Kultūra

Aleksandras Žarskus apie Kultūros, religijos ar civilizacijos pirminį pamatą

pagal
Pretty Girls Pictures Photos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kodėl Lietuvių valstiečių Vaikai iš karto nuo žagrės tapdavo inteligentais, šviesuoliais, eruditais, tuo tarpu kai Prancūzijoje tokį lygį pasiekdavo tik per tris kartas? Vėlgi atsakymas tas pats – dėka sudrausmintos ir perkeistos gyvybinės energijos. Tai ką jau pamiršome, pa­ste­bė­jo ki­ta­tau­čiai. Pamoks­li­nin­kas iš Ber­ly­no D. Je­ni­šas (1799 m.) K. G. Mil­kaus žo­dy­no pra­tar­mė­je ra­šė, kad Lie­tu­vių ... Skaityti toliau

Tauta kaip dvasinė bendruomenė

pagal
Autumn in Lithuania resembles its flag
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nors ir atremta i biologinį pagrindą, Tauta nėra tik kraujo bendruomenė. Kaip Žmogus yra daugiau negu tik Gamtos padaras, taip ir Tauta. Būdama žmogiškoji bendruomenė, Tauta visų pirma yra dvasinė bendruomenė, tuo pačiu — ne prigimties, o Kultūros dalykas. Kultūra yra tasai pagrindas, kuris atitinkamą bendruomenę sutelkia į Tautą. Patinka ar nepatinka, bet taip yra: ... Skaityti toliau

Kanapės senovės Lietuvoje

pagal
Algimnatas Leščinskas kanapėmis apsėjo 100 ha dirbamos žemės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ne tik Kūčių stalo, bet ir viso šio tamsiojo metų laikotarpio tradicinis Lietuvių maistas gelbėjo Žmones nuo Saulės trūkumo, sklaidė niūrią nuotaiką, stiprino organizmą, saugojo nuo depresijos. Būtent tokiomis maistinėmis savybėmis pasižymi ir kanapės, kurios pastaruoju metu Lietuvoje beveik išnyko. Tradicinėje Lietuvių virtuvėje jau nuo lapkričio pabaigos iki Kalėdų (kaip, beje, ir visus metus) vyravo ... Skaityti toliau

Jonas Trinkūnas apie Baltų Švenčių sąsajas su Gamta

pagal
Pavasaris gamta
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Man atrodo, jog praeityje tokia Gamtos, klimato įvairovė Lietuviams darė gerą poveikį, nes ir pasaulėžiūrą, Pasaulio supratimą padėjo glaudžiai sieti su Gamta. Juk, pavyzdžiui, nepaprastai malonu išvysti, kaip, visa, kas žiemą atrodė numirę, sušalę, pavasarį prisikelia. Ir toliau tie stebuklai nesibaigia, o plėtojasi: Gamta sužaliuoja, suklesti. Tas klestėjimas viršūnę pasiekia birželio pabaigoje. O Mūsų kalendorinės ... Skaityti toliau

Kazys Bradūnas Karaliui Gediminui apie Taiką (iš poezijos rinkinio "Pokalbiai su Karalium")

pagal
Karalius Gediminas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Palauk, Valdove, neskubėki – Pirmiau Taika su savimi ir su savais, Pirmiau su Saule, su Žeme kalbėki, Su debesiu, su plaukiančiais javais, Su savo širdimi, su Mūsų menkumu – Ir jauski, kaip ramu... Pažvelk – Žvaigždynais dengiasi Dangaus pašlaitės, Ir tulpių taurės sklidinos rasų... Kas ten kalnely? Negi Donelaitis Pakilęs klausosi pavasario garsų?.. Tai ta ... Skaityti toliau

Vytautas Petkevičius apie Lietuvių Dabą Pasaulio kontekste

pagal
Lietuvių kalba
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dainų dainavimas ir tautinių rūbų dėvėjimas – tai dar ne atgimimas. Laimės ne tie, kurie daugiau Dainų žinos ar ginklų turės, o tie, kas bus dvasingesni, išspręs Kūrybos problemas visose srityse. Tuomet išgyvensime dar tūkstančius metų. Tačiau, kaip matote, Mes politizuojamės, bet nedabėjam. Yra teorija, kad šita civilizacija pasmerkta žūti, nes nebegali reprodukuoti aukštos Dvasios ... Skaityti toliau

