Marinavimas. Skaitytojų receptai. 2 dalis

floaters, sour, burty

Marinuotos morkos. Jaunas morkas nuvalykite ir nuplaukite, verdančiame vandenyje pamirkykite 2 - 4 min. Tada morkas atvėsinkite šaltame vandenyje ir supjaustykite vienodos formos gabaliukais, suberkite į stiklainius, prieš tai ant dugno pribėrę prieskonių. Morkas užpilkite karštu marinatu. Stiklainius pasterizuokite verdančiame vandenyje 0,5 l - 15 min., o 1 l talpos 25 min. Švieži saldžiarūgščiai marinuoti agurkai. Paruoštus agurkus 2-3 min. Plikyti pasūdytame verdančiame vandenyje ir, staigiai atvėsinus šaltu vandeniu, sudėti į stiklainius. Iš nurodytų produktų išvirti marinatą ir karštą užpilti ant agurkų. Stiklainius pridengti dangteliu ir palaikyti 5-6 min. Tuomet marinatą nupilti, pavirinti ir vėl užpilti ant agurkų. Agurkus konservuojant 3l stiklainiuose marinatą nupilti ir kaitinti du kartus, 1l stiklainiuose – 3 kartus. Užpylus paskutinį kartą stiklainius sandariai uždaryti. Lečo su ryžiais. Pomidorus supjaustyti skiltelėmis, pipirus šiaudeliais, svogūnus griežinėliais, morkas sutarkuoti. Daržoves pavirti 40min., supilti cukrų, aliejų, ryžius ir dar pavirti 30 min. Įberti druskos, prieskonių ir pavirti 10min. Išpilstyti ir uždaryti metaliniais dangteliais.

Marinavimas. Skaitytojų receptai. 3 dalis

pickled cucumbers, homemade preserves, jars

Agurkai su medumi. Išvirti marinatą. Agurkus stambiai juostelėmis supjaustyti, dėti į stiklainį, tarpuose berti pipiriukus, dėti krapus, česnaką, lauro lapelį. Užpilti verdančiu marinatu ir pridengus palaikyti, kol atvės stiklainiai, apie 1 valandą. Tada pakaitinti stiklainius apie 10min. ir užsukti. MArinuotos daržovės arba agurkai. Į 3 litrų stiklainį sudėti įvairias daržoves: mažas cukinijas, mažų jaunų morkų, svogūno, česnako, moliūgo, šparaginių pupelių, agurkų, kvapniųjų ir karčiųjų pipirų. Berti 12 arbat. šaukštelių cukraus; 6 arbat. šaukštelius druskos; pilti 150 ml. acto (9 proc.). Tada pripilti į stiklainius vandens (šalto) ir kaitinti, kol daržovės pakeis spalvą. Mažesnio tūrio stiklainiams atitinkamai mažinti normą. Skanu tokiu receptu vien agurkėlius marinuoti. Marinuota paprika su medumi. Papriką supjaustyti į 4 dalis, išimti sėklas, sudėti į verdantį vandenį ir pavirti apie 3 min. Dėti į iškaitintus 0,5l stiklainius, kur jau turi būti įdėta 1 šaukštelis medaus ir skiltelė česnako. Po to supilti paruoštą marinatą, kuriam reikės: 1l vandens, 1 st. aliejaus, 1 st. acto, 1 st. cukraus, 1 v.š. druskos.

