| | | |

Labučio Džiazo Kvartetas

Tai vienas ryškiausių Lietuvos džiazo kolektyvų, Lietuvos džiazo scenos ilgaamžis. Jis gyvuoja nuo 1990-ųjų ir per 15 aktyvaus muzikavimo metų pelnė tarptautinę šlovę ir klausytojų simpatijas, grodamas daugybę koncertų ir turų įvairiose Europos šalyse, dalyvaudamas džiazo festivaliuose Varnoje, Maskvoje, Paryžiuje Leipcige, Atėnuose ir kt. Kvartetas plėtoja Vilniaus džiazo mokyklos principus, puoselėtus dar 8 dešimtmetyje legendinio GTČ trio (Ganelinas-Tarasovas-Čekasinas), aprėpdamas plačią ir daugialypę stilistiką nuo įvairių džiazo krypčių iki akademinės bei folk muzikos. Jo repertuare ir originalios kompozicijos, ir nestandartiškai interpretuojami džiazo standartai, perteikiami melodinga ir patrauklia raiška, nevengiant ironijos bei žaismo. Vytauto Labučio kvartete groja ryškiausi Vilniaus džiazo mokyklos atstovai, vieni žymiausių Lietuvos džiazo muzikų, pasiekę išskirtinį meistriškumą ir pripažinimą, bet nepraradę jaunatviškumo ir humoro jausmo. Puikiai jaučiantys vienas kitą kūrybiniai partneriai geba kiekvieną savo pasirodymą paversti tikra džiazo švente. Kvarteto lyderis Vytautas Labutis – viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių. Lankstus muzikantas, valdantis įvairius stilius, grojantis ir laisvas improvizacijas, ir fiksuotas struktūras, pajėgus ir kamerinėse sudėtyse, ir dideliuose ansambliuose.

| | | |

Pendelis. Istorija

Trims FC VOVA žaidėjams 2005 metų rudenį gimė idėja sukurti grupę. Kaip dažnai pankeliams būna, viskas prasidėjo nuo alaus bokalo ir tuo gal būtų pasibaigę, jei ne… Žodžiu, po kelių mėnesių, Paulius ir Olegas vėl sėdėjo gerdami alų ir nuprendė imtis ryžtingesnių veiksmų. Žinutė kartu repetavusių mergaičių grupės tenoro saksofonistei Eglei ir kitą dieną jau pirma repeticija. Kiek vėliau prisijugia dar vienas vovinis – Doncė. Eglė pasikviečia Rusnę ir varom toliau. Blogiausiai sekasi ieškant būgnininko. Bandomi įvairūs variantai, galiausiai į vieną iš repeticijų ateina Stepas. Su juo atkalus tris repeticijas, per tris dienas, ilgai nedvejoję, užtvirtinam kolektyvo sudėtį. Debiutavome gegužės 27 dieną FC VOVA šventėje su Netvarkoi!

| | | |

“Spički”

1993 metais gegužės mėnesį “Spički” užkariavo žiūrovų simpatijas Pačių Blogiausių Grupių Festivalyje. Laikui bėgant, grupė dalyvavo įvairiuose koncertuose, akcijose, festivaliuose. “Spički” dalyvavo tokiuose festivaliuose: “Trans” (Kaunas, rugsėjis 1993); “Vilniaus Dienos” (Life) – 1996, 1997 metais; “Roko varnai” (Vilnius, 1997). Grupė taip pat daug koncertavo įvairių Lietuvos miestų muzikos klubuose (Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Ukmergėje). Siekdami padėti išsaugoti rusų kultūrą Lietuvoje, “Spički” aktyviai dalyvavo organizuojant ir įgyvendinant 4 Lietuvos Rusų roko festivalius. 1996 metų pradžioje buvo įrašytas ir išleistas albumas “Spički” (Zona Rec). 1997 metais firma “Azbi” išleido antrą grupės albumą “Raduga-duga”. 2000 metais liepos mėnesį “Spički” koncertavo Berlyne ir dalyvavo festivaliuose Soli Party (Kulturschok 2000) ir Mauer Strip auf dem Todesstreifen. Vėliau sekė daug koncertų Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje. 2001-2003 metais grupėje grojo Tomas ”Maišas“(gitara). 2002 “Bomba Records” išleido trečią grupės albumą “Tri belyh konia”. 2003 metais gyvai įrašytas ir savarankiškai išleistas albumas “Žyvoj”. Tuo pat metu grupės pavadinimas pasikeitė į meninės saviveiklos ansamblį (aXs) “Spički”. 2005 metais prie grupės prisijungė gitaristas Frank‘as. 2005-ųjų pabaigoje įrašytas albumas „Pro!.. Kosmos”, prie grupės prisijungė antrasis būgnininkas Kostia.