Gintaras Beresnevičius apie lietuvišką Dainą ir Rūpintojėlio provaizdį

pagal
Rūpintojelis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dainavimas Lietuvių tradicijoje, matyt, kaip ir dažnoje yra irgi nuasmeninantis, tačiau pakylėjantis kitokiu būdu; meditacija yra dainavimas, nes, drįsčiau tarti, didžioji Lietuvių Dainų dalis yra besiužetė, tai rodo ir epo nebuvimas, o apdainuojami dalykai dažniausiai skirti sukelti tam tikrai specifinei būsenai (arba jai išreikšti) - tai gali būti sielvartas, vargas, vaizdeliai apie dvarus ir kalnus, ... Skaityti toliau

Tūkstančio piliakalnių šalis

pagal
Ukmerges piliakalnis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dvasinę Gyvybę Tautai ir Valstybei teikiantys šaltiniai čia pat, šalia Mūsų. Nedovanotinai užmiršti, barbariškai apaugę krūmais, avietynais ir dilgynėmis. Lietuva – piliakalnių šalis. Vien Mūsų Valstybės teritorijoje jų priskaičiuojama virš pusantro tūkstančio. Daugybė jų pasilikę Baltarusijoje, Augustavo-Suvalkų krašte (Lenkija), Kaliningrado srityje (Rusija). Piliakalniai pilti dar iki Kristaus amžiaus. Bet jų – nedaug. Pagrindinis jų tinklas ... Skaityti toliau

Rudens virsmas. Ilgės ir Vėlinės

pagal
landscape, autum, color
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rudenį, artėjant Ilgėms ir Vėlinėms, nejučia aplanko mintis apie mirtį. Gal todėl, kad apmiršta Gamta ir viskas aplinkui pasikeičia – pasikeičia augalija, persimaino Oras. Lygiai taip mainosi ir Žmogaus nusiteikimas... Aplanko mintys, kad panašiai kaip ir Gamta bei Oras, keičiasi ir Žmogaus Gyvenimas... Ateis laikas, ir reikės mirti kūnui, o Sielai tikriausiai labai pasikeisti. Kitimas ... Skaityti toliau

Aurelijus Augustinas „Apie krikščionių mokymą“

pagal
Aurelijus Augustinas „Apie krikščionių mokymą“
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Meilė – tai neįrėminama sąvoka, kurios pasaulietinis supratimas, panašiai kaip ir oras, kinta, nevaldomas valandų, dienų ar nesustabdomo metų laiko: vieną dieną, regis, atiduotum širdį, o kitą – be gailesčio išeitum, neatsigręždamas į mylimo akis. Žmonės neretai nusivilia šia didinga “stichija”, teigdami, kad “ji – ne tokia jau ir didinga”. Bet ar tikrai tai tiesa? O gal nusivylimas ir skausmas yra įrodymas ar įspėjimas, kad patys kažką darome ne taip? Šventojo Augustino keturių tomų veikalas „Apie krikščionių mokslą“ puikiai paaiškina ką ir kaip darome negerai, kad vėliau tenka nusivilti bei likti įskaudintiems neva „nepavykusios meilės“. Nepaisant fakto, kad kūrinio pavadinimas skamba itin moksliškai ir iškart, regis, pranašauja apie nuobodų knygos turinį, drįsčiau teigti, kad tai – netik nėra nuobodus kūrinys, bet tinkantis netgi ir ne taip uoliai tikintiems. Tai paaiškina knygos dviprasmybė, kurių viena gali būti išreiškiama, kaip teorinė: knygą (o veikiau knygų rinkinį) galima skaityti kaip vertimo principus, ženklų teoriją, teksto hermeneutika, tekstologija – visose šiose srityse Šventojo Augustino pamokymai vertingi iš šiandienos visuomenėje.