Marinavimas. Skaitytojų receptai. 4 dalis

pickles, blanks, cucumbers

Pomidorai savo sultyse. Užpilui skirtus produktus supilti į puodą ir užvirinti. Pomidorus sudėti į stiklainius ir užpilti verdančiu užpilu. Sterilizuoti iki užvirs ir tuoj pat sandariai uždaryti. Marinuoti agurkai. Agurkus nuplauti,sudėti į 3 l talpos stiklainius, užpilti verdančiu vandeniu, pridengti dangteliais ir palaikyti 10 min. Tuo metu į kiekvieną stiklainį dedame krapų žiedynų, po 5 pipirus, 2 šaukštus druskos, 3 šaukštelius cukraus, 100 g acto, morką (supjaustytą griežinėliais), česnako skiltelių. Nupiltą vandenį vėl užvirinti užpilti juo paruoštus agurkus ir sandariai uždaryti. Marinuoti pomidorai. Pomidorus sudėti į stiklainius. Marinatą užvirinti ,truputi pravėsusiu užpilti pomidorus ir sterilizuoti (1 l talpos stiklainius) 15 min. Po to sandariai uždaryti. Agurkėliai "Kareivėliai". Geriausia konservuoti 0,5 l stiklainiukuose. Į kiekvieną stiklainiuką įdedame šakelę krapų ir 1 skiltelę česnako. Tuomet švariai nuplautiems agurkams nupjauname galiukus, o pačius agurkus išilgai perpjauname į keturias dalis. Taip supjaustytus agurkus stačius sustatome į stiklainiuką. Marinatą verdame iš vandens, lauro lapų ir kvepiančiųjų pipirų. Užvirintą marinatą supilstome į stiklainiukus su agurkais. Galiausiai stiklainiukus su agurkais ir marinatu reikia pakaitinti iki 70 - 75 laipsnių C.

Marinavimas. Skaitytojų receptai. 5 dalis

pickles, winter, food

Marinuoti burokėliai obuolių sultimis. Virtus burokėlius (nuluptus) sutarkuojame arba supjaustome užpilame karštomis obuolių sultimis (geriausiai tinka naminės), dedame druskos pagal skonį, lauro lapus, pipirus, užkaičiame iki virimo. Supilstome į indelius. gero apetito. "Ikra". Viską sumalti mėsmale (obuolius, aguročius nulupti) supilti priedus ir virti ant silpnos ugnies 2,5 val. (galima troškinti orkaitėje, tada nepridega ir mažiau reikia maišyti). Supilstyti į stiklainius. Tinka prie visko ir labai skanu. Baklažanų ir paprikų salotos. Baklažanus supjaustyti griežinėliais (1-2 cm) apkepti mišinyje aliejaus, acto, cukraus ir druskos. Po to kartu pakepinti žiedais supjaustytas paprikas. Česnaką ir "čili" susmulkinti. Pomidorus supjaustyti skiltelėmis. Paruoštus produktus sluoksniais dėti su pakepintais į stiklainius ir sterilizuoti 30-35 min. Baklažanų salotos. Baklažanus supjaustyti griežinėliais (1-2 cm) apkepti aliejuje. Kitus produktus susmulkinti (jums norimo dydžio ir formos), viską sudėti į puodą ar troškintuvą užpilti aliejumi ir troškinti ant silpnos ugnies (geriausiai orkaitėje) apie 1 val.

Konservavimas. Pomidorai želatinoje

ai generated, tomatoes, vegetables

Įpusėjo pomidorų derlius - pradedu konservuoti šeimai pomidorus želatinoje. Pradžioje reikia 4 su kaupu šaukštus želatinos užmerkti stikline virinto vandens, o geriausiai tai padaryti iš vakaro. 3-5 minutes visą tą marinato mišinį pavirinu, atvėsinu ir įpilu 0,5 stiklinės acto. Kol marinatas vėsta - ruošiu pomidorus. Į iškaitintus (aš išplikau verdančiu vandeniu) stiklainius dedu sluoksnį griežinėliais pjaustytų svogūnų galvų, tada sluoksnį pomidorų. Jei vaisiai didoki - pjaustau į patogesnes skilteles. Sluoksniuoju kuo talpiau. Ištirpusią želatiną dar pašildau įstatytą į kitą dubenį su karštu vandeniu, kad suskystėtų ir ją supilu į marinatą (štai jis ir paruoštas), kuriuo užpilu stiklainiuose sudėtas gėrybes. Tada lengvai pridengiu steriliu dangteliu (vos vienu užsukimu, kad išeitų oras) ir stiklainius statau į puodą, kuriame yra jau pašildytas vanduo. Vanduo neturi apsemti stiklainio kakliuko. Dar į puodo dugną įdedu medžiagos gabalėlį (pvz. virtuvinį rankšluostį), kad nesprogtų stiklainiai. Tuomet kaitinu visą tą gėrį iki užvirimo, užvirus liepsną pamažinu ir sterilizuoju apie 10 minučių. Svarbu, kad tarp stiklainių būtų tarpai. Pasibaigus laikui, stiklainius išimu iš puodo ir tik tada stipriai užsuku dangtelius.

