Muzika

O.K. - bliuzo grupė iš Vilniaus

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus grupė O.K. jau dešimt metų šiltai sutinkama Vilniaus ir kitų miestų klubuose. 1998 m. išleistas grupės dainų albumas "Šulinys". 2002 m. išleistas koverių albumas "in rock 'n' roll". 2002 m. laimėta Varnių bliuzo festivalio "Auksinė styga". 2005 metais grupę O.K. papildė trys žavios merginos: Indrė, Ona, Miglė (pritariamasis vokalas). Jeigu Jums reikia muzikinės grupės Jūsų organizuojamam vakarui ar renginiui mes Jūsų paslaugoms. Grupė O.K. yra paruošusi programas su žymiais muzikos atlikėjais: Programa su Vytu Labučiu (saksofonas) 3 val. 1200 Lt (rock 'n' roll klasika); Programa su Vladu Kavaliovu (vokalas) 3 val. 1200 Lt (rock 'n' roll ir rock klasika. originalūs kūriniai); Programa su Šarunu Mačiuliu (grupė tampa "Poliarizuoti stiklai") 3 val. 1200 Lt (Lietuviško roko šlageriai: "Medžiai be lapų" ir t.t.)

Dainininkė Rasa Serra

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rasa 1975m. gegužės 9d. - gimė Alytuje. Muzikinę klausą ir gražų balso tembrą paveldėjo iš mamos. Dar būdama nėščia mama daug dainuodavo. Ji dainavo Alytaus Medvilnės kombinato vokaliniame ansamblyje. Dainingas buvo ir Rasos senelis. Jis mokėjo labai daug dainų, todėl kaimo vakaruškose mėgdavo pademonstruoti savo stiprų ir gražų balsą. 1981m. - ėmė lankyti Vidurinę mokyklą. 1983 - 1989m. - Rasa lankė šokių būrelį Alytaus Medvilnės kombinato Kultūros rūmuose. Ji buvo viena iš perspektyviausių šokėjų visoje šokių grupėje. Nežiūrint to, ji savo ateities su šokiais nesiejo. Žinodama, kad turi muzikinę klausą, savo gabumus panoro išbandyti muzikoje. Kadangi į vaikų muzikos mokyklą stoti jau buvo per vėlu, ji ėmė lankyti muzikos klubą. Muzikavimas atėmė labai daug laiko, todėl su šokiais teko atsisveikinti. 1988 - 1990m. - mokėsi groti akordeonu muzikos klube pas A.Jazbutį. Tame pačiame klube ji susipažino su solfedžiu, išmoko rašyti muzikinius diktantus. Jau pirmaisiais grojimo akordeonu metais ji grojo trečios klasės kūrinius, taip pat mėgo groti iš klausos. Mokytojas A.Jazbutis, pastebėjęs Rasos muzikalumą ir gabumus, pasirūpino, kad ji, nors ir pavėluotai, įstotų į vaikų muzikos mokyklą. 1990m. - įstojo į Alytaus vaikų muzikos mokyklą, akordeno klasę, būdama jau dešimtoje klasėje vidurinėje mokykloje. Muzikos mokyklą pabaigė per tris metus.