| | | |

Zimbabwe

Grupe sudaro keturios merginos – Juliana Lozovskaja (vokalas), Eliza Lozovska (gitara ir vokalas), Raminta Jonušaitė (bosinė gitara ir vokalas) ir Eglė Bagdonaitė (būgnai), bandančios išvengti bet kokių įmanomų socialinių bei muzikinių rėmų. Dažnai jų muzika yra apibūdinama, kaip socialinė kritika ska/punk ritmu, tačiau, atidžiau žvelgiant, ji apima žymiai platesne erdve: pradedant ska ritmais, punk elementais ir baigiant emocionaliomis melodijomis. Žaisminga, ironiška, kartais net sarkastiška kūryba paskutiniu metu liko nuspalvinta emocijų proveržiu. Dainų emocinis valentingumas glaudžiai siejasi su metų laiku ritmu, o tekstų turinys paliečia įvairią socialine problematiką, nors kartais ir netiesiogiai, per subjektyvią, asmenine patirtį. Merginos aktyviai dalyvauja feministiniuose judėjimuose Lietuvoje ir Europoje, pristatė savo kūrybą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje bei Italijoje, šitaip skatindamos publiką aktyviau įsitraukti į socialinį gyvenimą ir lyčių problemas. Tarp įdomiausių festivalių, kuriose dalyvavo merginos, galima paminėti “Girls in rock”, vykusį 2004 metais Lietuvoje, “Ladyfest”, vykusius Vienoje ir Varšuvoje, “Venelettrica’2006” merginų roko festivalis, vykes Perugia, Italijoje. Neseniai merginos išleido savo naują albumą “Social dump”.

| | | |

Bad Disposition

Bad Disposition – punk grupė iš Vilniaus. Dar 2005m. rudenį aš (Ežys) su Plūgu turėjom minčių apie grupę. Buvom padarę “projektą” pavadinimu “Oi! Griausmai Oi!”, su kuriuo pagrojom vieną koncertą. “Projektas” tuo vienu koncertu užsibaigė, tačiau noras grot nedingo. Suradom naują vokalistą (Artūrą) bei būgnininką (Fodą) ir 2006m. žiemos pabaigoje pradėjome repetuoti.

Tai turėjo būti oi!/punk projektas, tačiau galutinis rezultatas – Vilniaus punk grupė “Bad Disposition”.

Ateik ir išgirsk.

Vokalas – Warchief (Artūras)
Gitara – Audrius
Bosas – Ežys (Marčius)
Būgnai – Vacant

| | | |

SIELA: tikrovė

“SIELOS” vardas, skelbdamas naujos kartos atėjimą į muzikinį pasaulį. Liepos 14 d. įvyksta pirmasis grupės solinis koncertas senuose Utenos kultūros rūmuose (dabar klubas “Tornado”). “SIELA” pakelia sparnus skrydžiui. Rugpjūčio mėn., atstovaudama savajai kartai, grupė dalyvauja I – ąjame hipių festivalyje Ariogalos stadione kartu su garsiomis grupėmis “ODIS” (Latvija), “VETO BANK” (Lietuva) ir t.t. Po šio festivalio spaudoje pasirodžiusios publikacijos “SIELĄ” apibūdino kaip švelnų “KINO” šešėlį Lietuvoje. Pirmą kartą grupės daina “O mano žvaigžde” nufilmuota festivalio Ariogaloje metu parodoma per nacionalinę televiziją LTV. Lapkričio mėn. grupės muzikantai suorganizuoja V. Cojaus atminimo koncertą Utenoje ir pasikviečia dvi panašaus stiliaus grupes iš Sankt Peterburgo – “BUKVA O” ir “GLAVNYJ KALIBR”. Visą šį renginį lydėjo nežabota jaunimo energija ir anarchija (yra žinoma, jog patys “SIELOS” muzikantai po koncerto stiklino išdaužtus langus, keitė sudaužytas kriaukles ir veidrodžius). Tą patį mėnesį Aurelijus S. susipažįsta su viena iškiliausių asmenybių Lietuvos muzikiniame pasaulyje Andriumi Mamontovu, kuris suveda jį su garso režisieriumi ir prodiuseriu Edmondu Babensku.