Marinavimas. Marinuoti agurkai

Two Clear Glass Jars Of Preserved Pickles On A Cutting Board

Marinuoti agurkai. Morkas ir svogūną supjaustome griežinėliais, petražoles ir krapus truputį pasmulkiname ir sudedame į stiklainį. Po to nuplauname agurkus ir pridedame stiklainį, kiek telpa. Užviriname vandenį iš krano ar šulinio ir užpilame stiklainį, pridengiame metaliniu dangteliu ir laikome 15 min., po to nupilame vandenį į kriauklę ir užpilame verdančiu marinatu (receptas žemiau) ir uždarome metaliniu dangteliu. Apverčiame žemyn dangteliu, uždengiame šiltai, kad palaikytų šilumą apie 12 val. Marinato paruošimas. Imame 6 litrus vandens, užviriname ir sudedame 150 g druskos, 300 g cukraus,500 g 6% acto. Šio marinato užtenka užpilti keturis trijų litrų stiklainius. Pasigaminkite pagal šį receptą, tai tikrai nuostabaus skonio agurkėliai.

Konservavimas. Raudonųjų svogūnų džemas

fresh vegetables, onion, red onion

Tai tikrai intriguojantis ir iš pirmo žvilgsnio gana neįprastas receptas, bet jo skonis nuostabus. Garantuoju, kad tokio džemo dar nesate ragavę, tad būtinai išbandykite. Puikiai tinka nustebinti draugams. Smulkiai supjaustykite nuluptus svogūnus ir česnako skilteles. Keptuvėje ant didelės ugnies ištirpdykite sviestą su alyvuogių aliejumi, sudėkite svogūnus ir česnakus ir gerai išmaišykite, kad svogūnai prisigertų sviesto. Suberkite cukrų, čiobrelius, čili prieskonius, druską ir pipirus. Viską dar kartą gerai išmaišykite ir neuždengus kepinkite 40 minučių vis pamaišant. Svogūnai turi pasidaryti minkšti ir lipnūs, jų sultys turi išgaruoti. Puode užkaiskite vyną ir vyno actą ir kaitinkite 25 minutes nuolatos maišant, supilkite vyną į svogūnus ir gerai išmaišykite. Palikite svogūnus šiek tiek atvėsti, sudėkite į pasterizuotus stiklainius ir užsukite dangtelius. Gali būti valgomas iškart arba laikomas šaldytuve 3 mėnesius.

Lietuviai valgomuosius ledus atrado didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais

ice cream blueberries bowls Straipsniai.lt

Valgomieji ledai į Lietuvą yra patekę įvairiais keliais. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316-1341) valdymo laikais. Pirmąsias žinas apie valgomųjų ledų, tiksliau sakant, šerbeto gamybą į Lietuvos dižiąją kunigaikštystę bus atvežę Aukso Ordos, persų ir armėnų pirkliai bei armėnų gydytojai, kurie su savimi imdavo ir savo virėjus. Platesniam šerbetų išplitimui Lietuvos didikų ir bajorų rūmuose bei dvaruose ypač daug įtakos turėjo 1582-1584 m. Nesvyžiaus kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio ir didelio būrio Lietuvos didikų ir bajorų kelionė į Šventąją žemę, Siriją ir Egiptą. Kunigaikščio Radvilos Našlaitėlio palydoje buvo ir asmeninis kunigaikščio virėjas iš Lietuvos Jeremijus. Būtent Jeremijus 1584 metais M.K. Radvilos Našlaitėliui ir jo palydai grįžus į Lietuvą, svečius vaišino egzotiškais gėrimais – „kafa" ir „sorbetu". Osmanų, totorių, karaimų, armėnų šerbetai būdavo skystoki, skirti gėrimui. Juos gamindavo iš granatų, raugerškių, sedulų, šilkmedžio, citrusinių vaisių, arba vynuogių sulčių, rožių nuoviro, rytietiškų uogienių, gardindavo kvapiosiomis žolelėmis. Šie šerbetai būdavo rūgštoki, nes medaus arba cukraus dėdavo labai mažai.