Ilgai laukę - dar palaukim...

pagal
Laikas amzinybe
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai buvau studentas, Vilniuje lankėsi mano dėdienė su mažamete dukrele, mano pussesere. Mergaitę ji atvežė pas daktarą. Kai iš Žvėryno prospektu važiavome pro Lenino aikštę, pusseserė, sėdėjusi prie lango kairėje pusėje, staiga garsiai sušuko: "Mamyte, va dievulis!" Visi keleiviai garsiai nusikvatojo. Vaikai kartais taip pasako, kad geriau nesugalvosi. Tas "dievulis" nuo 1953 m. ilgai ranka rodė į aukščiausią ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje pastatą, "nuo kurio net Sibiras matėsi". 1990-aisiais tas "dievulis" minios akivaizdoje pakilo į dangų, palikdamas tvirtai į Lietuvos žemę įaugusius batus. Nuo to laiko Lenino aikštė jau ne Lenino, o Lukiškių. Tais laikais Lukiškėmis buvo vadinamas pastatas, kurio ne kiekvienas galime išvengti (Juk sakoma: niekas neapdraustas nuo tiurmos, ligos ir ubago lazdos). Nuo to laiko Lukiškių aikštė tuščia. Kartais atsiranda koks paminklas "dievukui" iš smėlio, kartais - Gedimino stulpai iš šiaudų... Bet smėlis byra, o šiaudai dega. Ši dykvietė Vilniaus centre vis dažniau vadinama ne Lukiškių aikšte, o Lietuvos gėda. Jau trečias dešimtmetis ją rekonstruojame, puošiame pažadais ir ketinimais, nevaisingais konkursais, o ji tebestovi dar vis - apleista, paniekinta...

Visų laikų skandalingiausi filmai

pagal
Svajokliai (2003)
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Svajotojai (2003). Jaunas amerikietis Metju atvyksta į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos ir žiūrėti filmus. Jis yra tiesiog pamišęs dėl kino ir beveik visą laiką praleidžia Kinematekoje, kur susipažįsta su panašiais kino fanatikais Teo ir jo seserimi dvyne Izabele. Jaunuolis nusprendžia priimti naujų draugų pasiūlymą pagyventi kartu, nes jų tėvai visą mėnesį planuoja atostogauti prie jūros. Pradžioje viskas atrodo gražu ir linksma, o dar labiau nuotaiką pagerina filmai, alkoholis, meilė ir svajonės. Bet po to vienoje lovoje miegantys dvyniai įtraukia Metjų į keistų seksualinių žaidimų pinkles. Vieną vakarą kino viktorinoje nugalėjęs Teo sugalvoja originalią nuobaudą pralaimėjusiam Metjui, kuriam teks pasimylėti su žaviaja Izabele jos brolio akivaizdoje. 9/11 pagal Farenheitą (2004). Su jam būdingu humoru ir atkaklumu tiriant faktus, Michaelas Moore‘as svarsto apie prezidento George‘o W. Busho kadenciją ir apie tai, kur ji atvedė amerikiečius ir visą pasaulį. Demaskuojantis režisieriaus žvilgsnis atskleidžia mums nežinomą JAV prezidento pusę ir jo slaptus ryšius. Nevykęs verslininkas, turintis tamprių ryšių su karališkąja Saudo Arabijos šeima ir Bin Ladenais, abejotinomis aplinkybėmis išrenkamas JAV prezidentu. Pradėjęs eiti savo pareigas, jis nebereguoja į perspėjimus apie gresiančią jo užsienio partnerių klastą ir išdavystę. Šio abejingumo pasekoje įvykusi Rugsėjo 11-osios tragedija dar kartą atskleidžia Busho abejingumą savo tautai: jis laiku nesugeba imtis skubių reikalingų veiksmų apsaugoti žmonėms, tačiau vėliau labai puikiai ir ciniškai šia tragedija naudojasi siekdamas pradėti skambiai vadinamą „Karą su terorizmu“.