Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai” 2009
|

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai” 2009

Žiūrovai išvys 140 naujų trumpametražių filmų iš 16 šalių. Kai kurie filmai tik pradeda kelionę po tarptautinius festivalius, kiti jau spėjo pelnyti apdovanojimus. Šiemet festivalyje „Tinklai” šalių su išsivysčiusia kino industrija (Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos) filmams oponuoja visas būrys Rytų Europos filmų (Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos). Tradiciškai mūsų žiūrovai galės susipažinti su kaimynų, dažnai traktuojamų kaip konkurentai – Latvijos ir Estijos – filmais. Norvegijos, Suomijos, Airijos filmų programose išvysime jaunų ir patyrusių autorių perliukus. Baskų filmoteka pristatys naujus Baskų krašto filmus – išskirtinį Ispanijos kinematografo reiškinį. Antras pagal dydį Berlyno kino forumas – Berlyno trumpametražių filmų festivalis – pateiks savitą vokiečių filmų programą. Festivalis „Tinklai” ypatingai kviečia į įvairiaspalvę ir originalią lietuvių filmų programą. Kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga festivalis „Tinklai” parengė specialią filmų programą „Negalia – ne kliūtis”, skirtą neįgalumo temai kine. Programą sudaro Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės filmai, pelnę ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

|

Festivalyje “Kinas prieš melą” apsilankys žinomas suomių režisierius Aki Kaurismaki

Labai įdomu… Liepos 20 d. dalyvaudamas “Žinių radijo” laidoje, režisierius Giedrius Zubavičius (filmas “Gėlės”) papasakojo apie spontaniškai gimusį kino festivalį “Kinas prieš melą”. Mintis apie festivalį gimė Kaune besilankant suomių režisieriui Aki Kaurismäki. Kelionė šiek tiek politizuota apie tai galit išgirsti minimame interviu bei tekste balsas.lt, tad galit susidaryti ir vaizdą apie būsimą festivalį. Iš interviu: vyks dvi paralelinės programos, kasdien bus rodomi 2 filmai, tame tarpe trys Aki Kaurismäki komedijos, Manto Kvedaravičiaus kino projektas “Berzak” (20 minučių dokumentinio filmo ištrauka, kurį prodiusavo Aki Kaurismäki kontora “Sputnik”) ir dar kažkas. programoje bus parodyti filmai: Aki Kaurismaki “Žmogus be praeities”, Aki Kaurismaki “Slenkantys debesys”, Aki Kaurismaki “Aš pasisamdžiau žudiką”, Aki Kaurismaki “Tatjana, saugok savo skara”, Theo Angelopoulos “Amžinybė ir diena”, Aku Louhimies “Sušalusi žemė”, Pirjo Honkasalo “Trys melancholijos kambariai”, Mantas Kvedaravičiaus “Barzakh”, Andrejaus Nekrasovo “Netikėjimas”, Linda Jablonka “Sveiki atvykę į Šiaurės Korėją”, Abbas Kiarostami “Kur mano draugo namai?”, Anu Holonen “Šventos knygos šešėlis”.

Prasideda I-asis Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis
|

Prasideda I-asis Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis

Programoje populiariausi filmai, iš kurių kiekvienas lenkiško kino mėgėjas galės rasti sau tinkamą. Visus filmus matysite kino centre „Skalvija”. Festivalis prasidės Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo romano „Isos slėnis” ekranizacija. XX a. pradžia Lietuvoje, tragiškos meilės pasekmės, meilė be atsako, išprotėjimo ir nusikaltimo istorija. Įvykius lydi lietuviškų pasakų demonai ir velniai.Filmo premjera Lietuvoje. Pirmadienis – humoro diena. „Kileris” – filmas, kurį žiūrėdamas kiekvienas juoksis iki ašarų. Pasimetusio ir kuklaus taksi vairuotojo gyvenime, kuriam visiškai nesiseka, viskas apsiverčia dėl jo pavardės panašumo į pavojingo žudiko pravardę. Antradienis – diena veiksmo filmų mėgėjams. „Šunys” vaizduoja Lenkijos realybę tuoj po komunizmo žlugimo. Keičiasi santvarka, keičiasi slaptosios tarnybos. Senieji saugumiečiai renkasi tarp policijos ir nusikaltėlių. Vienas iš jų, Franz, tik vedybų su ministro dukra dėka padaręs karjerą, dabar turi atrasti save naujojoje realybėje. Kitą dieną matysite naują filmą „Trečiadienį, ketvirtadienio rytą”, kuris turėtų patikti jaunimui. Tai istorija apie netikėtai susitikusius Tomeką ir Teresą, du jaunus, pasimetusius gyvenime žmones. Abu vieniši, abu ieškantys laimės ir vietos po saule. Ketvirtadienis – lenkų kino klasikos diena. „Va bank” – viena pačių geriausių kriminalinių komedijų. 1930-ųjų Varšuva. Iš kalėjimo išeina legendinis vagišius, kuris siekia atkeršyti jį policijai pakišusiam banko savininkui.

Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas”
|

Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas”

Sostinės žiūrovams pristatomi kino filmai, stipriausiai įtakoję kino kalbą, jo evoliuciją. Kiekvienas filmas, ar trumpametražių filmų programa dedikuojama svarbiam kino raidos etapui. Programą projektui sudarė „Anthology Film Archieves” (JAV), Jonas Mekas, kino kritikas Robert Haller, kino kritikas, Prinstono universiteto kino istorijos fakulteto dekanas P. Adams Sitney. Renginyje dalyvaus kviestiniai svečiai, kurie skaitys paskaitas, pristatys žiūrovams filmus ir programas. Filmų atrankos tikslas – atskleisti esminius pokyčius kino, kaip vizualiojo meno, kalboje, išraiškos priemonėse. Programa atspindės įvairius techninius atradimus (tokius, kaip garso, spalvos, montažo, specialiųjų efektų ir kt. atsiradimas, televizijos, naujų technologijų, politikos įtaka), naujų meno krypčių (ekspresionizmas, siurrealizmas, dada, naujoji banga ir kt.) sąveiką su kino menu, įvairių žanrų, stilių ir technikų atsiradimą. Nebus pamiršti ir marginaliniai reiškiniai, tokie, kaip propagandinis kinas, lettrizmas, grynieji formos eksperimentai. Pasaulyje ne kartą buvo mėginama sudaryti įvairius geriausių filmų šimtukus, penkiasdešimtukus ir t.t, tačiau šis projektas pirmą kartą išsamiai atspindės kino kalbos raidą, apims įvairias, kartais net viena kitai prieštaraujančias kryptis ir žanrus, nuo brolių Liumjerų ir Vladislavo Starevičiaus iki „apokaliptinio” kino ir Džeimso Bondo, nuo „film noir” ir vesterno iki serialo ir miuziklo, nuo klasikos iki avangardo…

|

Geriausi vienos minutės filmai – per naktį

Birželio 20 d. naktį nemiegosiančiame Vilniuje bus galim išvysti ir iki šiol niekur nerodytą geriausių lietuviškų ir užsienio vienos minutės filmų programą. „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009″ programos renginių ciklo „Tebūnie naktis” metu vilniečiai ir miesto svečiai stebės 6 valandų minutinių filmų seansą po atviru dangumi. Savičiaus gatvėje įsikūrusio vienuolyno kieme naktinėtojai galės peržiūrėti 360 vienos minutės filmų. „Tokio maratono Vilnius ir kinomanai tikrai dar nematė. Pusketvirto šimto filmų vos per vieną naktį – tai neabejotinas vienos minutės filmų privalumas”, – pasakojo vienos minutės filmus populiarinančio festivalio „Pravda 1 minutė” vadovė Viktorija Jaksebagaitė. Naktinio kino seanso sumanytojų programoje – geriausių paskutinių ketverių metų lietuviški vienos minutės kūriniai. Organizatoriai pasakoja, jog žiūrovai pamatys jau ir legenda tapusius Tado Vidmanto darbus ir mažiau matytus, bet legendomis apipintus vienos minutės darbus. Naktį bus parodyta ir beveik 40 filmų, kurie per penkis metus buvo apdovanoti pačiais įvairiausiai prizais žiūrovų jau pamėgtame festivalyje „Pravda 1 minutė”. Naktiniame filmų maratone žiūrovai išvys ir geriausius užsienio festivalių darbus. Didžiajam lauko ekranui jau paruošti minutiniai kino filmukai iš Italijos, Kanados, Japonijos, Kroatijos, Olandijos, Belgijos, JAV ir daugybės kitų pasaulio valstybių.