Šv. Velykų stalas žemaičių bajoro namuose

Per pirmąją Šventųjų Velykų dieną ant stalo dėdavo iš bažnyčios parsineštą pašventintą Velykų bobą, jau rudenį būtent šiam šventiniam stalui paruoštą garsųjį žemaitiškai rūkytą ir gerai subrandintą avienos kumpį (vėliau, kai buvo pamirštas gaminti šis autentiškas sakralinis avienos valgis, ant Velykų stalo atsirado veršienos kumpis), bajorams, dvarininkams, klebonams be to dar patiekdavo įdarytą keptą ėriuką. Ėriuko galva būdavo įdaryta svieste su džiūvėsėliais ir prieskoninėmis žolelėmis keptomis smegenėlėmis, o pats ėriukas būdavo įdaromas malta aviena, išmaišyta su kiaušinių tryniais, džiūvėsėliais ir pagardinta cinamonais, muskatų riešutais, pipirais bei čiobreliais. Būtinai ant stalo būdavo dedami įvairiausiai rūkyti, virti, sūdyti, kvapiomis žolelėmis prieskoniuoti lašiniai: sniego baltumo lašiniai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, rusva traškia odele ir gardaus rūkymo dūmelio aromatu, dvelkiančiu kadagiais; sūdyti balti kaip gulbės; virti gintariniai (dažyti svogūnų lukštais) minkštučiai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, virti aitrūs su įvairiausiais prieksoniais. Šiandien apie tokius dalykus mažai kas yra net ir girdėję. Atskirų padažų prie šių mėsos patiekalų neruošdavo, tačiau krienų būdavo apsčiai: baltieji aitrūs, nuo kurių kvapo ašaros bėgdavo, o įsidėjus burnon net amą atimdavo; raudonieji, dažyti burokėlių sunka; rūgštoki su trintomis spanguolėmis; švelnesni su grietine; salsvi aksominio skonio su virta obuolių koše ir grietinėle, - ypač mėgiami vaikelių.

Vegetarinė mityba

Vegetarinė mityba

Pasaulyje populiarėja vegetarinės dietos. Tai skatina ne tik etiniai ar religiniai įsitikinimai, mada, bet ir vis dažnesni sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia netinkama mityba. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad tokia mityba stiprina sveikatą, mažina rizika susirgti įvairiomis ligomis (širdies kraujagyslių, inkstų, cukriniu diabetu, vėžiu ir kt.). Kai kuriems vegetariškas valgiaraštis – tai siekis pakoreguoti kūno formas ir pagerinti mitybos įpročius. Taip pat yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta mėsos. Ši mitybos rūšis nėra nauja, ji patikrinta tūkstantmečių. Valgant tinkamai parengtą pilnavertį vegetarišką maistą, organizmas aprūpinamas visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Vegetariniame maiste gausu skaidulinių medžiagų, kurių trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus ar ligas. Vegetarai rečiau skundžiasi viduriu užkietėjimu, aukštu kraujospūdžiu, nutukimu. Taip pat rečiau serga širdies ligomis, astma, diabetu, osteoporoze, kai kuriomis vėžio formomis. Vegetarų valgomuose žaliuose (termiškai neapdorotuose) vaisiuose ir daržovėse labai daug organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų. Vegetarinėje dietoje mažai riebalų, cholesterolio, gyvūninės kilmės baltymų. Augaliniai riebalai kokybiškesni, nes juose gausu nesočiųjų riebalinių rūgščių, o sočiųjų organizmas pasigamina pats. Svarbią vietą vegetarinėje mityboje užima prieskoniai, padedantys išvengti kai kurių ligų.

