kusturicos „Pogrindžio", kuris šiaip ar taip negalėjo gimti kokiame nors kitame žemės pakraštyje. Nuo Gorano Paskaljevičiaus „Parako statinės", jau pavadinimu gan tiesokai išreiškiančios autoriaus požiūrį į regioną. Jaunas bosnių kilmės režisierius Danis Tanovičius sukūrė pirmą...

Kino gastronominis šedevras kiekvienam siūlo po kąsnelį

Pastaruoju metu po truputį kyla lengvo, spalvingo, pramoginio ir savaip prasmingo kinemtografo mados banga. Visa tai prasidėjo nuo švedo Lasse Hallströmo tarptautinio „Šokolado", kurio veiksmas simptomiškai rutuliojasi Prancūzijos periferijose. Mat ptancūzai nuo neatmenamų laikų - būtent to lengvojo, bet ne vulgaraus, beprasmio, o galantiško ir pašaipaus meno puoselėtojai. Natūralu, jog kiti filmai - jau „grynai" prancūziški. Ir populiarumo vis neprarandanti J.Jeunet „Amelija iš Monmartro". Ir visai naujas jaunojo Francois Ozono kriminalinis vodevilis „8 moterys", kurios dabar atėjo - tikėsimės, ilgam - ir į...

„8 moterys” – 8 žvaigždės – 8 kalės”

Lietuvoje pradedamas rodyti vienas žinomiausių pastarojo meto Prancūzijos sukurtų filmų - 35 metų režisieriaus Francois Ozono „8 moterys". Filmas, kuriame vaidina populiariausios Prancūzijos aktorės, šių metų Berlyno kino festivalyje apdovanotas specialiu „Sidabrinio lokio" prizu už aktorių ansamblį. Išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui" F.Ozonas pasakojo apie darbą su filmo aktorėmis, jų tarpusavio santykius, moterų psichologiją, savo režisūrines provokacijas. Pirmąjį savo filmą „Šeimos nuotrauka" F.Ozonas sukūrė 1998 metais, būdamas 31-erių. Ir iškart sulaukė sėkmės. Filmas tais pačiais metais buvo parodytas Kanų kino festivalyje. Dabar režisierius filmografijoje...