Skirmantas Sasnauskas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Skirmantas Sasnauskas - vienas žymiausių Lietuvos džiazo atlikėjų. Iki šiol jis laikomas geriausiu Lietuvos džiazo trombonininku, meistriškai išnaudoja įvairias instrumento raiškos formas. Skirmantas Sasnauskas gerai valdo vokalo "sket" techniką. Ypač savita yra S. Sasnausko idėja, kurios esmė - sujungti folklorinę ir moderniąją muziką. Jis puikiai pažįsta ir išradingai naudoja lietuviškus folklorinius instrumentus - dūdmaišį ir ožragį, lumzdelį ir kankles, pabrėždamas jų autentiškumą. Skirmantas Sasnauskas gimė 1961 Vilniuje. Pirmieji muzikos bandymai susieti su "Ąžuoliuko" choru, kuriame dainuoti pradėjo būdamas 9 metų. Tais pačiais ir kitais metais laimėjo pirmąsias vietas respublikiniame "Dainų dainelės" konkurse. Nuo 13 metų lankė Vilniaus vaikų muzikos mokyklos trombono ir akordeono klases. Po metų savarankiškai ėmė groti gitara. 1972 m. įstojo į J.Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos trombono klasę ir nutarė groti džiazą. Tuo laikotarpiu "Neringos "kavinėje, grojant P. Vyšniausko kvartetui, dainuodavo skečą. 1985 m. S. Sasnauskas subūrė savo džiazo trio. Baigęs muzikos mokyklą, keletą metų dirbo šios mokyklos estrados skyriaus trombono ir ansamblio klasių dėstytoju. Dar bestudijuodamas Lietuvos Muzikos Akademijoje (1981-1986), grojo V. Čekasino bigbende, domėjosi lietuvių liaudies muzika, kuri turėjo didelės įtakos tolesnei trombonininko džiazo raidai. S. Sasnauskas išmoko groti folkloriniais instrumentais ir pradėjo juos naudoti savo kūryboje.

The Road Band

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aleksandr Belkin - vokalas, akust., el. gitaros, lūpinė armonikėlė. Grupės lyderis ir įkūrėjas, visų originalių kompozicijų autorius. Vilniaus Konservatorijoje įgijo akordeono ir liaudies orkestro vadovo specialybe. Baigė Vilniaus Pedagoginį Universitetą. Prieš sukurdamas The Road Band, grojo daugelyje džiazo, bliuzo ir rokenrolo grupių, o taip pat ir pirmojoje bliuzo grupėje Lietuvoje „Hilda Blues Band". Su skirtingais kolektyvais koncertavo daugelyje Europos šalių. 1999 metais grodamas grupėje CBSB laimėjo antrąją vietą tarptautiniame kantri muzikos konkurse Mrangowo, Lenkijoje. Išleido 2 savo solinius albumus „Real Love", „Black Papa". Išskyrus The Road Band, Aleksandras Belkinas dalyvauja daugelyje muzikinių projektų su garsiais Lietuvos muzikantais, dirba su bigbendais. 2002 ir 2006 metais įtrauktas į Lietuvos elito knygą „Kas yra kas Lietuvoje". 2003 metais festivalyje "Bliuzo naktys" įteiktas "Auksinės stygos" apdovanojimas. "Country Saloon'e", Vilniuje, laimėjo Grand Prix kazoo grojimo konkurse. 2005m. parašė ir išleido knygą su CD "Trumpa džiazo istorijos apžvalga"(leidykla "Kronta") Aleksandras - "The World Resophonic Association" narys. Be to, itrauktas i geriausiu pasaulyje lupine armonikele grojanciu muzikantu gretas. Darius Kodikas - saksofonas, klavišiniai. Seniausias grupės narys. Baigė Vilniaus Konservatoriją. Kaskart vis naujomis idėjomis dalijasi su daugeliu žinomų Lietuvos džiazo atlikėjų.

Labučio Džiazo Kvartetas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tai vienas ryškiausių Lietuvos džiazo kolektyvų, Lietuvos džiazo scenos ilgaamžis. Jis gyvuoja nuo 1990-ųjų ir per 15 aktyvaus muzikavimo metų pelnė tarptautinę šlovę ir klausytojų simpatijas, grodamas daugybę koncertų ir turų įvairiose Europos šalyse, dalyvaudamas džiazo festivaliuose Varnoje, Maskvoje, Paryžiuje Leipcige, Atėnuose ir kt. Kvartetas plėtoja Vilniaus džiazo mokyklos principus, puoselėtus dar 8 dešimtmetyje legendinio GTČ trio (Ganelinas-Tarasovas-Čekasinas), aprėpdamas plačią ir daugialypę stilistiką nuo įvairių džiazo krypčių iki akademinės bei folk muzikos. Jo repertuare ir originalios kompozicijos, ir nestandartiškai interpretuojami džiazo standartai, perteikiami melodinga ir patrauklia raiška, nevengiant ironijos bei žaismo. Vytauto Labučio kvartete groja ryškiausi Vilniaus džiazo mokyklos atstovai, vieni žymiausių Lietuvos džiazo muzikų, pasiekę išskirtinį meistriškumą ir pripažinimą, bet nepraradę jaunatviškumo ir humoro jausmo. Puikiai jaučiantys vienas kitą kūrybiniai partneriai geba kiekvieną savo pasirodymą paversti tikra džiazo švente. Kvarteto lyderis Vytautas Labutis - viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių. Lankstus muzikantas, valdantis įvairius stilius, grojantis ir laisvas improvizacijas, ir fiksuotas struktūras, pajėgus ir kamerinėse sudėtyse, ir dideliuose ansambliuose.