Krikščionybė Ir Vegetarizmas

9502 Vegetariski patiekalai 012 Straipsniai.lt

Krikščioniškame pasaulyje plačiai išplitęs klaidingas įsitikinimas, esą Kristus valgė mėsą, kad Naujajame Testamente yra daugybė nuorodų į mėsą. Bet atidesnis žvilgsnis į graikų rankraščių originalus rodo, kad dauguma žodžių ("trophe", "brome" ir kt.), verčiamų žodžiu "mėsa", reiškia tiesiog "maistas" arba "valgymas" plačiąja prasme. Pavyzdžiui, Evangelijoje pagal Luką (8:55) skaitome, kad Jėzus prikėlęs moterį iš numirusių ir "liepęs duoti jai valgyti mėsos". Graikiškas originalo žodis "phago" verčiamas "mėsa", o jis reiškia tiesiog "valgyti". Taigi Kristus iš tikrųjų pasakė jai – "valgyk". Graikiškas žodis "kreas" ("kūnas") ir kalbant apie Kristų nebuvo pavartotas. Evangelijoje pagal Luką 24:41:43 mokiniai pasiūlė mokytojui žuvies ir korį medaus ir JĮ Kristus paėmė (vienaskaita, todėl nežinia, ką jis paėmė). Niekur Naujajame Testamente tiesiogiai nepasakyta, kad Jėzus valgė mėsą. Šiai minčiai atliepia garsioji Izaijo pranašystė: "Žinokite, kad nekalta mergelė pradės, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu. Jis valgys sviestą ir medų, kol pats susivoks stumti blogį ir rinksis gėrį" (Izaijo pranašystė 7:14-15) (čia aiškiai pasakoma, kad mėsos valgymas sunaikina žmoguje gėrį. Būdinga, kad antroji sakinio dalis Evangelijoje pagal Matą 1:23, paprastai praleidžiama). Jis smarkiai priekaištavo fariziejams sakydamas: "... Jei būtumėte supratę, ką reiškia "Aš noriu gailestingumo, o ne aukos", <...> nebūtumėte pasmerkę nekaltųjų" (Evangelija pagal Matą 12:6).

Vegetarizmas - pliusai ir minusai

Vegetarizmas - pliusai ir minusai

Kur bebūtume, kai tik kalba pasisuka apie vegetarizmą, visada iškyla itin daug aštrių diskusijų - kalbėtojų būrelis suskyla į negalinčius gyventi be mėsos ir į tuos, kurie arba morališkai būna vegetarų pusėje, arba primygtinai teigia, kad vegetarizmas gali išgelbėti pasaulį. Vegetarizmas paplito Europoje IX a. antroje pusėje, kai buvo atlikti maisto biocheminiai tyrimai. Vegetarizmas – tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs dalinis vegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegetarų nuomone, mėsa organizme sudaro toksinių medžiagų, nuodijančių ląsteles šlakais, trumpinančiais gyvenimą. Mūsų dienomis vienas iš didžiausių geros sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje. Cholesterolis yra pagrindinė medžiaga, kuri įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį, jis būtinas mūsų organizmo veiklai ir su maistu turėtume gauti apie vieną trečdalį medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio (apie 300 mg per parą). Blogai, kai žmogaus organizmas cholesterolio gauna per daug. Cholesterolis randamas išimtinai gyvūniniuose produktuose. Augaliniame maiste cholesterolio nėra, todėl vartojant augalinį maistą pavyksta normalizuoti cholesterolio koncentraciją. Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač cinko ir geležies bei vitamino B12 trūkumas. Vegetarizmas nerekomenduotinas nėščiosioms bei žindyvėms ir vaikams.