|

Norinčius kurti filmus vėl kvies „Vasaros media studijos“

Praūžus Lietuvos kino apdovanojimams visus mylinčius kiną pasitinka dar vienas, jau tradiciniu tapęs, kino projektas “Vasaros media studija”. Jau vienuoliktą kartą vykstantis edukacinis projektas vėl buria kino studentus bei profesionalus leistis į kino kūrybos bei gamybos labirintus. Kasmet “Vasaros media studija”, gilindamasi į aktualiausias jaunojo lietuviško ir europietiško kino problemas, ieško naujos aktualios temos, kuri praplėstų jaunųjų kino kūrėjų teorines ir praktines žinias profesionalios kinematografijos srityje. Nuo birželio 20 iki liepos 5 dienos dalyviai klausys paskaitų, dalyvaus individualiuose užsiėmimuose su dėstytojais, patys kurs filmus. Dviejų savaičių projektą sudaro teorinė dalis – paskaitos, kurias skaito tarptautinio lygio kino profesionalai, ir praktinė dalis – trumpametražių filmų kūrimas tarptautinėse grupėse. Dešimt filmavimo komandų, kuruojamų Lietuvos bei užsienio profesionalų, gilinsis į duotos temos bruožus bei bandys įgyvendinti meninius stilistinius atradimus savo sukurtoms istorijoms pasakoti. Kiekvienais metais studentai gauna apibrėžtą filmavimo užduotį. Ankstesnių projektų metu dalyviai jau analizavo dialogo, darbo su aktoriais, vaizdo, muzikos ir garso kine aspektus. Šiemet jaunieji kūrėjai bus skatinami profesionaliai ir originaliai pažvelgti į dokumentinį pasakojimą. “Vasaros media studijos 2009” idėja yra glaudžiai susijusi su Europinio lygio kultūriniu reiškiniu – projektu “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”.

|

Kinas mieste, miestas kine (nemokamas kinas po atviru dangumi visą vasarą)

Vienas geriausių (ir dar gi nemokamas!) dalykų Vilniuje bei Kaune šią vasarą. Dabar kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį reiks žvilgtelt į kone valandines orų prognozes ir eit į miestą ieškoti kino. Šią savaitę jau nespėju, o ateityje kelsiu temą į viršų ir mėginsiu bent jau pats sau atsakyti į klausimą, kokie filmai manęs laukia… Štai, matau, birželio 18 d. mūsų laukia pažintis su režisieriumi Romu Lileikiu, o kaip tik kitai savaitei planuoju įrašą apie Romą Lileikį, kaip trijų labai gerų lietuviškų kompaktinių plokštelių bendraautorių. Malonus sutapimas. Tai tiek. O dabar perduodu žodį organizatoriams ir pilu pilną programą. Filmų nepraleisit, jeigu kaskartkėmis mestelsit akį į G. kalendorių arba užsuksit “gyvai” – tikiu, kad tema arba baneris (reklaminis skydelis, po velnių!) visada bus prieš akis ir nuves ten, kur reikia. Visą vasarą truksiantis miestą ir kiną jungiantis projektas “Kinas mieste, miestas kine” prasideda jau šį trečiadienį. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje birželio 17 ir 18 dienomis bus rodomi lietuviški filmai. Trečiadienį 21.30 val. vilniečiai ir miesto svečiai išvys lietuvių kino klasiką: Vytauto Žalakevičiaus sukurtą filmą “Adomas nori būti žmogumi” . Ketvirtadienį kino peržiūros tęsis su Romo Lileikio ir Stasio Motiejūno filmu “Aš esu”. „Lietuvių kino klasiką pristatysime Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje neatsitiktinai – muziejus turi sukaupęs išties unikalios ir išsamios informacijos apie kiną Lietuvoje.

|

“Kino pavasaris” primins Federico Fellini filmus

Kovo 19 d. startuosiančio Vilniaus tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” metu šiemet bus pristatyta paties itališkiausio neorealizmo kino maestro, režisieriaus Federico Fellini filmų retrospektyva. “Kiekvienas save ir žiūrovus gerbiantis festivalis pristato ne tik kino premjeras, bet ir vertingus, jau klasika tapusius filmus. Šiemet “Kino pavasaryje” prisiminsime Federico Fellini kūrybą”, – teigia “Kino pavasario” direktorė Vida Ramaškienė. Retrospektyvoje bus pristatyti šeši legendinio italų kino kūrėjo darbai. Žymioji beveik autobiografinė juosta “Aštuoni su puse” (“Otto e mezzo”, 1963) pasakoja apie režisieriaus kūrybines kančias ir iš dalies apibendrina Fellini kūrybą iki šio filmo pastatymo – pavadinime yra užšifruota tai, kiek tų filmų tuomet jau buvo sukurta. Filmas, atskleidžiantis menininko vidinį pasaulį, 1964-aisiais buvo apdovanotas “Oskaru” geriausio užsienio filmo kategorijoje. “Auksine palmės šakele” Kanų kino festivalyje apdovanotas, Katalikų bažnyčios pasmerktas, skandalingas “Saldus gyvenimas” (“La dolce vita”, 1960) visiems laikams išgarsino Trevi fontaną Romoje ir pirmą kartą paminėjo dabar jau populiarų terminą “paparacis”, kuriuo apibūdinami įžymius žmones persekiojantys ir pikantiškus kadrus medžiojantys fotografai. Nuo šio filmo prasidėjo režisieriaus draugystė su aktoriumi Marcelo Mastroianni, kuris vėliau tapo idealiu Fellini idėjų įkūnytoju.