SIELA: tikrovė

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"SIELOS" vardas, skelbdamas naujos kartos atėjimą į muzikinį pasaulį. Liepos 14 d. įvyksta pirmasis grupės solinis koncertas senuose Utenos kultūros rūmuose (dabar klubas “Tornado”). "SIELA" pakelia sparnus skrydžiui. Rugpjūčio mėn., atstovaudama savajai kartai, grupė dalyvauja I - ąjame hipių festivalyje Ariogalos stadione kartu su garsiomis grupėmis "ODIS" (Latvija), "VETO BANK" (Lietuva) ir t.t. Po šio festivalio spaudoje pasirodžiusios publikacijos "SIELĄ" apibūdino kaip švelnų "KINO" šešėlį Lietuvoje. Pirmą kartą grupės daina “O mano žvaigžde” nufilmuota festivalio Ariogaloje metu parodoma per nacionalinę televiziją LTV. Lapkričio mėn. grupės muzikantai suorganizuoja V. Cojaus atminimo koncertą Utenoje ir pasikviečia dvi panašaus stiliaus grupes iš Sankt Peterburgo - "BUKVA O" ir "GLAVNYJ KALIBR". Visą šį renginį lydėjo nežabota jaunimo energija ir anarchija (yra žinoma, jog patys "SIELOS" muzikantai po koncerto stiklino išdaužtus langus, keitė sudaužytas kriaukles ir veidrodžius). Tą patį mėnesį Aurelijus S. susipažįsta su viena iškiliausių asmenybių Lietuvos muzikiniame pasaulyje Andriumi Mamontovu, kuris suveda jį su garso režisieriumi ir prodiuseriu Edmondu Babensku.

Ne visa “Antis”

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1984 m. lapkritį, pačioje PPP (piatiletka pyšnych pochoron – prašmatniųjų laidotuvių penkmečio) kulminacijoje, nelabai toli nuo geografinio Lietuvos centro esančiame Kauno senamiestyje, pagal visus paveldo apsaugos reikalavimus restauruotuose Architektų namuose, susirinko pulkelis roko entuziastų ir įkūrė grupę nihilistiniu pavadinimu “Antis”. Kad jaunuoliai buvo abejingi socialistinėms vertybėms, išdavė ne tik jų pasirinkta vadinamoji postpankiška muzikos orientacija, bet ir šiukščiai ironiški grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo tekstai, išjuokę ir niekinę visuomenės daugumai, atrodytų, visiškai priimtiną gyvenimo būdą. Suprantama, tokia kryptis tais laikais buvo taip beviltiškai neperspektyvi, kad “Anties” nariai dar gana ilgai muzikavimą vertino tik kaip juos dominusią pasilinksminimo formą, nepretendavusią į jokių muzikinių, oficialiųjų etinių ir politinių standartų paisymą. Žemo lygio pramoga, – neabejotinai pagalvodavo ne vienas už miesto kultūros sektorių atsakingas pareigūnas, tikriausiai dar nepamiršęs karčios 1972 m. patirties, kai mieste buvo “taip neleistinai apleistas darbas su jaunimu” ir hipiškos idėjos susijungė su atviru pasipriešinimu sovietiniam režimui. Ir kas žino, gal kaip tik dėl tokio neapsižiūrėjimo “Antis” netrukus tapo ryškiausia lietuvių roko vėliavneše, drauge su pabudusia tauta drąsiai smeigusia mirtiną dūrį okupantui.

