Laisvalaikio užsiėmimai

Nuo spalio pradžios vyksta akcija „Lašiša 2002“. Ji skirta traukiančioms neršti lašišinėms žuvims bei jų nerštavietėms apsaugoti, brakonieriams išaiškinti. Nuo 1981 m. lašišos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip retos žuvys jos nežvejojamos vidaus vandenyse, o versliniu būdu gaudomos tik Baltijos jūroje - ir tai su tam tikrais apribojimais. Kasmet, prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui, itin suaktyvėja brakonieriai. Šiemet jie pirmą kartą taip stipriai pajuto valstybės atkirtį. Per spalį Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai patikrino 94 verslinės žvejybos įmones, žvejojančias Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, surengė daugiau kaip 300 reidų „karščiausiose“ brakonieriavimo vietose.

Žemės ūkio ministerijoje susitiko Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žvejų asociacijų ir Europos Komisijos Generalinio direktorato "Žuvininkystė", Danijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Ispanijos ekspertų delegacijos aptarti Lietuvos ir Europos Sąjungos 2001 - 2002 metų bendradarbiavimo rezultatų žuvininkystės srityje bei 2003 m. pasikeitimo žvejybos kvotomis Baltijos jūroje galimybių. Kaip informavo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Vaitiekūnas, šio dvi dienas trukusio susitikimo metu buvo pasikeista informacija apie žvejybinę situaciją Baltijos jūroje 2001-2002 metais, aptarta žuvų išteklių būklė Lietuvos ir Europos Sąjungos vandenyse, pasikeista nuomonėmis apie pagrindinių verslinių žuvų išsaugojimo Baltijos jūroje ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatus bei informacija apie Lietuvos ir Europos Sąjungos žvejybos laivyno, žuvų pramonės veiklą.

Prisikėlęs Jėzus mokiniams liepė keliauti į Galilėją, kur žadėjo vėl pasirodyti (Mt 28, 10). Per šį laikotarpį mokiniams teko išgyventi nemaža abejonių ir jiems vis dar buvo neaišku, ko tikėtis, ką daryti (Mk 16, 14; Mt 28, 17). Petras, būdamas veiklus žmogus, vėl ėmėsi žvejybos, mat ją gerai išmanė. Jis dar nežinojo, kaip tapti „žmonių žveju“, tačiau ežere žvejoti jam visai neblogai sekėsi, išskyrus tą naktį, kai ilgai žvejoję nieko nepagavo (plg. Jn21, 3). Pasirodęs Jėzus paragino dar kartą užmesti tinklus. Ir šį sykį jie kone plyšo nuo žuvų gausybės (Jn 21, 5–6). Ši sėkminga žvejyba buvo būsimos misijos simbolis ir pranašystė – apaštalai taps žmonių žvejais, o jų laimikis bus gausus.

Akvakultūra - naudingų žmogaus mitybai ir kitoms reikmėms vandens gyvūnijos ir augalijos organizmų veisimas bei auginimas įvairiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų priekrantėje, jūrų lagūnose, varžose bei uždaros vandens apytakos įrenginiuose. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų bei augalų gaunama juos žvejojant arba auginant. Bendrame visų žmonių mitybos produktų balanse jie dabar sudaro palyginti nedidelę dalį - apie 2 proc. Tačiau šių produktų kokybinė vertė didesnė. Iš žuvų ir kitų vandens gyvūnų žmonija gauna ne mažiau kaip15-20 proc. visų gyvūninės kilmės baltymų. Žuvų baltymai - pilnaverčiai, jie turi visų nepakeičiamų aminorūgščių. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų riebalai turi daugiau nesočiųjų riebalinių rūgščių negu šiltakraujų sausumos gyvūnų riebalai. Tai labai svarbios žmogaus mitybai savybės.

Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta (žiūr. žemėlapį)– žuvingiausia Lietuvos vieta. Patekimas į šią teritoriją buvo labai ribotas. Įsikūrus Nemuno deltos regioniniam parkui, žvejams-mėgėjams, turistams ir poilsiautojams šis gamtos kampelis tapo atviresnis, labiau prieinamas. Daugelyje vietų parko administracija įruošė aikšteles poilsiavimui, prieplaukas, apžvalginius bokštelius. Ypač daug dėmesio skiriama žvejams. Šiuo metu mėgėjiška žūklė su licencijomis leidžiama Rusnės saloje ir Minijos upėje nuo žiočių iki Kintų tilto. Licencija galioja 1 parą – nuo saulės patekėjimo iki laidos. Dažniausiai sugaunamos žuvys yra: kuoja, ešerys, lydeka, lynas, šamas, vėgėlė, starkis.

Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta – žuvingiausia Lietuvos vieta. Vienos licencijos parai(nuo saulės patekėjimo iki laidos) kaina 10 Lt. Mokamas žyminis mokestis, pagal kurį galima žvejoti neišnuomotinuose valstybiniuose vandens telkiniuose. Prie leidimo pridedamas sąrašas neišnuomotinų vandens telkinių. Šilutės rajono gyventojai dar gali žvejoti iš Šilutės pusės Atmatos upėje, Aukštumalėje nuo Atmatos upės iki Rugulių kaimo pirmosios siurblinės. Leidimai yra vienai dienai (kaina-1 Lt), vienam mėnesiui (kaina-3 Lt), vieneriems metams (kaina-11 Lt).

Vienoje draugijoje su medžiotojais yra ir 253 žvejai mėgėjai. Mėgėjiškoje žūklėje, 1996 01 01 duomenimis, žvejai sugavo 14274 kg žuvų. Žvejota Nemune, Dubysoje, Šaltuonoje, Viešvilės tvenkinyje, Girdžių, Pašvenčio, Volungiškių, Kalnėnų užtvankose bei kituose rajono vandens telkiniuose. Jurbarko rajone yra du ichtiologiniai draustiniai: Dubysos upės žemupys (iki Klumpės malūno) ir Šešuvies upė iki Upynos įtekėjimo ir Upynos upė. Tai lašišų ir žiobrių nerštavietės. Jurbarkas nuo seno garsėja žiobriais. Vietiniai senieji gyventojai dar prisimena įspūdingas žiobrinių šventes.