10 000 straipsnių
Sensacingi mokslo duomenys apie teigiamą lašinių poveikį žmogaus Tur būt nėra lietuviškesnio valgio, kaip rūkyti lašiniai. Jau vien jų vaizdas sukelia apetitą: sniego baltumo riebalai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, rusva traški odelė, skanus rūkymo dūmelio aromatas, kvepiantis kadagiais. Ne be reikalo liaudies išmintis moko „Mylėkite vienas kitą, kaip katinas lašinius“, godžiuosius apibūdina: „Žiūri, kaip katinas ... Skaityti toliau
Giros gydomąsias savybės žinojo jau gilioje senovėje. Mūsų probočiai gira ir troškulį malšindavo, ir gydydavosi, net prieš mūšius su priešais girą gerdavo tam, kad stipresniais ir žvalesniais būti. Stebuklingąsias giros ypatybes Lietuvos karių gydymui ir profilaktikai naudojo senovės žyniai, - gira praplautos žaizdos greičiau gydavo, o geriant girą, greičiau suaugdavo lūžę kaulai, pagerėdavo inkstų veikla. ... Skaityti toliau
Lietuvoje kalakutai buvo pradėti auginti net 1742 m. grafų Tiškevičių, vėliau baronų Ropų, grafų Oginskių, Pliaterių ir kitų didžiūnų dvaruose, t.y. daug anksčiau, nei daugelyje Europos šalių ir šimtmečiu anksčiau, nei Rusijoje. Kalakutus penėdavo riešutais ir girdydavo raudonu vynu Lietuvoje kalakutai buvo pradėti auginti net 1742 m. grafų Tiškevičių, vėliau baronų Ropų, grafų Oginskių, Pliaterių ... Skaityti toliau
Atsakymas būtų keistokas – žiūrint kokią. Jei čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, mėtų, laukinių aviečių ar serbentų lapelių arbatą - tai mėgsta ir moka Atsakymas būtų keistokas – žiūrint kokią. Jei čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, mėtų, laukinių aviečių ar serbentų lapelių arbatą - tai mėgsta ir moka. Šitas naudingas organizmui ir sveikatai arbatas lietuviai geria jau 2000 metų. ... Skaityti toliau
Lietuviai ir sovietmečiu buvo kavos gėrimo žinovais Lietuva pagal statistiką tarybiniais metais išgerdavo kavos daugiau negu Maskva ir Leningradas kartu paėmus. Lietuviai, lankydamiesi “plačiojoje šalyje”, išskyrus Baltijos respublikas, retai kur užtikdavo tikros kavos. Rusijoje, būdavo verdamas “obščepitinis” cikorinis su pienu ir jau pasaldintas gėrimas, išdidžiai vadinamas „кофе“ (kava rusų kalboje yra vyriškos giminės? – A.S.). ... Skaityti toliau
Šiandien maisto prekių parduotuvėse tikros giros iš vis nėra! Todėl jas patys gaminkitės namuose... Po pirties joks kitas gėrimas netinka, tik gira, sula ir šaltinio vanduo. Pirtis mūsų protėviai sukūrė ir naudojo sveikatinimo, gydymo reikmėms, o bolševikinės sąmonės iškrypėliai jas pavertė girtuokliavimo ir paleistuvavimo vietomis. Pagrindinės gydymo giromis sritys: * žarnyno veiklai suaktyvinti esant lėtiniam ... Skaityti toliau
Adventas yra senas, skaičiuojantis mažiausiai keletą tūkstančių metų mūsų Protėvių Gyvenimo laikotarpis, kai būtina badauti ir tuo išsivalyti organizmą nuo vasarą ir rudenį valgytų gėrybių organizme nusėdusių šlakų ir toksinų. Kitas badavimas (organizmo išvalymas nuo šlakų ir toksinų) vyksta per Gavėnią, po sūdytų ir riebių žiemos valgių. Kūčios – mūsų genčių šeimyninė Šventė, kai Šeimos ... Skaityti toliau
Literatūroje randame aprašytus XIX amžiuje tokius Šiaurės Žemaitijos bajorų (o teisingiau Kėkliuose) Šventųjų Velykų papročius: Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eidavo Prisikėlimo procesija, kurioje grodavo kaimo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau dažnai eidavo triukšmingi persirengėliai („žydai“), trukdydami procesijai ir už tai gaudavo gerai į kailį ir per „kramę“, o kad mažiau skaudėtų būdavo šiaudines arba pakulų kupras pasidarę, pakulų prikimštas kepures užsidėję. Šį sekmadienį žemaičiai nešdavosi į bažnyčią Velykų pyragus – bobas pašventinimui.
Baltai žinojo, kad blynams kepti pirmiausia reikia pasigaminti iš miltų blendinį. „Blendinys“ – ko gero yra pats seniausias indoeuropiečių kulinarinis terminas. Vieni tik Lietuviai, kaip seniausia indoeuropiečių Tauta, tebemoka blendinį gamintis ir vis dar tebenaudoja šį terminą tiesiogiai, t. y. blynų kepimui. Kitos indoeuropiečių Tautos, ypač žymiai jaunesnės už Baltus, pav., anglai taip pat naudoja ... Skaityti toliau
Botanikai tikina, kad ajeras nėra reliktinis Lietuvos augalas; jį, greičiausiai, į Lietuvą bus atvežę Lietuvos, Krymo arba Artimųjų Rytų pirkliai. Pirmą kartą apie ajerą Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose užsimenama Vilniaus Domininkonų vienuolyno inventorinėse Knygose. 1514 m. inventorinėje Knygoje užrašyta, kad kovo mėnesį iš totoriaus pirklio buvo pirkti du maišai ajero šaknų. Ajero šakniastiebiai Lietuvos vienuolynuose buvo ... Skaityti toliau
Valgyti darykite su daug česnakų, daug svogūnų, patiekalus duokite ne su chemikalų ir krakmolo prifarširuotais parduotuviniais kečupais, o su savo paruoštomis garstyčiomis arba krienais... Valgyti darykite su daug česnakų, daug svogūnų, patiekalus duokite ne su chemikalų ir krakmolo prifarširuotais parduotuviniais kečupais, o su savo paruoštomis garstyčiomis arba krienais. Prieš gripą ir imunitetui stiprinti (I dalis) ... Skaityti toliau
Kasmet tarp vasario penktosios ir kovo šeštosios, priklausomai nuo to, kada buvo Velykos ir kada baigėsi mėsėdis, švenčiama linksma ir triukšminga Užgavėnių diena. Kasmet tarp vasario penktosios ir kovo šeštosios, priklausomai nuo to, kada buvo Velykos ir kada baigėsi mėsėdis, švenčiama linksma ir triukšminga Užgavėnių diena. Ja baigiasi pokalėdinis linksmybių laikotarpis ir prasideda priešvelykinio susitelkimo ... Skaityti toliau