Apie BIX

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1987 m. Šiauliuose oficialiai gimė grupė BIX, kurios suklestėjimui buvo labai palanki dirva - prasidėjo Atgimimo epocha, kuriai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo pritvinkę 7 vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir tapo savo žanro flagmanais. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus bei aikštes, o taip pat užėmę ir laisvų radijo stočių eterį, BIX'ai įsiveržė į atrodytų perpildytą Vakarų rinką: gausūs koncertai Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur bekoncertuotų, BIX'ai susilaukia entuziastingo publikos priėmimo ir puikių atsiliepimų. Tai grupė, kuri, atrodo, gimusi scenoje. Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo su tuomet dar neišgarsėjusia NIRVANA. Tais pačiais metais dalis grupės muzikantų pateko į avariją, kurios metu žuvo pirmasis grupės menedžeris Marius Brasiūnas. Įvykis sukrėtė muzikantus, atrodė, kad toliau dirbti nėra prasmės. 1991 m. pasirodė pirmasis BIX albumas "Akli kariai", skirtas žuvusiam draugui. Vinilų epocha buvo klestėjimo viršūnėje, taigi nieko nuostabaus, kad pirmasis darbas išėjo plokštelės pavidalu. Tikri roko gerbėjai ir būsimi "balių" išpažinėjai mintinai mokėjo dainų "Bijom", "Tarp Europos ir Honkongo", "Akli kariai" posmus. 1992-aisiais BIX'ai, iš naujo atgavę jėgas, išleido kultiniu tapusį albumą "La bomba" (MC).

Invazija

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Pradžia-1993 m. Grupę įkūrė ugnius (gitara ir balsas) ir darelis (bosas), vėliau prisijungė evka (būgnai). Toje pačioje mokykloje, kurioje mokėmės (ugnius ir darelis), mokėsi ir "marichuanos" bosistas/būgnininkas kastis, kuris ir sutiko kurį laiką pagroti "anarchijos invazijoje" (pradinis grupės pavadinimas). Evka pradėjo dainuoti. Šia sudėtimi prasidėjo pirmieji koncertai ir įrašai, iš kurių sėkmingiausias buvo 1994 žiemą įrašytas demo "protestas". Po šio įrašo išėjo kastis ir prasidėjo būgnininko paieška.Kurį laiką būgnais grojo pankas, su kuriuo buvo bandyta įrašyti pora gabalų splitEP`ui, tačiau normaliai tai padaryti taip ir neišėjo. Kažkur 1995 rudenį ateina radža, kuris tuo metu dar grojo ir grupėje "wc news", tačiau pastarajai galutinai iširus, radža pasilieka "a. invazijoje" (palaipsniui trumpėjantis grupės pavadinimas). 1996 pavasarį įrašomi "vogti veidai", kurie pasirode split`e su "sc". 1997 pavasarį pirmą kartą išvažiuojam trim koncertam į lenkiją. Tuo metu pavadinimas sutrumpėja iki vieno žodžio. Rudenį įrašom “pakeisk spalvas“, kurį pradžioje išleidžia pats radža, o po metų jau "kablio muzika" su 4 bonus gabalais. Kaip tik tuo momentu mindas ("dr. green") pasiūlo pabandyti su dviem gitaristais, mes aišku sutinkam. 1999 pavasarį kartu su mindiaku išvarom į turą po vokietiją ir čekiją, o vasarą įrašom "nežiūrėk atgal". Šį įrašą įšleidžia vėl "kablio muzika". Grupė dar sugroja keletą koncertų ir metų pabaigoje visi galutinai išsiskirstom."