|

Išdalinti apdovanojimai geriausiems trumpiems filmams

Jau penktus metus iš eilės vykstantis labai trumpų filmų festivalis “Pravda 1 minutė” ir šiemet apdovanojo geriausius vienos minutės kino kūrinius. Ketvirtadienio vakarą į kino centrą “Forum Cinemas Vingis” gausiai susirinkę žiūrovai išvydo išsiplėtusią trijų dalių programą, kurioje šiemet greta įprastos konkursinės programos atsidūrė “Nokia” kompanijos pristatyta mobiliuoju telefonu kurtų filmų programa bei kino profesionalų nekonkursinė programą. Premjeros metu susirinkusieji itin audringai sveikino geriausius kino kūrėjus. Drąsiausių, išradingiausių ir novatoriškiausiųjų prizai šiemet išdalinti net trims animaciniams filmams. Simonos Kazėnaitės filmą “Planet”, pasakojantį apie šiuolaikinės visuomenės ydas, jau netrukus pamatys televizijos kanalo TV6 žiūrovai. Greitai televizoriuose išvysime ir kūrybišką Dignos Dimbelytės minutę “Mano slapyvardis – mėnulis” bei dinamišką Evaldo Arlausko kūrinį “Smėlio žmogus”. “Filme “Smėlio žmogus” galima įžiūrėti net kelias prasmes ir paslaptis, todėl nuoširdžiai palaikiau jo autorių”, – komisijos darbo įspūdžiais dalijosi komisijos narys aktorius Dainius Gavenonis. Festivalio žiuri šiemet nusprendė palaikyti ir senąsias kino tradicijas. Nebylaus kino maniera sukurtas filmas “Kas pietums?” prajuokino ne vieną žiūrovą. Jo autorius Žygimantas Amelynas visus metus galės žaisti golfą “Sostinių golfo klube”. Už kūrybinę pradžią buvo apdovanota turbūt jauniausia festivalio dalyvė Smiltė Jankauskaitė.

| |

100 – asis Anželikos Cholinos tango

Tango in fa atsirado kaip trumpa 20 min. miniatūra, kurią 2000m. pristatėm Londono “Millennium Dome” centre. Pirmajame sąstate šoko 3 poros: aktorius Darius Gumauskas, Šiaulių dramos teatro aktorius Dalius Jančiauskas, mano draugas Dovydas Togonidzė, balerina Živile Baikštytė, šiuolaikinio šokio šokėja Indrė Pačėsaitė ir aš. Po didelio pasisekimo Londone kilo idėja išplėsti šią temą ir sukurti pilną spektaklį. Tuo metu neturėjau galimybės dirbti su baleto artistais, o kurti norėjau, todėl mokiau šokti aktorius. Pirmieji šokantys aktoriai atsirado „Moterų dainose”. Man patiko su jais dirbti, buvo įdomus periodas, aš ambicingai norėjau įrodyti, kad galiu išmokyti puikiai šokti ir artistus „be mokyklos”. Taip spektaklyje atsirado aktoriai Dainius Kazlauskas, Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, dailininkas performancistas Dainius Liškevičius bei mano studentas Andrius Katinas. Šis sąstatas šoko „Tango in fa” premjeroje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Iki šiol negaliu suprasti, iš kur mes turėjome tiek drąsos ir pasitikėjimo savimi. Tada mes gyvenome vienas kitu ir šokiu (šypsosi). Nuo šios premjeros prasidėjo ir A|CH teatro, kaip atskiros struktūros, veikla. Vėliau ėmė dubliuotis teatrų repertuarai, aktoriai buvo priversti rinktis, kokiuose spektakliuose dalyvauti. Tada po truputį pradėjau įvedinėti savo studentus, baleto artistus, kurie šiandien sudaro ne tik „Tango in fa” pagrindą, bet yra ir teatro branduolys – pagrindiniai A|CH teatro solistai.