| | | |

Ne visa “Antis”

1984 m. lapkritį, pačioje PPP (piatiletka pyšnych pochoron – prašmatniųjų laidotuvių penkmečio) kulminacijoje, nelabai toli nuo geografinio Lietuvos centro esančiame Kauno senamiestyje, pagal visus paveldo apsaugos reikalavimus restauruotuose Architektų namuose, susirinko pulkelis roko entuziastų ir įkūrė grupę nihilistiniu pavadinimu “Antis”. Kad jaunuoliai buvo abejingi socialistinėms vertybėms, išdavė ne tik jų pasirinkta vadinamoji postpankiška muzikos orientacija, bet ir šiukščiai ironiški grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo tekstai, išjuokę ir niekinę visuomenės daugumai, atrodytų, visiškai priimtiną gyvenimo būdą. Suprantama, tokia kryptis tais laikais buvo taip beviltiškai neperspektyvi, kad “Anties” nariai dar gana ilgai muzikavimą vertino tik kaip juos dominusią pasilinksminimo formą, nepretendavusią į jokių muzikinių, oficialiųjų etinių ir politinių standartų paisymą. Žemo lygio pramoga, – neabejotinai pagalvodavo ne vienas už miesto kultūros sektorių atsakingas pareigūnas, tikriausiai dar nepamiršęs karčios 1972 m. patirties, kai mieste buvo “taip neleistinai apleistas darbas su jaunimu” ir hipiškos idėjos susijungė su atviru pasipriešinimu sovietiniam režimui. Ir kas žino, gal kaip tik dėl tokio neapsižiūrėjimo “Antis” netrukus tapo ryškiausia lietuvių roko vėliavneše, drauge su pabudusia tauta drąsiai smeigusia mirtiną dūrį okupantui.

| | | |

Apie BIX

1987 m. Šiauliuose oficialiai gimė grupė BIX, kurios suklestėjimui buvo labai palanki dirva – prasidėjo Atgimimo epocha, kuriai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo pritvinkę 7 vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir tapo savo žanro flagmanais. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus bei aikštes, o taip pat užėmę ir laisvų radijo stočių eterį, BIX’ai įsiveržė į atrodytų perpildytą Vakarų rinką: gausūs koncertai Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur bekoncertuotų, BIX’ai susilaukia entuziastingo publikos priėmimo ir puikių atsiliepimų. Tai grupė, kuri, atrodo, gimusi scenoje. Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo su tuomet dar neišgarsėjusia NIRVANA. Tais pačiais metais dalis grupės muzikantų pateko į avariją, kurios metu žuvo pirmasis grupės menedžeris Marius Brasiūnas. Įvykis sukrėtė muzikantus, atrodė, kad toliau dirbti nėra prasmės. 1991 m. pasirodė pirmasis BIX albumas “Akli kariai”, skirtas žuvusiam draugui. Vinilų epocha buvo klestėjimo viršūnėje, taigi nieko nuostabaus, kad pirmasis darbas išėjo plokštelės pavidalu. Tikri roko gerbėjai ir būsimi “balių” išpažinėjai mintinai mokėjo dainų “Bijom”, “Tarp Europos ir Honkongo”, “Akli kariai” posmus. 1992-aisiais BIX’ai, iš naujo atgavę jėgas, išleido kultiniu tapusį albumą “La bomba” (MC).