Lipnūs Macharadžos pirštai. Apie grupę

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Grupė susikūrė 1995 metais. Čia susibūrė muzikantai iš skirtingų muzikos krypčių. Pradėta groti bliuzą, pankroką, džiazą, metalą, žodžiu, nevengta įvairovės. Pirmieji koncertai parodė, kad žmonėms reikia naujos muzikos. Ypač visiems patiko Bob Marley daina "I Shot The Sheriff" su lietuvišku tekstu "Nušoviau Brazauską". Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų groti reggae, ir toliau grupė orientavosi šia kryptim. Buvo laikotarpis, kai grupė jautėsi kosmonautais, jos dainas leido Lietuvos radijo trečioji programa, LMP buvo išrinkta linksmiausia Blogiausių grupių festivalio grupe ir net leido sau groti disko klube "Max", už pinigus žinoma. Bet atėjo laikas suprasti, kad tikri kosmonautai būna tik danguje, tiesiog reikia groti muziką, o visa kita neturi didelės reikšmės. LMP nesiekia populiarumo, nedaro šou, tiesiog groja, nereikalaudami sau dėmesio. "Gerbkime ir mokėkime pasirinkti"- sako Lipnūs Macharadžos Pirštai. Daugiau nei pusę metų Macharadžos niekur negrojo dėl tai vieno, tai kito grupės nario kelionių po pasaulį. Bet reikalai nestovėjo vietoje ir mes dalyvome įvairiuose laikinuose projektuose - "Dėlė Bėjus", taip pat grupėje "Vonia" su kviestine gitara ir smuiku grojančia muzikante Jurga (kažkada bandyta pritaikyti smuiką LMP, bet dėl suliūdnėjusio skambesio to atsisakėme). Tačiau po pusės metų mes vėl kely ir tenka pristabdyti bėgsmą - "Vonia" gyvuoja vėlei, mes gyvi tik albume naujam... Tačiau gyvi.

Netvarkoi! Vilnius street punk

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mintis kurti grupe kilo dar 2004m., kai bugnininkas Marius (aka Pifas) ir kitas marius, tik jau gitaristas sededami prie eilinio bokalo sugalvojo praskaidrinti savo gyvenima sukurdami grupe. Netrukus prisijunge dar vienas gitaristas Lauris, veliau ir vokalistas Rimas (aka Krioklys).Ilga laika del aparaturos, laiko ir t.t. stokos nevyko nieko. Ir tik po kurio laiko su dar keliom grupem pradetas nuomuoti garazas. Veliau buvo repetuojama vienoje ish mokyklu, ir galu gale apsistota taip vadinamuose “Reformatuose” po to dar keliavom kitur.2005.08.25 Alytuje ivyko pirmasis grupes koncertas po to prisijunge Martynas, bosistas.

Baltas Triukšmas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tiesa pasakius (ar tai parašius), niekas turbūt negalėtų tiksliai nusakyti, kada ji buvo, ta pradžia; kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis kilo idėja sukurti grupę "BALTAS TRIUKŠMAS". Viena iš versijų yra tokia: viską sugalvojo, Vilniuje pragėręs "Būt Partiją" ir emigravęs Klaipėdon kelti miesto populiacijos lygį, Pufas. Berods, planus jie kurė kartu su Robiu, kursai turėjo būti bosistu. Gitaros brynčintojo etatas buvo rezervuotas tokiam Vertėjui, taip ir nepradėjus groti, dingusiam kaip į vandenį. Kalbos prie alaus ilgai ir liko tik kalbomis, kai visi, užpylę slyvas protingais patampa. Bet vieną vakarą, ligu ir 2001-jų gegužės mėnesį, džiazo festivalio metu, tada dar nesumyžtame skinkiemyje susitiko du būsimieji pramogų verslo rykliai - Pufas ir dar vienas aktyvus muzikas, tuomet taipogi neturėjęs erdvės saviraiškai, rutinoje skęstantis Voras (dar žinomas Vyro slapyvardžiu). Po trumpo judviejų pokalbio išaiškėjo, kad abu mįslija panašia linkme, idėjos sutampa, o ir groti norisi. Pradžia buvo padaryta. Sulygta dėl sąlygų, sukomplektuota sudėtis, o, svarbiausia, išspręstas opus aparatūros neturėjimo klausimas - Voras turėjo viską. Dar daugiau, jis turėjo tai, ko labiausiai trūko iki pilno komplekto - būgnininką! Na gal nevisai būgnininką . . . Tikriau laikinai būgnininko pareigas einančią ritmo mašiną - "Medžiaginį".