| | | |

Invazija

“Pradžia-1993 m. Grupę įkūrė ugnius (gitara ir balsas) ir darelis (bosas), vėliau prisijungė evka (būgnai). Toje pačioje mokykloje, kurioje mokėmės (ugnius ir darelis), mokėsi ir “marichuanos” bosistas/būgnininkas kastis, kuris ir sutiko kurį laiką pagroti “anarchijos invazijoje” (pradinis grupės pavadinimas). Evka pradėjo dainuoti. Šia sudėtimi prasidėjo pirmieji koncertai ir įrašai, iš kurių sėkmingiausias buvo 1994 žiemą įrašytas demo “protestas”. Po šio įrašo išėjo kastis ir prasidėjo būgnininko paieška.Kurį laiką būgnais grojo pankas, su kuriuo buvo bandyta įrašyti pora gabalų splitEP`ui, tačiau normaliai tai padaryti taip ir neišėjo. Kažkur 1995 rudenį ateina radža, kuris tuo metu dar grojo ir grupėje “wc news”, tačiau pastarajai galutinai iširus, radža pasilieka “a. invazijoje” (palaipsniui trumpėjantis grupės pavadinimas). 1996 pavasarį įrašomi “vogti veidai”, kurie pasirode split`e su “sc”. 1997 pavasarį pirmą kartą išvažiuojam trim koncertam į lenkiją. Tuo metu pavadinimas sutrumpėja iki vieno žodžio. Rudenį įrašom “pakeisk spalvas“, kurį pradžioje išleidžia pats radža, o po metų jau “kablio muzika” su 4 bonus gabalais. Kaip tik tuo momentu mindas (“dr. green”) pasiūlo pabandyti su dviem gitaristais, mes aišku sutinkam. 1999 pavasarį kartu su mindiaku išvarom į turą po vokietiją ir čekiją, o vasarą įrašom “nežiūrėk atgal”. Šį įrašą įšleidžia vėl “kablio muzika”. Grupė dar sugroja keletą koncertų ir metų pabaigoje visi galutinai išsiskirstom.”

| | | |

Lipnūs Macharadžos pirštai. Apie grupę

Grupė susikūrė 1995 metais. Čia susibūrė muzikantai iš skirtingų muzikos krypčių. Pradėta groti bliuzą, pankroką, džiazą, metalą, žodžiu, nevengta įvairovės. Pirmieji koncertai parodė, kad žmonėms reikia naujos muzikos. Ypač visiems patiko Bob Marley daina “I Shot The Sheriff” su lietuvišku tekstu “Nušoviau Brazauską”. Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų groti reggae, ir toliau grupė orientavosi šia kryptim. Buvo laikotarpis, kai grupė jautėsi kosmonautais, jos dainas leido Lietuvos radijo trečioji programa, LMP buvo išrinkta linksmiausia Blogiausių grupių festivalio grupe ir net leido sau groti disko klube “Max”, už pinigus žinoma. Bet atėjo laikas suprasti, kad tikri kosmonautai būna tik danguje, tiesiog reikia groti muziką, o visa kita neturi didelės reikšmės. LMP nesiekia populiarumo, nedaro šou, tiesiog groja, nereikalaudami sau dėmesio. “Gerbkime ir mokėkime pasirinkti”- sako Lipnūs Macharadžos Pirštai. Daugiau nei pusę metų Macharadžos niekur negrojo dėl tai vieno, tai kito grupės nario kelionių po pasaulį. Bet reikalai nestovėjo vietoje ir mes dalyvome įvairiuose laikinuose projektuose – “Dėlė Bėjus”, taip pat grupėje “Vonia” su kviestine gitara ir smuiku grojančia muzikante Jurga (kažkada bandyta pritaikyti smuiką LMP, bet dėl suliūdnėjusio skambesio to atsisakėme). Tačiau po pusės metų mes vėl kely ir tenka pristabdyti bėgsmą – “Vonia” gyvuoja vėlei, mes gyvi tik albume naujam… Tačiau gyvi.